Bet žmonėms neretai kyla klausimai, kaip šiems tyrimams tinkamai pasiruošti, kad rezultatai nebūtų iškreipti. Pvz., ar galima prieš kraujo tyrimus valgyti. O jeigu negalima, tai kaip ilgai? Taip pat domimasi, kaip tyrimų rezultatus gali paveikti sportas, kava ar žalingi įpročiai.
Tokių klausimų iš skaitytojų sulaukiame neretai. Tad atrinkome kelis dažniausius ir uždavėme dviem gydytojoms: kraujo laboratorijos „Rezus.lt“ šeimos gydytojai Laurai Narkevičienei ir „Antėja“ kraujo tyrimų laboratorijos laboratorinės medicinos gydytojai Eglei Marciuškienei.
Valgyti ar nevalgyti?
„Kraujo tyrimus geriausia daryti rytą, nes prieš tai reikia būti net 8 valandas nevalgius“, – turbūt ne vienas, nusprendęs išsitirti kraują, girdėjote šį patarimą. Tačiau, ar tame yra tiesos? Ir, jei tai tiesa, kodėl reikėtų taip ilgai badauti.
E. Marciuškienė paaiškino, kad kraujo riebalų (lipidų) tyrimai (bendras cholesterolis (TC), „gerasis“ (DTL) ir „blogasis“ (MTL) cholesteroliai bei trigliceridai (TG)) nevalgius standartu tapo daugiau kaip prieš pusšimtį metų, kai 1967 m. buvo rekomenduota trigliceridų kiekį tirti nevalgius. Siekiant sumažinti trigliceridų ir cholesterolio matavimo kintamumą, daugumoje šalių, taip pat ir Lietuvoje, šiandien įprasta praktika reikalauti, kad pacientas, prieš paimant kraują tyrimams, nevalgytų bent 8 valandas.
„Atliktos didelės studijos parodė, kad cholesterolio kiekio skirtumai nevalgius ir pavalgius nėra kliniškai reikšmingi, tyrimai pavalgius neturi jokios įtakos širdies ir kraujagyslių sistemos rizikos vertinimui.
Dar 2016 m. Europos aterosklerozės draugijos bei Europos klinikinės chemijos ir laboratorinės medicinos federacijos paskelbė sutarimą, kad, prieš imant kraują lipidų tyrimams, pasninkauti (būti nevalgius) nebereikia.
Tačiau Lietuvos pacientai neturėtų nustebti, kai jų šeimos gydytojai paprašys būti nevalgius, nes sveikatos apsaugos ministro įsakymu, pagal šeimos gydytojo normą atliekamiems lipidų ir gliukozės tyrimams pasninkavimas (būti nevalgius 8–12 val.) yra privalomas“, – paaiškino gydytoja.
Anot jos, maistas labiausiai veikia gliukozės koncentraciją kraujyje ir ji dažnai padidėja po to, kai pavalgome, ypač ką nors labai saldaus ar krakmolingo. Todėl daugelį metų gydytojai naudojo gliukozės kiekį kraujyje nevalgius diagnozuoti cukrinį diabetą.
„Tačiau dar 2011 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) padarė išvadą, kad glikozilintas hemoglobinas (HbA1c) gali būti naudojamas cukriniam diabetui diagnozuoti. Džiugu tai, kad HbA1c tyrimas nereikalauja pasninkauti. Todėl rekomenduojama gliukozės tyrimą nevalgius pakeisti hemoglobino A1c (HbA1c) tyrimu“, – paarė E. Marciuškienė.
Vis tik gydytoja sakė, kad yra situacijų, kai prieš kraujo tyrimus būtina susilaikyti nuo valgio.
„Laboratorijose dažniausiai MTL (blogasis) cholesterolis yra nematuojamas, bet išskaičiuojamas. Tačiau taikoma formulė tik, kai trigliceridai yra ne daugiau kaip 4,5 mmol/l. Todėl, jei trigliceridai pavalgius yra daugiau kaip 4,5 mmol/l, gydytojas gali rekomenduoti pakartoti tyrimą nevalgius.
Taip pat nevalgius lipidų tyrimus reikia atlikti esant žinomai hipertrigliceridemijai (padidėjusiam trigliceridų kiekiui kraujyje): anksčiau buvusiai lipidų tyrimų ar šeimos istorijoje, sveikstant po hipertriglicerideminio pankreatito, pradėjus vartoti vaistus, sukeliančius sunkią hipertrigliceridemiją, diagnozuojant hipertrigliceridemiją“, – pasakojo E. Marciuškienė.
Gydytoja L. Narkevičienė patarė nevalgyti prieš gliukozės tyrimą, lipidogramos (cholesterolio frakcijų tyrimą), kepenų fermento tyrimą gamagliutamiltransferazę (GGT), kai kurių vitaminų (pvz. vitamino B12) ir kai kuriuos mineralų (pvz. geležies) tyrimus.
„Prieš minėtus tyrimus rekomenduojama nevalgyti 8–12 valandų. Reikėtų laikytis šių rekomendacijų, nes maisto medžiagos, patekusios į kraują, gali pakeisti ir iškreipti rezultatus. Pavalgius, gliukozės kiekis kraujyje padidėja, todėl tyrimo atsakymas bus klaidingas ir jį reikės pakartoti.
