Gydytoja atsakė, kas labiausiai trukdo įsisavinti geležį: kenkti gali ir kai kurie maisto produktai

Didžiulis nuovargis, mieguistumas, noras dažniau daryti poilsio pertraukas, jėgų stoka gali byloti ne tik apie nepakankamai išmiegotą naktį, bet ir apie anemiją, kitaip – mažakraujystę. Kuo labiau ši būklė gilėja, tuo labiau simptomai ryškėja. Ilgainiui bendra savijauta pablogėja taip, kad ir menką krūvį toleruoti pasidaro sunku, o dusulys ima kamuoti netgi ramybės metu.

Teigiama, kad mažakraujystė vargina kas trečią žmogų, o dažniausiai ji nustatoma vaisingo amžiaus moterims.

Apie tai, kokios yra pagrindinės mažakraujystės priežastys, kaip ši liga gali būti susijusi su vidurių užkietėjimu ar skrandžio rūgštingumu, kodėl būna sunku įsisavinti geležį ir kuo ypatinga intraveninė geležies terapija, plačiau Delfi laidoje „Sveikatos receptas“ papasakojo gydytoja hematologė Rūta Semaškevičienė.

Galimos anemijos priežastys

Mažakraujystės gydymas priklauso nuo jos kilmės.

„Pirma turime nusistatyti priežastį, tada žinosime, kaip mažakraujystę gydyti. Priežasčių yra daug. Jas nustatyti gali tik gydytojas, atlikdamas specifinius tyrimus“, – paaiškino gydytoja R. Semaškevičienė.

Mažakraujystės priežasčių būna įvairių. Pusę priežasčių sudaro geležies stokos anemija.

Viena iš jų gali būti net ir vidurių užkietėjimas. Kaip sakė gydytoja, taip yra todėl, kad esant vidurių užkietėjimui didėja gleivinės įplėšų, tiesiosios žarnos įplėšų, hemorojaus rizika. Kartais vidurių užkietėjimas gali slėpti ir onkologines žarnyno ligas, kurios taip pat lemia kraujavimą ir dėl to gali išsivystyti anemija.

Didžioji dalis vaisingo amžiaus moterų taip pat turi ar geležies stoką, ar kartu ir anemiją. To priežastis yra menstruacijos.

„Menstruacijos yra labai individualu. Tai netgi nulemia kiekvienos moters supratimą apie menstruacijų gausumą – kartais yra sunku objektyviai įvertinti kraujavimo lygį. Dabar bandoma standartizuoti tam tikrus klausimynus, kurie padėtų orientuotis, kiek gausios yra menstruacijos.

Bet kadangi menstruacijos yra kiekvieną mėnesį, tai kiekvieną mėnesį netenkama dalis kraujo tūrio.

Standartiškai žmogui per parą reikia gauti apie 13–14 mg elementinės geležies su maistu. Moterims, kurios turi menstruacijas, kiekvieną dieną geležies poreikis yra didesnis, tai yra 18–20 miligramų. Kadangi su maistu neįmanoma tokio kiekio kiekvieną dieną užtikrinti, rekomenduojama moterims, turinčioms polinkį į geležies stoką ir anemiją, vartoti geležies preparatus.

Paprastai, pakoregavus geležies stoką ir atstačius geležies rezervus, rekomenduoju geležies preparatus vartoti kiekvienų menstruacijų metu, dar geriau būtų po menstruacijų apie vieną savaitę ir tą daryti kiekvieną mėnesį, nes taip yra galbūt paprasčiau pacientėms prisiminti.

Kitu atveju yra rekomenduojama vartoti geležies papildus, įvertinti, kiek jose yra elementinės geležies, tam, kad kompensuotume tą kasdieninį skirtumą, kurio mes negauname kartu su maistu. Kaip minėjau, apie 13–15 miligramų per dieną geležies mes gebame įsisavinti su maistu, turėdami tobulą mitybą, bet ne visi tobulai maitinamės“, – šyptelėjo gydytoja.

Kaip išsirinkti geležies papildus?

Pasireiškus mažakraujystei žmonės paprastai geria geležies papildus. Paklausta, kaip juos reikėtų išsirinkti, gydytoja patarė visų pirma įsivertinti, ar yra tiktai geležies stoka, ar yra ir geležies stokos anemija. Nuo to priklauso, kokius papildus ar vaistinius preparatus rinktis.

