Dažniau patiria jauni žmonės
Kaip pasakojo profesorė, miego paralyžius yra būsena, kai prabudęs žmogus negali pajudėti. Žmogus suvokia aplinką, yra sąmoningas, bet negali atlikti jokio veiksmo. Tokia būsena dažniausiai tęsiasi kelias sekundes ar kelias minutes, tačiau kartais tokia būsena kankina ir 10 minučių.
Miego paralyžių patiriantis žmogus gali jausti, kad kažkas yra šalia ir jį stebi, guli ant krūtinės ir spaudžia, tupi kambario kampe.
Dar keistesnis pojūtis – tarsi kūnas gulėtų, o į save žiūrėtum pakilęs nuo lubų. Specialistai tai vadina levitacija, kai kūnas lyg atsiskiria nuo dvasios.
„Dažniau tokie pojūčiai pasireiškia jautresniems žmonėms. Dėl to senais laikais visi galvojo, kad tai velnio apsėdimas, daug kas būdavo siejama su dvasiomis“, – sakė profesorė.
Pašnekovė pataria, kad prasidėjus tokiai būsenai reikia stengtis nepanikuoti – maždaug 8-10 proc. žmonių bent kartą savo gyvenime patiria tokį epizodą. Kai kuriems miego paralyžius pasikartoja kiekvieną savaitę ar net kelis kartus per savaitę.
Įdomu tai, kad miego paralyžių dažniau patiria jauni žmonės.
„Tai gali būti ir rimtų ligų pradžia, ypač vyresniems. Mes visi turime kelias miego stadijas: yra lėtas miegas, kurio metu ilsimės, atsigauna kūnas, atmintis, ir yra paradoksinis miegas. Šios fazės metu kūnas yra visiškai atsipalaidavęs, raumenys yra lyg paralyžiuoti, o smegenys aktyviai dirba, sapnuojame ryškius sapnus“, – kalbėjo prof. R. Mameniškienė.
Jei sutrinka raumenų atsipalaidavimas, žmogus gali pradėti judėti ir dalyvauti savo sapno veiksme. Sąmonė gali pabusti, bet kūnas likti miego būsenoje – raumenys paralyžiuoti, o smegenys prabudę. Tai ir vadinama miego paralyžiumi.
Šią būseną sukelti gali įtampa, trumpa miego trukmė, pamaininis darbas, be to, tai dažniau pasireiškia jautresniems žmonėms.
Beje, miego paralyžius gali būti kaip ligos simptomas ir pranešti apie narkolepsiją. Tai miego sutrikimas, kai žmogus naktį nepailsi ir jį vargina didžiulis mieguistumas dieną. Trečdalis pacientų, turinčių obstrukcinę miego apnėją – kai žmogus knarkia, o tada trumpam nustoja kvėpuoti, patiria miego paralyžių.
„Jei miego paralyžius vis pasikartoja, reikėtų kreiptis į gydytojus, kurie paskirtų tyrimus ir diagnozuotų, ar tai pavojinga ir reikia susirūpinti, ar tai vienkartinis dalykas, kuris pasitaiko nemažai daliai žmonių“, – laidoje kalbėjo pašnekovė.
Kaip greičiau išeiti iš šios būsenos?
Prof. R. Mameniškienė patarė, jog patiriant miego paralyžių reikia stengtis greičiau save pažadinti mintimis. Geriausiai padeda kito žmogaus prisilietimas – jei matote artimą žmogų, kuris turėtų būti prabudęs, bet nejuda, galima jį apkabinti, pakalbinti ir tokiu būdu jam padėti.
„Reikia stengtis psichologiškai save pajudinti, pabudinti, nusiraminti. Tikrai joks velnias kampe nesėdi ir į jūs nežiūri ir niekas krūtinės nespaudžia“, – sakė profesorė.
Pasak pašnekovės, sapnuojame visi ir visada, tik sapnų atsiminimas priklauso nuo to, iš kokios miego stadijos prabundame. Sapno turinys dažnai priklauso nuo emocinės būsenos – ką išgyvenome praeitą mėnesį, praeitą dieną, kaip mąstome apie ateitį.
„Turime daug sapnų teorijų, sapnininkų, jie kartais pataiko, kartais nepataiko. Tai priklauso ir nuo mūsų požiūrio“, – sakė pašnekovė.
Norint išvengti miego paralyžiaus reikia turėti reguliarų miego režimą – gultis ir keltis tuo pačiu laiku ir miegoti tiek laiko, kiek reikia. Jaunam žmogui reikia miegoti nuo 7 iki 9 valandų kasdien, geriausia, jei miegama tuo pačiu metu.
Tyrimai rodo, kad geriausiai išsimiegama, jei atsigulama iki vidurnakčio. Nereikėtų bijoti naktį prabusti, jei reikia nueiti į tualetą, atsigerti vandens ar apsiversti ant kito šono.
„Jei pabudę vėl užmiegame, nereikėtų gąsdintis, kad kažkas blogai. Jei po pabudimo negalite užmigti pusę valandos ar ilgiau, tai jau gali būti patologija. Bet jei prabudimas yra tik kelioms minutėms, nieko tokio. Miegui reikia ruoštis – galima pasportuoti, pasivaikščioti, užkasti, išgerti arbatos, išsimaudyti vonioje, visa tai mums padeda miegoti“, – kalbėjo prof. R. Mameniškienė.