Tačiau šiųmetės LOGIN konferencijos pranešėjas neurochirurgas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas daktaras Kęstutis Skauminas nuramino, kad stresas nebūtinai yra blogas dalykas. Tai yra normali organizmo reakcija, padedanti mums išlikti. Kartu pašnekovas pastebėjo, kad kiekvieno mūsų atsparumas stresui yra skirtingas. Su dr. K. Skauminu kalbėjomės, kodėl mes skirtingai reaguojame į stresą ir kaip jis veikia mūsų sveikatą.
– Kaip stresas atsiliepia mūsų sveikatai? Kokios ligos dėl to gresia?
– Stresas yra smegenų kuriama normali organizmo reakcija, kai mūsų kūnui gresia sužeidimas arba pavojus. Mūsų nervų sistemos pagrindinė užduotis – išsaugoti mus gyvus, todėl galime sakyti, kad stresinė reakcija yra dar viena dėl evoliucijos proceso išvystyta smegenų „išlikimo strategija“. Tokios reakcijos esmė – prisitaikyti, tai yra mobilizuoti energiją iš visų organų sistemų susidariusiai situacijai išspręsti. Jos metu aktyvuojama vadinamoji pagumburio – hipofizės – antinksčių ašis. Padidėja streso hormonų, tokių kaip kortizolis ir imuninę sistemą stimuliuojantys citokinai, kiekis kraujyje. Normali stresinė reakcija dažniausiai trunka trumpai ir jos sukelti fiziologiniai pokyčiai greitai praeina.
Veiksniai, sukeliantys streso reakciją, gali būti įvairūs – fiziniai, pavyzdžiui aštrus daiktas, šaltis, ūmus stiprus skausmas arba psichologiniai, kaip antai atleidimas iš darbo, egzamino laikymas arba artimojo netektis. Streso reakcijos yra kompleksinės ir priklauso nuo to, kas sukelia stresą, kiek tai trunka, kokios stresą patiriančio žmogaus prigimtinės savybės ir kaip tas žmogus reaguoja arba, kitaip sakant, koks jo požiūris į konkretų stresorių. Pavyzdžiui žinau, jog daugelis mokyklų mokytojų patyrė nemažą stresą, kai reikėjo per trumpą laiką pasiruošti ir pradėti nuotolinį mokymą.
Sveikatai dažniausiai kenkia lėtinis psichologinis stresas. Tai mūsų proto kuriama smegenų būsena, kurios rezultatas yra stresas. Jis gali sukelti vadinamuosius psichosomatinius sveikatos sutrikimus, t.y. ligas, kurių priežastys yra psichologinės. Lėtinis stresas sukelia širdies ir kraujagyslių ligas, yra susijęs su astmos, odos ligų ir virškinimo trakto sutrikimų išsivystymu bei nervų sistemos ligomis.
– Ar streso padariniai vien neigiami? Teko girdėti, kad yra ir teigiama pusė.
– Streso padariniai negali būti vien neigiami. Kaip jau minėjau, evoliucija išmokė smegenis kurti stresinę reakciją. Normali stresinė reakcija turi padėti mums išlikti. Taip, kartais tam reikia laikinai prislopinti arba suaktyvinti kai kuriuos organizmo procesus. Streso reakcijos metu slopinama virškinimo sistema, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, padidėja arterinis kraujospūdis, išsiplečia plaučių bronchiolės, kepenys ima aktyviau glikogeną paversti gliukoze. Pasikeičia ir tokios smegenų funkcijos kaip dėmesys, reakcijos laikas bei atmintis – trumpai tariant, padidėja sužadinimo lygis smegenyse. Visi minėti pokyčiai padeda greičiau bėgti ar geriau kovoti.
Konkretus pavyzdys, kai iškyla klausimas kaip stresas veikia sveikatą, yra streso poveikis imuninei sistemai. Nuo seno žinoma tiesa, kad stresas slopina imunitetą. Tačiau gali kilti logiškas klausimas – o kaip tai padėtų mums išlikti gyviems? Juk gamta klaidų nedaro. Imunitetas mums gyvybiškai būtinas.
Į šį klausimą padėjo atsakyti psichoneuroimunologijos srities tyrimai. Nustatyta, kad streso poveikis imuninei sistemai priklauso nuo streso pobūdžio. Įrodyta, kad trumpai trunkantys, tai yra, trunkantys trumpiau nei 100 minučių, streso veiksniai, tokie kaip viešas kalbėjimas, sporto varžybos ar koncertavimas netgi pagerino imuninės sistemos būklę. O ilgai trunkanti stresinė situacija, pavyzdžiui sunkiai sergančio artimojo slaugymas ar ilgas bedarbystės periodas, neigiamai paveikė vadinamąjį įgytą imunitetą. Be to, yra nustatyta, jog imuninės sistemos hormonai citokinai, kurių padaugėja streso metu, trumpuoju periodu padeda organizmui įveikti infekciją, nes skatina uždegiminę reakciją. Tačiau ilgalaikis citokinų padidėjimas yra susijęs su daugeliu neigiamų efektų.
Trumpai tariant, stresas, kuris neigiamai veikia sveikatą, vadinamas distresu, o stresas, kuris pagerina organizmo funkcionavimą, vadinamas eustresu.
