Šylant orui, vis daugiau žmonių nusprendžia sportuoti, tačiau pasak dr. A. Sujetos, žmogus, kuris pradėjo sportuoti pirmadienį, tai baigia daryti jau antradienį.
„Birutė atėjo į sporto klubą, iki šiol ji niekada nesportavo. Priėjo prie jos treneris ir pasakė, kad ji iki vasaros turėtų užsiauginti sixpack‘ą,“ – sakė jis.
Birutė pradėjo sportuoti, tačiau išsigando, nes jai iškart nepavyko, nesulaukė palaikymo ir dėl to nebėjo sportuoti. Pasak LSU dėstytojo, tai yra dėl savikontrolės (angl. self-control).
Profesorius A. Skurvydas paaiškino, kas tai yra.
Pasak LSU profesoriaus, savęs valdymas priklauso nuo žmogaus vykdomosios funkcijos, kuri yra galvos smegenų priekyje. Profesorius įvardino, kad savęs valdymas susideda iš trijų blokų.
„Pirmasis blokas – dėmesio koncentravimo, prie kurio galima priskirti ir atsparumą įvairioms pagundoms“, – sakė jis.
Pasak profesoriaus, antrasis – darbinės atminties blokas.
„Trečiasis – gebėjimas staigiai persijungti nuo vienos veiklos prie kitos“, – aiškino jis.
Anglijos mokslininkai yra ištyrę, jog tas žmogus, kuris turi gerą savęs valdymo mechanizmą, sugeba siekti tikslo nepaisant blaškančių aplinkybių. Tie, kurie turi gerą savęs valdymo mechanizmą, taip pat per savo gyvenimą sugeba uždirbti apie 200 000 svarų sterlingų daugiau.
Profesorius A. Skurvydas prisiminė filmuką „Zefyro testas“, kuriame buvo vykdomas eksperimentas su ketverių metų vaikais.
„Ketverių metų vaikams ant stalo padedamas vienas skanus zefyras ir pasakoma: „Jeigu nesuvalgysi zefyro per dešimt minučių, gausi antrą,“ – pasakojo profesorius A. Skurvydas.
Atlikti tyrimai nustatė, kad iš šimto vaikų, tik penki nesuvalgė zefyro.
Profesoriaus teigimu, esminė mintis – neskubėti suvalgyti zefyro, ir pakentėti, kad vėliau būtų didesnis atpildas. Šį požiūrį jis bando pritaikyti ir sportui.
„Po pirmos treniruotės nereikia tikėtis didelių rezultatų. Reikia sportuoti sistemingai, žingsnis po žingsnio. O ne taip, kad viena didelė treniruotė, o paskui metu sportą“, – sakė profesorius.
Pagrindinis dalykas – sistemingumas ir laipsniškumas.
Pasak profesoriaus, antsvorį pavyksta numesti tiems, kurie turi gerą vykdomąją funkciją, t. y., žmonės versle, moksle, srityse, kuriose siekiama didelių aukštumų, turi gerą vykdomąją funkciją, kurios pagalba sugeba sutelkti dėmesį, kai aplinkui yra nemažai trikdžių.
„Tie žmonės, kurie intensyvaus pokalbio metu, nepertraukus žmogaus, sugeba išklausyti penkis sakinius, tai yra šis tas. Toks žmogus sugebės ir sportuoti, kitą dieną nepuls prie kitos veiklos. Jis pradės darbą ir jį tęs ilgai“, – sakė profesorius A. Skurvydas.
Svarbus ne tik geras savęs valdymas
A. Sujeta pasidalino patarimu, kurį skyrė treneriams ir norintiems sportuoti.
Pasak jo, jei atėjote į sporto klubą ir treneris nori, kad pirmiausia susimokėtumėte, o tik tada jus pradėtų treniruoti, tai blogo trenerio požymis. LSU dėstytojo teigimu, sportuojantiems, kurie net ir turi gerą savęs valdymą, yra labai svarbi parama. Tai, jo teigimu, turėtų užtikrinti treneris.
