Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorė Vilma Pušinaitė leidiniui „Savaitraštis Kaunui“ sako, kad sveikatai maisto priedai nekenksmingi, jei vartojami pagal rekomendacijas.
- Kodėl yra naudojami maisto priedai maisto pramonėje, juk namuose gaminame maistą be maisto priedų?
- Plečiantis tarptautinei prekybai, didėja atstumai nuo gamintojo iki vartotojo. Sparčiai vystantis maisto pramonei, į rinką tiekiama įvairių sudėtinių maisto produktų, paruoštų vartoti. Šios aplinkybės reikalauja prailginti produktų tinkamumo vartoti trukmę, apsaugoti juos nuo gedimo, išlaikyti prekinę išvaizdą, būdingą skonį, kvapą, spalvą ar kitas savybes, palengvinti transportavimą, laikymą siekiant apsaugoti tokių produktų kokybę. Tai įmanoma pasiekti tik naudojant specialias maisto gamybos technologijas.
Klaidinga sakyti, kad namuose nenaudojame maisto priedų ar jų mišinių, nes kai kuriuos maisto priedus (pvz.: citrinos rūgštį, kepimo miltelius, saldiklius, dažiklius, prieskoninius mišinius), kurių sudėtyje yra maisto priedų.
Visi sudėtiniai maisto produktai turi įdėtą maisto priedą, skirtą konsistencijai išlaikyti, sustabdyti oksidaciją ar gedimą, sumažinti kaloringumą, paryškinti ar suteikti spalvą, pagreitinti fermentavimo procesą (fermentai), sustiprinti, pakeisti ar sutekti maistui išskirtinį skonį ar kvapą (kvapiąją medžiagą). Netgi neperdirbtas maistas gali turėti maisto priedų. Kai kada į neperdirbtą maistą (pvz.: šviežius vaisius, daržoves, grūdus, mėsą, žuvį) leidžiama dėti maisto priedų, tik mažiau.
- Nuo ko priklauso maiste naudojamo maisto priedo kiekis?
- Leidžiama paros norma – maisto priedo kiekis miligramais vienam kūno masės kilogramui per parą, kuris, vartojant kasdien visą gyvenimą, nekenkia žmogui. Nustatant šį svarbų rodiklį atsižvelgiama į tai, kad bandymai atliekami ribotam bandomųjų gyvūnų skaičiui, kad žmogus jautresnis nei jautriausias bandomasis gyvūnas, kad priedą vartos įvairios gyventojų grupės, kurių jautrumas šiam priedui nevienodas (vaikai, pagyvenę žmonės, nėščiosios, ligoniai), taip pat į galimas nenumatytas aplinkybes ir vartojimo ypatybes (pernelyg didelis vieno produkto vartojimas kasdienei mitybai).
Siekiant užtikrinti vartotojų saugą, nustatomas saugos faktorius (100), t. y. leidžiama paros dozė nustatoma 100 kartų mažesnė už nustatytą bandomiems gyvūnams. Leidžiama maisto priedų koncentracija maiste, t. y. kiekis viename kilograme produkto, nustatomas atsižvelgiant į leidžiamą paros dozę, laukiamą suminį priedo patekimo per parą į žmogaus organizmą kiekį iš visų šaltinių, toksikologinių ir kitų biologinių bandymų rezultatus bei turimas rekomendacijas dėl maisto priedų kiekio produkte.
- Ar maisto priedai gali būti nekenksmingi žmogaus sveikatai? Kokie jie?
- Nors maisto priedų naudojimas griežtai kontroliuojamas, vartotojams nuolat kyla klausimų dėl jų poveikio sveikatai. Visi leidžiami naudoti maisto priedai, jei jie naudojami laikantis nustatytų naudojimo sąlygų, yra saugūs. Nevertėtų per daug baimintis dėl maisto priedų, nes mokslininkai dar neįrodė, kad jų vartojimas sukelia įvairias ligas. Didesnę žalą žmonės patiria dėl mikrobinės maisto taršos, netinkamos ir nesubalansuotos mitybos, aplinkos užterštumo sukeliamos maisto taršos bei natūralių toksinų.
Dažniausiai maisto priedai, turintys neigiamą poveikį, alergijos ar netoleravimo nesukelia, tik padeda jai pasireikšti. Tam tikros žmonių grupės per maisto ženklinimą yra informuojamos ir apie maisto priedus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį: kai kurie dažikliai didina vaikų hyperaktyvumą, saldikliai turi vidurius laisvinantį poveikį ir pan.
