Santaros klinikų ir NVI sujungimas, pasak Santaros klinikų generalinio direktoriaus prof. Tomo Jovaišos, buvo reikalingas tam, kad ateityje būtų užtikrinta tokia pagalba, kokią gauna kitų Vakarų valstybių – Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Vokietijos – sergantieji onkologinėmis ligomis.

Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas pabrėžia, kad po sujungimo tikimasi pacientams užtikrinti daugiadalykę pagalbą, geresnį resursų sutelkimą kovai su vėžiu ir daugiau mokslo tyrimų.

Susiję straipsniai

Be to, bus siekiama gauti Visapusiško vėžio centro akreditaciją, kuri reiškia, kad pacientams bus prieinamos aukščiausios kokybės paslaugos.

Žada trumpesnes eiles

Sujungimo darbai jau prasidėjo, sako doc. dr. Valdas Pečeliūnas, o padaliniai pradėjo derinti savo veiklą, visgi viską pabaigti planuojama per 2 metus. Kaip vienas pagrindinių tikslų įvardinamas sklandus pacientų kelias.

„Kas pasikeis po 2 metų – visų pirma atvykimas į dėl skubios problemos. NVI turėjome tam tikrą skubią pagalbą, bet ji buvo labai ribota, specialistų kiekis labai ribotas. Jei reikėdavo išsiaiškinti, dėl ko pacientas dūsta, tekdavo nukreipti į Santaros klinikas. Dabar skubių pacientų srautas juda iškart ten, kur reikia, sutaupomas svarbus laikas.

Kitas dalykas – kontaktų centrai. Turime tikslą iki metų pabaigos daugumai pacientų, kurie atitinka žaliojo koridoriaus principus, suteikti paslaugas per 2 savaites. Kontaktų centrai jau dirba ir analizuoja pacientų duomenis, kad nebūtų žmonių, kuriems reikėtų paslaugų laukti kelis mėnesius“, – sakė doc. dr. V. Pečeliūnas.

Viena iš probleminių sričių yra onkodermatologija, taip pat gretutinės konsultacijos pacientams, besigydantiems NVI. Pasak doc. dr. V. Pečeliūno, daugeliui pacientų jau dabar pavyksta užtikrinti konsultacijas per kelias savaites, jei jie atitinka žaliojo koridoriaus kriterijus.

Valdas Pečeliūnas
Valdas Pečeliūnas
FOTO: Julius Kalinskas | Elta

Pacientai tikisi patogesnio gydymo

Paprasčiau bus ir su pacientų duomenimis, nes sergantieji turės prieigą prie internetinės paciento kortelės.

„Pavyzdžiui, ryte ateinate pasidaryti ligos kontrolės tyrimus ir po to laukti atsakymų kelias dienas ar savaitę, palaukti, kol paskambins gydytojas. Dabar jau grįžus namo bus galima prisijungti ir matyti atsakymų duomenis, nereikės savaitę jaudintis dėl tyrimų rezultatų. Be to, bus galima duomenimis iškart pasidalinti su šeimos gydytoju.

Kitas dalykas yra skubi pagalba. Tarkime, suleidžiama chemoterapija, naktį pasidaro bloga, nuvykstate į Santaros klinikas, bet negalite pasakyti, nei kokia chemoterapija, kitų duomenų nėra. Dabar tokių problemų nebekils“, – vardijo Asociacijos „Kraujas“ vadovė Ieva Drėgvienė.

Pacientų atstovė džiaugiasi ir dėl dažnesnių klinikinių tyrimų galimybės bei galimybės gauti spindulinį gydymą greičiau ir patogiau.

„Dabar Lietuvoje inovatyvus gydymas prieinamas tik per 5 metus, vienintelė viltis yra dalyvauti Vilties programose, kurias inicijuoja farmacijos kompanijos, arba klinikiniuose tyrimuose. Kraujo vėžiu sergantys pacientai dažnai dalyvauja klinikiniuose tyrimuose ir rezultatai būna geri.

Spaudos konferencija Vėžio centre
Spaudos konferencija Vėžio centre
FOTO: Julius Kalinskas | Elta

Taip pat kraujo vėžiu sergantiems pacientams nebereikės blaškytis dėl spindulinio gydymo. Įsivaizduokite, pacientas guli su limfoma, sunkios būklės, o kad gautų spindulinį gydymą, jį turi išrašyti, jis turi užsiregistruoti į kitą ligoninę, ten nuvykti, po spindulinio gydymo, kuris trunka 20 minučių, vėl gultis į kitą ligoninę. Tai elementarūs, bet svarbūs dalykai pacientams“, – sakė I. Drėgvienė.

Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. Valdas Pečeliūnas pabrėžia, kad pacientams, kurie iki šiol buvo gydomi Nacionaliniame vėžio institute, nuo sausio 1 d. niekas nepasikeitė: jie paslaugas ir toliau gauna tuo pačiu adresu (Santariškių g. 1), pas tuos pačius specialistus, paslaugoms registruojasi ta pačia tvarka tuo pačiu numeriu (+370 5 278 6711). Nuo šiol Nacionaliniame vėžio centre pacientų lauks geriau ir efektyviau organizuojama bei koordinuojama gydymo priežiūra: anksčiau Santaros klinikos ir Nacionalinis vėžio institutas turėjo atskirus specialistus, dirbančius atskirose įstaigose. Įsteigus Nacionalinį vėžio centrą, abiejų įstaigų specialistai, apjungdami kompetencijas ir patirtį, galės dirbti vienoje komandoje. Tai reiškia, kad pacientai gaus visapusišką pagalbą nuo pirmojo vizito iki ilgalaikės stebėsenos.

Po sujungimo tikimasi atlikti ir daugiau mokslinių tyrimų, taip pat geresnį naujų technologijų prieinamumą.

„Pokytis, be abejo, atveria naujas praktikos galimybes ir stiprina onkologijos klausimų integraciją į Vilniaus universiteto Medicinos fakultete vykdomas mokslo veiklas – nuo medicinos iki visuomenės sveikatos ir slaugos. Atsiranda galimybių mokslininkams glaudžiau bendradarbiauti“, – teigė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. Dalius Jatužis.

Anot Nacionalinio vėžio centro Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovo prof. Laimono Griškevičiaus, naujos kartos personalizuotos medicinos technologijos taps prieinamos visiems Nacionalinio vėžio centro pacientams.

„Sukūrus Nacionalinį vėžio centrą, iki šiol tik Santaros klinikose taikytos technologijos taps prieinamos visiems Nacionalinio vėžio centro onkologiniams pacientams. Ypač svarbu, kad pagerės bendradarbiavimas tarp gydytojų, naujausių onkologijos žinių sklaida, gerės medikų kompetencija, centre atsiras galimybė vykdyti vis daugiau inovatyvių personalizuotos medicinos, pažangios terapijos klinikinių tyrimų, spartinti inovacijų prieinamumą pacientams, kas užtikrins aukštą paslaugų kokybę ir geresnius gydymo rezultatus“, – sakė prof. L. Griškevičius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)
Pažymėti
Dalintis
Nuomonės