„Jeigu ir kalbama apie geležies stokos anemiją, tai niekada nekalbame apie geležies papildus. Kalbame apie vaistinius preparatus, kurie reikalingi atstatyti giliam geležies trūkumui, kad galėtumėme išgydyti anemiją“, – paaiškino gydytoja R. Semaškevičienė.

Anot jos, yra kelios pagrindinės geležies preparatų vaistų grupės.Visos, kurios parduodamos Lietuvos vaistinėse, yra geros. Jų veiksmingumas priklauso nuo to, kiek žmogus laikosi paskirto gydymo režimo ir kiek vartoja paskirtą geležį.

Gydytoja hematologė atkreipė dėmesį į tai, kad skirtingi preparatai pacientų gali būti toleruojami skirtingai. Todėl kartais gali tekti išbandyti skirtingus vaistus, kol atranda tinkamiausią.

Apie 70 proc. geležį vartojančių pacientų skundžiasi virškinimo trakto negalavimais.

„Jeigu vargina rūgštingumo padidėjimas ar vidurių užkietėjimas, arba atvirkščiai – vidurių laisvumas, dažniausiai mes koreguojame geležies dozę ir šiek tiek gydymo režimą. Labai svarbios ir specifinės rekomendacijos, kaip geležį vartoti. Nuo to priklauso ir gydymo sėkmė.

Tuo pačiu mes kartais galbūt galime ir palengvinti tuos negalavimo simptomus, kuriuos pacientai jaučia vienaip ar kitaip.

70 proc. pacientų, kurie jaučia negalavimus, yra tikrai nemaža dalis. Tiesiog klausimas, ar pacientai toleruoja tuos šalutinius poveikius, ar gali su tuo gyventi ir tęsti tolimesnį geležies vartojimą, ar tai labai stipriai blogina žmogaus gyvenimo kokybę, todėl nesilaikoma gydymo režimo, dėl ko nebus gydymo efekto“, – kalbėjo gydytoja R. Semaškevičienė.

Kas padeda ir trukdo įsisavinti geležį?

Geležies įsisavinimas, anot gydytojos hematologės, yra gana individualus. Tai priklauso nuo daugybės veiksnių, tokių kaip gretutinės ligos, kartais net ir paveldėjimas.

Prasčiausiai geležį įsisavina tie, kurie ir šiaip turi jautresnį virškinimo traktą, kuo nors skundžiasi net ir nevartodami geležies preparatų.

„Tiems pacientams rekomenduojama griežtai laikytis režimo – vartoti geležį tam tikru nuoseklumu, pagal tam tikras rekomendacijas.

Pavyzdžiui, kad geležis įsisavintų, geriausia ją vartoti nevalgant, neužkandžiaujant, „ant tuščio skrandžio“, arba palaukus porą valandų po valgio.

Todėl aš savo pacientams visą laiką rekomenduoju atsikėlus ryte pavalgyti pusryčius tam, kad žmogus pakankamai gerai jaustųsi likusią pirmą dienos dalį.

Po pusryčių reikėtų palaukti porą valandų ir tik tuomet išgerti geležies tabletę su vitaminu C. Vitaminas C apgaubia geležies molekulę ir neleidžia jai oksiduotis, virsti į kitos formuluotės geležį skrandyje, kuri jau nebūtų pakankamai efektyviai pasisavinama.

Po geležies tabletės pavartojimo rekomenduojama kelias valandas nevartoti tam tikrų maisto produktų. Jų yra visai nemažai: kava, arbata, daug taninų, oksalatų turintys maisto produktai – špinatai, braškės, kažkokie sausi pusryčiai ar grūdinės kultūros. Tai yra iš tikrųjų nemažas maisto produktų sąrašas, dėl to aš rekomenduoju pacientams ryte pavalgyti, palaukti kelias valandas, išgerti geležį ir iki pietų dar porą valandų stengtis nevartoti nurodytų maisto produktų. Toks geležies vartojimas yra efektyviausias ir turintis sąlyginai mažiau šalutinių poveikių“, – patikino gydytoja R. Semaškevičienė.