- Kodėl pasikeitė maisto sudėties žymėjimas, ir dabar nebenurodoma maisto priedai su E kodu? Teko girdėti, kad į miltus dedama balinimo medžiagos peroksido, bet ant miltų pakuočių to nenurodoma?
- Maisto priedų ženklinimo reikalavimai nepasikeitė. Gamintojas ar didmenininkas maisto priedą gali nurodyti dviem būdais:
1. Maisto priedo funkcinės grupės pavadinimas + maisto priedo specifinis pavadinimas.
2. Maisto priedo funkcinės grupės pavadinimas + maisto priedo E numeris.
Išimtis taikoma sieros dioksidui (sulfitams) (E220-228), jie reglamentuoti ir kaip alerginės medžiagos, todėl turi būti pateikiamas visas jų pavadinimas (nepakanka nurodyti tik „konservantas E200“) dėl specialaus alerginių medžiagų ženklinimo. Apibendrinant galima teigti, kad dėl specialaus alergenų žymėjimo susiformavo praktika, kad daugelis gamintojų, siekdami nesuklaidinti vartotojų, vieno maisto ženklinime pasirenka vieną maisto žymėjimo būdą, t. y. nurodo maisto priedo funkcinę grupę ir specifinį pavadinimą, pvz., „konservantas sieros dioksidas“ vien dėl alergenų žymėjimui nustatytų reikalavimų.
Peroksidas negali būti naudojamas kaip maisto priedas, nes nėra maiste leidžiamų naudoti maisto priedų sąraše. Miltų gamyboje leidžiama naudoti tik fosfatus (E338-452), askorbo r. (E300), L-cisteinas (E920), jie ženklinant sufasuotus miltus turi būti pateikiami sudedamųjų dalių sąraše.
- Kodėl galioja nerašyta taisyklė – nepirkti mišrainių iš prekybos centrų? Ar maisto priedai gali sustabdyti ir pagerinti gendančio maisto skonį?
- Kulinarijos gaminiai yra skirti greitai vartoti, todėl jų galiojimo laikas yra trumpas. Vartotojai dažniausiai baiminasi, kad gali įsigyti ne šviežiai pagamintų salotų, kurių skonis ir kvapas yra nepriimtini. Apibendrinant, maisto priedus draudžiama naudoti, norint užmaskuoti nekokybiškas žaliavas, maisto gedimą ar kitas nepageidaujamas savybes.
- Toksikologiniai tyrimai dėl maisto priedų kenksmingumo atliekami nuolat, paminėkite keletą, kurių pagalba buvo pakeistos maisto priedų naudojimo taisyklės ar maisto priedai buvo uždrausti Lietuvoje?
- Nuo 2011 m. jau yra atlikta daugiau kaip 60 leidžiamų maisto priedų sąrašo pakeitimų (įskaitant patikslinimus, klaidų ištaisymus), kurių metu įtrauktas naujas maisto priedas steviolio glikozidas, sumažintas dažiklių (pvz., E104, E110, E124) naudojamas kiekis maiste.
- Ar galima tikėtis, kad ateityje bus prekiaujama maistu be maisto priedų?
- Mažai tikėtina, kad maisto pramonė visiškai pašalins maisto priedus iš maisto, kadangi be tam tikrų maisto priedų neįmanoma būtų pagaminti ar pateikti vartotojui kai kurių maisto produktų, pavyzdžiui, saldiklių, nes jie padeda pagaminti mažesnio kaloringumo maistą ir neigiamai neveikia diabetu sergančių žmonių sveikatos (pvz. aspartamas, acesulfamas, sacharinas, sukralozė, ciklamatas ir kt.).
Greitai gendančiuose maisto produktuose mažais kiekiais naudojami konservantai net padeda apsaugoti vartotojus nuo apsinuodijimų, kai greitai gendantis maistas laikomas namuose, o ne iškart suvartojamas.
Sudėtiniai maisto produktai galėtų būti pagaminti ir be maisto priedų, bet tai reikalautų ypa
didelio dėmesio maisto gamybai ir jo platinimui, pvz., reikėtų neperdirbtų žaliavų, kurios ilgai būtų kokybiškos ir saugios, siekiant užtikrinti nepertraukiamą gamybą ir tiekimą rinkai, reikalautų itin greito pagaminto produkto transportavimo, saugojimo, realizavimo (laikymo ir suvartojimo namuose).
Lietuvoje keletas sudėtinių maisto produktų (pvz., pieno ir mėsos gaminiai) yra gaminami tam tikrą maisto priedą ar maisto priedų grupę pakeičiant kitomis maistinėmis medžiagomis ir taikant specialias technologijas, bet šių produktų kaina yra didesnė.