A. Sujetos teigimu, treneriai turėtų motyvuoti kitus kalbėjimu, kuris parodytų palaikymą ir paramą: „Keistai pavyksta pratimas? Sportuojam. Pabandom tai padaryti kartu. Tau tikrai gerai pasiseks. Nebijok, kad padarysi kreivą judesį. Aš tau padėsiu padaryti jį taip, kaip reikia“
Patarimai pagerinti lietuvių psichinei sveikatai
Profesorius A. Skurvydas pateikė keturis patarimus, kaip būtų galima pagerinti psichinę sveikatą. Jo pirmasis patarimas – fizinis aktyvumas.
„Anglų mokslininkai atliko išsamią analizę, kurią po to pakartojo australai ir amerikiečiai“, – sakė profesorius.
Antrasis profesoriaus patarimas – būti smalsiam. Pasak, jo tai – akiračio plėtimas ir neužsisėdėjimas vietoje.
„Trečias patarimas – nuolatos mokykis, tobulink smegenis. O jau tau jos atsilygins. Pažink kažką. Ar sporte, ar moksle, ar mene,“ – sakė A. Skurvydas.
Ketvirtasis profesoriaus patarimas – nuolatinis bendravimas su žmonėmis.
„Turėk gerų draugų. Japonų mokslininkai, senoliai sako – norint pragyventi šimtą metų, reikia turėti ne mažiau kaip keturis gerus draugus,“ – sakė profesorius.
Dar vienas profesoriaus patarimas – gerinti psichinę sveikatą, empatiją.
„Dovanok šypseną bei gerą žodį. Ir už tai neprašyk atpildo“, – sakė jis. Profesoriaus teigimu, šie patarimai yra pagal šių dienų mokslinius tyrimus.
Dėl saulės trūksta vitaminų
Pasak LSU dėstytojo A. Sujetos, Lietuvoje saulės nebūna daug ir dėl to šios šalies gyventojams trūksta vitamino D.
„Šis vitaminas yra reikalingas ne tik mūsų gerai nuotaikai, bet ir mūsų kaulų funkcijoms, raumenų atsistatymui“ , – sakė jis. Kauliniam audiniui vitaminas D3 vitaminas svarbus kartu su kalciu.
Per trisdešimtį pasikeitęs maistas
A. Sujetai nekyla abejonių, kad per trisdešimt metų maistas pasikeitė.
„Atsiranda vis daugiau pasiūlos. Skirtingų, tos pačios rūšies produktų. Lygiai taip pat kaip ir sporto moksle – mes vis atrandame naujų dalykų“, – sakė jis.
Visgi yra keli filtrai, kuriuos reikėtų įsidiegti į smegenis.
Pirmasis, jo teigimu – cukraus kiekis.
„Vienareikšmiškai yra blogai. Pasižiūrėkite ant jogurto etiketės, kiek šimte gramų yra cukraus? Daugiau negu dešimt gramų? Padedate dėžutę su jogurtu į šalį. Ieškokite kito, kuriame yra mažiau cukraus“ , – sakė jis.
Antrasis įvardintas filtras – riebalai.
„Mes žinome, kad riebalai gali būti hibridinti, perkaitinti, jie sukelia onkologinius susirgimus“, – sakė jis.
Pasak jo, stovint eilėje prie greito maisto, reikėtų pagalvoti apie tokio maisto pasekmes, kurios gali ištikti po kurio laiko.
Be to, pasak LSU dėstytojo, svarbu atsižvelgti į tai, ką žmonės geria.
„Gazuoti gėrimai, turintys daug cukraus, tikrai atneš papildomus 500 kalorijų. Tyrimai rodo, kad per dieną suvartojama 200 kalorijų. Iš praktinės pusės galiu pasakyti, kad kai kurie žmonės išgeria ir per tūkstantį kalorijų per dieną. Ir tai, kad jūs atsisakysite gazuotų, cukruotų gėrimų per metus jums gali sutaupyti iki 6-7 kilogramų svorio,“ – užbaigė jis.