– Sezoninės mitybos idėja – ar ji gera?
– Idėja tikrai gera, skatinti būtent sąmoningumą žmonių ir didesnį dėmesį renkantis vieną ar kitą produktą. Jei pažiūrėsime į tyrimus, tik 38 proc. apskritai paklausia savęs, kodėl aš renkuosi vieną produktą, o ne kitą, ir kokią naudą jis teiks mano organizmui. Iš tiesų retai to savęs paklausiame – man gerai valgyti batoną, aš jį ir valgau. Bet kodėl tu jį valgai? Kokią naudą jis teikia? Todėl tas sezoniškumas, kaip vienas iš kriterijų, pagal kurį renkamės maistą, gali atnešti daug naudos organizmui.
– Tai iš principo sudaromas gamtos meniu, iš kitos pusės – įvairovės užtikrinimas.
– Taip, vienas iš sezoniškumo pliusų yra įvairovės užtikrinimas. Aišku, klausimas, kaip žmogus supranta sezoniškumą, kiek tai susiję su vietine produkcija. Yra ir pliusų, ir minusų. Tai lemia, kad ne visada reikia vadovautis sezoniškumo principu.
– Rugpjūtį nesunku – visko pilna, dėl to, matyt, ir mūsų protėviai vestuves keldavo, nes visko yra. O kas dabar, niekas neauga, tai valgome tik tai, ką sukaupėme – morkas ir bulves?
– Morkos, bulvės, burokėliai, cukinijos, moliūgai. Tai jau yra tam tikras spektras. Visada taip būdavo, kad vienu metų laiku žmonės valgydavo daugiau, kitu mažiau. Galime pažiūrėti į Šiaurės šalis, kur yra specialios mitybos formos, kai žmonės valgo daugiau gyvūninės kilmės produktų ir gauna pakankamai mikroelementų. Nereikia bijoti, kad kažkurį mėnesį, suvalgius mažiau agurkų ir pomidorų, bus padaryta žala organizmui, jei bus valgomos kitos daržovės, surinktos per vasarą, galbūt dar yra rūsyje konservuotų daržovių, raugintų kopūstų, agurkų. To pakanka, kad būtų užpildytos visos mitybos raciono „lentynos“.
– Kodėl nuolat Lietuvoje akcentuojamas tas šviežių vaisių ir daržovių trūkumas? Galbūt yra labai didelis noras „pazyzti“, kad nėra tautiečiams, ką valgyti?
– Trūkumo tikrai nėra. Žmonės nori dar daugiau, nors neišpildo pagrindinių mitybos taisyklių. Pavyzdžiui, kad per dieną reikia suvartoti 400–500 gramų daržovių ir vaisių, jie taip pat įeina į šį skaičių. Dalis žmonių net ir to negali išpildyti. O norime jau lipti laipteliu aukštyn ir siekti dar didesnės įvairovės. Nepagrįstas teiginys, tikrai turime platų pasirinkimą ir vaisių, ir uogų. Be to, vasarą galima sušaldyti daug uogų, galėjome sudžiovinti daug obuoliukų ir parūpinti organizmui reikiamų medžiagų visai žiemai.
– Apie konservavimo būdus pakalbėsime dar vėliau. O dabar kitas klausimas – daug daržovių ir vaisių šiuo metu vežama iš Pietų pusrutulio. Tai yra geras pasirinkimas ar lietuviai neįpratę virškinti mango ar avokado?
– Manau, kad šiais laikais taip pat gerai reaguojame į mangą ar avokadą, kaip ir kiekvieną penktadienio vakarą į picą. Todėl tikrai neprivalome bijoti, kad pas mus yra koks nors genetinis fermentų deficitas ir mes blogai sureaguosime. Taip tikrai nėra, daugelio žmonių organizmas jau yra adaptavęsis. Bet, jei manęs paklaustumėte, ką rinkčiausi, importuotą vaisių, daržovę ar, tarkime, mano močiutės darže išaugintą buroką ir morką, imčiau buroką ir morką. Taip pat, jei paklaustumėte, ar imčiau importuotą vaisių, daržovę ar nevalgyčiau nieko, tai geriau rinkčiausi antrą variantą.