Kadangi geležis geriausiai įsisavina su vitaminu C, jos pavartojus gydytoja rekomendavo išgerti apelsinų sulčių. Galima rinktis ir slyvų sultis dėl to, kad jose yra gausu geležies.

„Galima šiek tiek suvalgyti riešutų, saulėgrąžų, obuolį. Žinoma, jeigu pacientus vargina geležies netolerancija, yra išimčių, kuomet galime vartoti geležį ir su maistu. Tiesiog rezultato teks palaukti ilgesnį laiką, kol turėsime koreguotą geležies stoką“, – teigė medikė.

Kada ir kiek laiko gerti geležį?

Trumpiausia trukmė, kiek rekomenduojama vartoti geležies preparatus esant anemijai ir geležies stokai, yra ne mažiau 6 savaitės.

„Paprastai intervalas išsidėsto nuo 6 savaičių iki 6 mėnesių, priklausomai nuo to, kokią gilią geležies stoką turime ir ar turime anemiją, ar neturime jos.

Pasaulyje pripažinti 2 geležies vartojimo režimai – kuomet rekomenduojama geležį vartoti arba kiekvieną dieną, arba tiems pacientams, kurie prasčiau toleruoja geležį ir skundžiasi virškinimo trakto negalavimais, rekomenduojama vartoti geležį kas antrą dieną, kad būtų lengviau prisiminti – pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais“, – pasakojo gydytoja R. Semaškevičienė.

Anot jos, nemažai mokslinių publikacijų lyg ir įrodo, kad net vartojant geležies preparatus kas antrą dieną, įsisavinimo lygis būna panašus, kaip ir vartojant kiekvieną dieną.

„Taip yra dėl to, kad labai didelė geležies koncentracija gali blokuoti įsisavinimą. Yra nustatytos ribos, kuriose geležies įsisavinimas optimalus. Didesnės naudos vartojant per didelę dozę mes galime nepasiekti, bet turėsime didesnį šalutinių reiškinių“, – įspėjo gydytoja hematologė.

Medikė pridūrė, kad nesilaikant geležies vartojimo režimo, kuomet preparatas išgeriamas tik kartą per savaitę, nėra gydymas, o tiesiog saviapgaulė.

Taip pat, gydytojos pastebėjimu, dažnai pacientai pamiršta, kad geriau geležies preparatus vartoti ryte.

„Kartais dar pasitaiko atvejų, kada kolegos parekomenduoja geležį vartoti po pietų, vakare ar su maistu. Bet tai yra netikslinga dėl to, kad dienos eigoje mūsų cirkadiniuose ritmuose didėja hepsidino – cheminės medžiagos, kurios mažiausia koncentracija būna rytinėmis valandomis ir labai vėlai vakare.

Hepcidinas iš tikrųjų yra faktorius, kuris blogina geležies įsisavinimą. Kuo hepcidino koncentracija yra didesnė, ypatingai dienos metu, popietę, tuo geležies pasisavinimas bus blogesnis. Dėl to rekomenduojama geležį geriausiai vartoti iki pietų“, – paaiškino gydytoja R. Semaškevičienė.

Geležį galima ir lašinti

Esant geležies trūkumui gali padėti ir intraveninė geležis. Tačiau gydytoja įspėjo, kad namų sąlygomis lašintis geležį gali būti pavojinga ir to daryti jokiu būdu nerekomendavo.

„Pati procedūra tikrai yra saugi, jeigu ji atliekama specializuotoje gydymo įstaigoje, turinčioje patirties geležies lašiname.

Yra tikrai nemažai intraveninės geležies pliusų – pagrindinis, kad ji yra patogi pacientams, kurie negali vartoti geriamųjų geležies preparatų ar dėl netolerancijos, ar dėl išreikštų virškinimo trakto negalavimų, Taip pat, jeigu yra virškinimo trakto ligų, tokių kaip, uždegiminės žarnyno ligos, arba jeigu yra medžiagų apykaitos sutrikimai – tokie pacientai negali efektyviai pasisavinti geležies per virškinamąjį traktą ir jiems rekomenduojama intraveninė geležis“, – paaiškino gydytoja R. Semaškevičienė.

