Įveikus infarktą, lieka komplikacijos
„Tai yra ta patologija, kuri iš tiesų gali užklupti netikėtai. Todėl labai svarbu koreguoti padidėjusį cholesterolio kiekį, kraujo spaudimą, nerūkyti, sveikai maitintis ir būti fiziškai aktyviam“, – TV8 laidai „Sveikatos medis“ sakė prof. O. Gustienė.
Žmogui, susidūrusiam su šia liga, yra labai svarbu suprasti ir žinoti, kas yra miokardo infarktas.
„Tai ūmus kraujotakos sutrikimas širdies raumenyje, kuris įvyksta dėl to, kad vainikinėje kraujagyslėje esanti aterosklerozinė plokštelė įtrūksta, trombuojasi ir kraujotaka širdies raumenyje visiškai nutrūksta. Negaudamas kraujo širdies raumuo negauna deguonies ir jei laiku nesuteikiama pagalba, ta raumens dalis, kurioje sutrikusi kraujotaka, miršta. Jei pacientas išgyveno šį ūminį epizodą, jo širdyje lieka randas, dėl kurio išsivysto nepakankamumas ir kitos problemos“, – sakė gydytoja kardiologė dr. Nora Kupstytė – Krikštaponė.
Miokardo infarktas dažniausiai įvyksta staiga ir žmogus nespėja užkirsti šiai ligai kelio. Vis dėlto, kaip teigia dr. Nora Kupstytė – Krikštaponė, pacientai gali atpažinti simptomus, kurie išduoda artėjantį infarktą.
„Tai nėra toks procesas, kuris įvyksta per keletą sekundžių. Dažniausiai pacientai jau keletą dienų prieš tai jaučia suintensyvėjusį diskomfortą krūtinėje ar kokius nors kitus nerimą keliančius simptomus. Tačiau dažnai nesupranta, kad tai – širdies bėda. Daug dažniau galvoja, kad tai skrandžio liga, todėl ir pas gydytoją nesikreipia“, – pasakojo dr. Nora Kupstytė – Krikštaponė.
Svarbu norėti išgyti
Pacientai, jau susidūrę su šia liga, turi išmokti su ja gyventi. Pasak kardiologo profesoriaus Raimondo Kubiliaus, stabilizuojant būklę, labai svarbus paciento įsitraukimas.
„Itin svarbu yra paties paciento drausmingumas, atsakingumas, įsitraukimas į gydymo procesą ir gyvenimo būdo koregavimas. Visada kartojame, kad reabilitacijos teigiamo efekto galima tikėtis tik tada, kai rizikos veiksniai yra koreguoti, o žmogaus būklė stabili. Tačiau dažniausiai būna taip, kad, nors atvažiavę pacientai žino, koks turi būti normalus kraujospūdis, pamatavus pamatome, kad trečdaliui jis yra per aukštas“ – sako kardiologas.
Daug pacientų yra labai atsargūs vartodami gydytojų paskirtus vaistus, kadangi turi klaidingą įsitikinimą, jog šie medikamentai bus žalingi kitoms organizmo sistemoms.
„Pagrindinė problema yra ta, kad pats pacientas nepasitiki gydytojo paskirtais vaistais, galvoja, kad jie padarys žalą kitoms organizmo sistemoms. Tačiau daugelio rizikos veiksnių pacientas nejaučia, pavyzdžiui, blogojo cholesterolio koncentracijos padidėjimą ar per didelį kraujospūdį. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad net nuraminus ligą, ji gali bet kada vėl atsinaujinti. Norint to išvengti, reikia stabilizuoti cholesterolio kiekį ir kraujospūdį, pakeisti gyvenimo būdą“, – pasakojo prof. R, Kubilius.
Pasak profesoriaus, šiuo metu medikamentų pasirinkimo gydyti širdies ir kraujagyslių ligas nėra labai daug. Pagrindinis vaistas – statinai. Vis dėlto jų vartojimas dar apipintas daugybe mitų.
„Šie vaistai nebuvo sugalvoti šiaip sau ar tam, kad būtų kažkam pakenkta. Tyrimai yra parodę, kad statinų vartojimas tikrai padeda sumažinti blogąjį cholesterolį. Naudojant juos reikiamomis dozėmis ir reikiamu metu, kepenims nepakenkiama“, – mitus paneigė gastroenterologas prof. Laimis Jonaitis.
Profesorius teigia, kad sveikas kepenis ir ilgą gyvenimą gali užtikrinti tik veiksmų visuma, apimanti sveiką mitybą, alkoholio nevartojimą ir sveiką gyvenimo būdą.