– Netgi taip. Paklausiu dar kitaip – ar valgytumėte šviežią, bet importuotą daržovę, ar konservuotus su actu pomidorus iš močiutės daržo? Nes juk konservai irgi blogai, ten yra ir acto, ir saldiklių yra.
– Yra, bet jei pasitikėčiau savo močiute, kuri dės mažiau cukraus, ir tie pomidorai nebus pagrindinis mano energijos šaltinis lėkštėje, galbūt geriau valgyčiau juos.
– Tad jei traukia labiau prie pirktinio avokado ar pomidoro nei prie raugintų kopūstų, geriau rinktis pirmąjį variantą.
– Manau, taip. Tai nebus žalinga mūsų organizmui.
– Kitas išsaugojimo būdas – rauginimas. Kokį minusą šis būdas turi, jei jį palyginsime su prekybos centruose esančiomis importuotomis daržovėmis?
– Nemanau, kad jis turi kokį minusą. Raugintos daržovės turi būti mikroelementų šaltinis šaltuoju metų laiku. Tai labai geras probiotikų šaltinis mūsų organizmui. Todėl neturime jų bijoti, kaip tik turėtume valgyti, ypač žiemą, kai tiek daug šviežių daržovių neturime.
– Kitas variantas – džiovinimas. Matyt, kad valgant džiovintus obuoliukus galima lengvai pamiršti, jog iš kilogramo obuolių, po džiovinimo jų lieka daug mažiau, tačiau kalorijos tos pačios.
– Visiškai sutinku. Visur reikia limito, šiais laikais žmonės jo dažnai neturi. Galvojama, kad sveiko maisto galima valgyti bet kiek, nes juk avokadas ar tie patys džiovinti obuoliai sveika. Taip, tai sveika, bet jei suvalgysi tam tikrą jų porciją, kuri neviršys tavo dienos ar savaitės normos. Džiovinta skiltelė obuolio turės tą patį kiekį kalorijų ir cukraus, kurį turi nedžiovinta skiltetė. 10 mažų skiltelių yra beveik visas obuolys. Todėl neretai suvalgoma yra daugiau.
– Vienu metu buvo labai populiaru viską šaldyti. Nekalbame apie pusfabrikačius, kalbame apie tuos pačius vaisius ir daržoves. Tai geras būdas gauti vitaminų?
– Taip, tai tikrai geras būdas ir žmonės turi tuo naudotis. Vasarą auga daugybė uogų, kurias galima užšaldyti ir vartoti žiemą, nors tai neretai pamiršta.
– Jei teisingai suprantu, tai vasarą reikia pasirūpinti ir užšaldyti, konservuoti ir džiovinti turimus lietuviškus vaisius ir daržoves, taip pat valgyti juos šviežius, o žiemą valgyti tai, ką užšaldėme, rauginome ir konservavome.
– Teisingai. O galbūt žiemą valgysime mažiau daržovių nei vasarą, valgysime daugiau mėsos ir tai irgi nebus blogai. Anksčiau žiemą būdavo daugiau valgoma mėsos, nes reikėdavo daugiau energijos, be to, būdavo šalčiau, tačiau vasarą ir pavasarį buvo valgoma mažiau. Šiais laikais nebėra skirtumo, vasara ar žiema, kalorijų poreikis yra toks pat aukštas. Tai yra didelė bėda.
– Žiemą nors ir šalta, bet patys gyvename šiltai. Mūsų protėviai valgydavo daug lašinių, keptų bulvių ir sviesto, bet po to eidavo kapoti malkų ir dirbti fizinius darbus. Nereikia vaikytis šviežių daržovių žiemą ir zyzti, kad nėra, ko valgyti, nes pasirinkimas yra. Bet svarbiausia yra užtikrinti įvairumą, saiką ir režimą.