Jeigu kalbame apie nevalgymą prieš kraujo tyrimus, tai reiškia, kad nevalgyti ir negerti (kavos, arbatos, sulčių ir t.t.), kitaip tariant, prieš kraujo tyrimus nevartoti nieko, išskyrus vandenį“, – sakė medikė.
Nereikėtų net kramtyti gumos
Taigi, nuo maisto prieš kai kuriuos kraujo tyrimus vertėtų susilaikyti. O ko dar daryti nerekomenduojama, nes tai paveiktų rezultatus?
„Prieš kraujo tyrimus rekomenduojama nerūkyti bent 10–12 valandų (kadangi tai gali klaidingai padidinti leukocitų skaičių bendrame kraujo tyrime), nekramtyti gumos, 48 val. prieš tyrimus vengti intensyvaus fizinio krūvio, mankštų (kadangi tai gali padidinti kraujo rodiklius: ALT, AST, kreatinkinazę, kurie yra susiję su raumenų pažeidimu ir uždegimu).
Rekomenduojama nevartoti vitaminų ir papildų bent 48 valandas prieš kraujo tyrimus. Nevartoti alkoholio bent 24 valandas prieš kraujo tyrimus. Negerti kavos 8–12 valandas prieš kraujo tyrimus. Prieš tuos kraujo tyrimus, prieš kuriuos rekomenduojama nevalgyti, taip pat nerekomenduojama gerti žalios arbatos“, – išvardijo gydytoja L. Narkevičienė.
Kartu medikė pridūrė, kad kai ką vis tik prieš kraujo tyrimus padaryti reikėtų: „Reikėtų išgerti reguliariai vartojamus vaistus pvz., dėl skydliaukės veiklos, dėl aukšto kraujo spaudimo ar pulso, nurimti ir ramiai pasėdėti 10–15 min., prieš atliekant kraujo tyrimą“.
Gydytoja E. Marciuškienė taip pat nerekomendavo prieš kraujo tyrimus gerti kavos, arbatos, kramtyti kramtomąją gumą, jeigu pacientui rekomenduota ateiti nevalgius.
„Kofeinas, esantis kavoje ir arbatoje, gali padidinti gliukozės kiekį. Prieš tyrimą galima išgerti tik nedidelį kiekį negazuoto vandens.
Alkoholio poveikis kraujo tyrimams gali būti dvejopas: lėtinis ir ūminis. Jei yra piktnaudžiaujama alkoholiu, tuomet išvakarėse pavartotas alkoholio kiekis didelės įtakos kraujo tyrimams neturės. Nors praktikoje rekomenduojame padaryti organizmui savaitgalį ir bent dvi dienas prieš tyrimus nevartoti alkoholinių gėrimų. Dėl ūmaus alkoholio poveikio kraujo tyrimams, rekomendacija ta pati – jei buvo „proga“, nukelkite tyrimo atlikimą bent dviem dienom.
Dėl vartojamų vitaminų, vaistažolių įtakos tyrimams galima ir romaną parašyti. Labiausiai norėčiau atkreipti vartojančių biotiną, ypač, didelėmis dozėmis, dėmesį. Šis vitaminas daro įtaką tyrimų reakcijoms ir gali būti gaunami klaidingai teigiami ar neigiami rezultatai, nustatoma klaidinga diagnozė bei paskiriamas netinkamas gydymas. Todėl, prieš planuojant atlikti tyrimus (kokiems tyrimams turi įtakos, teirautis laboratorijos), būtina nutraukti biotino ar jo turinčių papildų vartojimą bent 48 val.“, – įspėjo medikė.
Rekomenduojama vengti ilgiau stovėti
Gydytoja L. Narkevičienė prieš kraujo tyrimus rekomendavo vengti ir intensyvaus fizinio krūvio. Gydytoja E. Marciuškienė antrino kolegei: „Dieną prieš tyrimą rekomenduojama vengti bet kokių intensyvių fizinių pratimų, taip pat gerai būtų nestovėti ilgą laiką.
Tačiau, mano nuomone, jei tai yra įprastinis gyvenimo ritmas, vienkartinis susilaikymas įtakos kraujo tyrimams neturės. Taip pat ir dėl stovėjimo. Ką daryti, jei žmogaus stovimas darbas? Žinoma, kad dirbti ir kitą dieną atlikti kraujo tyrimus. Čia kalbame apie gyvenimui neįprastus ir nebūdingus veiksmus bei elgesį. Tyrimai turėtų būti atliekami po įprastos veiklos dieną ir ramios nakties.
Po fizinio krūvio dėl padidėjusio energetinių medžiagų vartojimo gali būti sumažėjęs gliukozės ir trigliceridų kiekis. Intensyviai mankštinantis dieną prieš tyrimą, taip pat gali padidėti kepenų funkcijos rodikliai, LDH aktyvumas ir CRB koncentracija.
Ilgesnis nei įprasta stovėjimas toje pačioje padėtyje dažnai pasireiškia ortostatine proteinurija, t. y. padidėjusiu baltymų kiekiu šlapime“.
Taigi, kraujo tyrimams reikėtų pasiruošti. O apie tai, kokie kraujo tyrimų rodikliai yra svarbiausi ir, ar įmanoma pagal juos nustatyti net ir vėžį, pasakojimas bus šios temos tęsinyje.