– Kokie požymiai liudija, kad žmogus išgyvena stresą? Gal gali būti taip, kad mes net patys to nejaučiame?
– Kiek pats žmogus jaučia arba suvokia, kad yra veikiamas streso reakcijos padarinių, priklauso ir nuo paties žmogaus sąmoningumo, ir nuo prigimtinių savybių. Mes skiriamės ir streso reakcijų stiprumu bei atsparumu stresui. Ūmią stresinę reakciją visi esame patyrę ir matę, todėl lengviau atpažįstame. Sunkiau suvokti lėtinio streso poveikį. Manau, pirmiausia galime pastebėti žmogaus elgesio pokyčius. Stipraus lėtinio streso veikiami žmonės pakeičia savo elgesį – pasikeičia jų mitybos įpročiai, fizinis aktyvumas, sutrinka miegas, pradedami vartoti vaistai arba alkoholis. Ilgainiui gali pasireikšti širdies ir kraujagyslių ar virškinimo sistemos ligos, nervų sistemos arba odos ligos. Prie šių pridėkite dar nusilpusio imuniteto padarinius ir jau patys suprasite, kad esate veikiami lėtinio streso. Medicinos praktikoje patiriamo streso lygį galima įvertinti tiriant vieno iš antinksčių gaminamų streso hormonų – kortizolio, – kiekį kraujyje. Jo yra ir normalioje būsenoje, yra tam tikri kortizolio kiekio paros svyravimai. Tačiau lėtinio streso atveju kortizolio kiekis kraujyje nebenusileidžia iki normalaus, o tai neigiamai veikia daugelį organizmo funkcijų, taip pat ir centrinę nervų sistemą, kuri pati ir duoda pirminį impulsą gaminti daugiau kortizolio. Deja, taip prasideda ydingas ratas.
– Ar tiesa, kad neretai streso padariniai labiausiai išryškėja jau vėliau, didžiausiai įtampai nuslūgus? Pvz., peršalimo ligos užklumpa po egzamino, disertacijos gynimo, darbingo ir sunkaus laiko, netekties. Kodėl taip yra?
– Taip, dažnai pats žmogus streso padarinius geba pastebėti tik stresinei situacijai pasibaigus ar išsisprendus. Tačiau tai nereiškia, kad mano minėti fiziologiniai pokyčiai prasidėjo tada, kai mes juos sąmoningai pastebėjome. Viena iš priežasčių, kodėl tik vėliau pastebime streso padarinius, gali būti mūsų dėmesio ypatumai. Dėmesys yra selektyvus, tai yra koncentruotis galime tik į vieną dalyką vienu metu. Galima sakyti, jog turime tik vieną dėmesį, ir dėmesys turi tik dvi kryptis – į vidų, arba į išorę. Šios dvi kryptys slopina viena kitą. Streso metu visas dėmesys dažniausiai skiriamas stresoriui ir pačiai situacijai, tai yra, išorės dirgikliams. Tuo metu sąmoningai nepastebima iš organizmo į nervų sistemą sklindančių signalų. Kai stresas praeina, mums pradeda atrodyti, kad tik dabar atsirado kai kurios mūsų lėtinės ligos, nors iš tikrųjų mūsų smegenys apie tai jau „žinojo“. Kita vertus, kaip ir kalbėjome, stresinė reakcija padeda mobilizuoti organizmo resursus kol situacija pasikeis į gera. Deja, situacijai pasikeitus, jau būname išeikvoję imuniteto resursus, todėl tampame labiau imlūs infekcijoms ir kitoms ligoms.
Be to, jūsų paminėtos situacijos skirtingai veikia kiekvieną iš mūsų. Tai vadinama asmenybės atsparumu stresui. Pagal dabar egzistuojančias teorijas, atsparumas stresui priklauso nuo kai kurių įgimtų dalykų, pavyzdžiui serotonino kiekį reguliuojančio geno aktyvumo arba adrenoreceptorių pagumburio ląstelėse kiekį reguliuojančio geno. Šie veiksniai lemia, kaip reaguojame į stresą. Yra ir tam tikri socialinės aplinkos veiksniai, nuo ankstyvos vaikystės nulemiantys, kiek būsime atsparūs streso poveikiui. Be to, atsparumo stresui galima išmokti. Yra visa eilė asmenybės aspektų, kuriuos galime sąmoningai stiprinti ir ugdyti savyje, taip didindami savo atsparumą stresui.
Įdomu, jog vienas iš jų yra žmogaus tikslo ir prasmės pojūtis. Pasirodo, jog tai, kaip aiškiai turime įsivardinę savo tikslą, kokią matome prasmę savo veiksmuose ir gyvenime, kiek gebame kasdienybėje neprarasti tikslo bei prasmės pojūčio, gali lemti mūsų atsparumą streso poveikiui. Tai bus viena iš mano pranešimo šių metų LOGIN konferencijoje temų.
LOGIN vyks rugsėjo 24–25 dienomis „Litexpo“ konferencijų centre. Festivalyje dalyvaus 120 pranešėjų iš Lietuvos ir užsienio. Bilietus įsigyti galite www.login.lt/pass. Programą rasite www.login.lt/agenda. Su visais pranešėjais galite susipažinti www.login.lt/speakers