Lašinti geležį rekomenduojama ir norintiems greito rezultato, taip pat pamirštantiems išgerti paskirtą preparatą.

Intraveninė geležis gali padėti ir tada, kai reikia greitai pakelti kraujo rodiklius ir hemoglobino koncentraciją.

„Pavyzdžiui, jeigu planuojama operacija, o hemoglobinas yra per žemas operacijai atlikti, arba jeigu turime kažkokius kitus faktorius, pavyzdžiui, nėštumo metu antrame–trečiame trimestre, esant labai žemam hemoglobinui, kadangi reikia geležimi aprūpinti ir vaisių, rekomenduojama skirti intraveninę geležį, kad būtų pasiektas greitesnis efektas ilgiau nedelsiant“, – patikslino gydytoja R. Semaškevičienė.

Vienintelis geležies lašinimo minusas, anot medikės, yra tas, kad tai daugeliu atvejų Lietuvoje nekompensuojama, išskyrus inkstų ligomis sergančius pacientus, kuriems atliekamos pakaitinės inkstų terapijos procedūros. O toks gydymo metodas yra gana brangus.

Pavojus vegetarams ir veganams

Geležies sunkiau gauti ir veganams bei vegetarams. Jų mityba yra nepilnavertė, todėl, anot gydytojos, ši žmonių grupė labiau rizikuoja turėti geležies stoką.

„Nebūčiau linkusi kritikuoti auklėti ir mokyti, kad mėsą vartoti būtina – tai yra kiekvieno žmogaus pasirinkimas. Tiesiog visada rekomenduoju turėti omeny, kad jeigu ribojame savo dietą, atsisakome kažkokių maisto produktų, turime suvokti, kokių maisto medžiagų mums gali trūkti ir pagalvoti papildomai, kaip jų gauti – ar rinktis maisto produktus, kurie turi didesnį geležies kiekį, ar rinktis maisto papildus šalia savo įprastinės mitybos“, – sakė gydytoja R. Semaškevičienė.

Gamtoje yra dvi geležies formos – dvivalentė ir trivalentė.

Ji paaiškino, kad gamtoje yra dvi geležies formos – dvivalentė ir trivalentė: „Dvivalente, geležimi vadinama gyvulinės kilmės. Ji pasisavinama geriau dėl to, kad yra artima yra žmogaus kūno hemogeležiai. Jos įsisavinimas efektyvesnis negu trivalentės, kuri yra labiau paplitusi ir jos mes randame augalinės kilmės produktuose.

Trivalentė geležis irgi pasisavinama, nors ir ne taip efektyviai. Bet negalime nuneigti, kad ta trivalentė geležis būtų nieko verta ir negalėtumėm jos pasisavinti.

Visiems vegetarams, veganams linkiu atkreipti dėmesį dar papildomai į savo mitybą ir pamėginti traukti kuo daugiau geležies turinčių skaidulinių produktų, kad būtų galima kompensuoti geležies stoką, plius, jeigu yra poreikis, tai kompensuoti maisto papildais“, – siūlė medikė.

Kuo gali baigtis negydoma geležies stoka?

Geležies stokos pasekmės, gali būti ir gyvybei pavojingos.

„Pavojingiausias yra greitas kraujo netekimas ir staigus nukraujavimas kažkokių traumų, operacijų metu.

Paprastai hemoglobinas, esant geležies stokai, mažėja palaipsniui ir mūsų organizmas geba prisitaikyti. Esu turėjusi pacienčių ir su 55 hemoglobino dėl geležies stokos, bet jos pakankamai neblogai jautėsi, nes organizmas geba adaptuotis ir prisitaikyti prie mažesnio mažesnio deguonies poreikio. Tačiau tai atsiliepia bendrai savijautai“, – prisiminė gydytoja R. Semaškevičienė.

Ilgainiui dėl anemijos sutrinka visa mūsų psichomotorinė savijauta. Būna sunkiau susikaupti, koncentruoti dėmesį.

„Kažkokių gyvybei pavojingų komplikacijų vien tik geležies stoka turbūt nesukels, bet bendrai savijautai ir kasdieniniam normaliam funkcionavimui tai yra labai svarbu“, – neabejojo gydytoja hematologė R. Semaškevičienė.