Metastazavęs vėžys yra rimta, dažnai gyvybei pavojinga būklė, konstatuojama, kai pirminio naviko srityje atsiradusios vėžio ląstelės išplinta po kitus organus. Vėžio ląstelės gali keliauti kraujagyslėmis arba limfagyslėmis, o pasiekusios tikslines sritis inicijuoti naujų navikų formavimąsi. Šis procesas vadinamas metastazių susidarymu. Liga gali progresuoti gana sparčiai. Pavyzdžiui, praėjusį mėnesį legendinės roko dainininkės Tinos Turner sūnus mirė nuo metastazavusio storosios žarnos vėžio, rašoma portale eatthis.com.
Šio tipo vėžys dar gali būti vadinamas 4-os stadijos vėžiu ir tai yra pats paskutinis ligos etapas. Jis paprastai daug sunkiau pasiduoda gydymui negu ankstesnių stadijų vėžys, kadangi išplitusios patologinės ląstelės gali būti atsparesnė terapijai.
„Palankiomis sąlygomis tam tikras kiekis vėžio ląstelių bet kada gali nulemti naujų navikų susidarymą nuo vėžio židinio nutolusiose organizmo srityse, – teigiama Nacionalinio vėžio instituto (JAV) skelbiamoje informacijoje. – Atokiose srityse susitelkusios metastazavusio vėžio ląstelės net keletą metų gali būti neaktyvios, tačiau kurią nors dieną ir vėl nubusti arba niekada nesuaktyvėti.“
Išplisti gali daugelio rūšių vėžys, o metastazių keliami simptomai būna kuo įvairiausi
Išplisti ir tapti metastazavusiais gali daugelio rūšių piktybiniai navikai, įskaitant krūties, storosios žarnos, plaučių ir prostatos vėžį. Metastazavusio vėžio simptomai gali reikštis įvairiai – tai priklauso nuo pirminio naviko rūšies ir metastazių vietos, tačiau paprastai juntamas skausmas, nuovargis, netenkama svorio ir patiriama kitų bendrojo pobūdžio negalavimų.
„Metastazavęs vėžys ne visada sukelia kokių nors simptomų, – nurodoma Nacionalinio vėžio instituto informacijoje, – tačiau jei simptomai pasireiškia, jų dažnis ir pobūdis paprastai priklauso nuo metastazavusių navikų dydžio ir vietos.“
Prie įprastų metastazavusio vėžio požymių priskiriami tokie simptomai kaip:
• skausmas ir lūžiai, kai vėžys nukeliauja į kaulus,
• galvos skausmas, alpimas arba svaigulys, kai vėžys nukeliauja į galvos smegenis,
• dusulys, kai vėžys nukeliauja į plaučius,
• gelta arba tinimas pilvo srityje, kai vėžys nukeliauja į kepenis.
Gali užeiti silpnumas arba netikėtai imti kristi svoris
Jei patiriate simptomus, kurie paprastai siejami su vėžiu, tokius kaip akivaizdus nuovargis, nuolatinis kosulys, netikėtas svorio kritimas arba žarnyno veiklos pakitimai, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. Atminkite, kad ankstyva vėžio diagnostika didina gydymo sėkmės tikimybę.
Medicininė patikra
Metastazių požymių, tokių kaip augliai arba limfmazgių patinimas, pavyksta aptikti per medicininę patikrą. Limfmazgių padidėjimas, vadinamoji limfadenopatija, gali būti infekcijos, uždegimo arba kitos klinikinės būklės ženklas. Vis dėlto kartais (nors ne visada) patinę limfmazgiai gali signalizuoti apie vėžį. Pastebėjus, kad patino limfmazgiai, būtina apsilankyti pas gydytoją.
Gydytojas per medicininę apžiūrą įvertins limfmazgių būklę ir galbūt rekomenduos papildomus tyrimus, padėsiančius nustatyti patinimo priežastį. Tarp galimų testų – biopsija, diagnostinis vizualizavimas, kraujo tyrimai ir kt. Svarbu atminti, kad limfmazgiai gali patinti dėl daugybės priežasčių, kaip antai infekcija, uždegimas ir t. t. Tik medikas profesionalas gali nustatyti, kas iš tiesų nulėmė limfmazgių tinimą.
Diagnostinis vizualizavimas
Gydytojas gali skirti ir tokius tyrimus kaip kompiuterinė, magnetinio rezonanso arba pozitronų emisijos tomografija. Tai metodai, leidžiantys gauti išsamius konkrečių organizmo sričių atvaizdus, leidžiančius identifikuoti metastazių vietas.
Pavyzdžiui, galvos smegenų auglio atveju „gydytojas gali pasiteirauti apie konkrečius simptomus, o tada ištirti, ar nesireiškia neurologinis poveikis – motoriniai ir jusliniai, regos, judesių koordinacijos, balanso sutrikimai, taip pat psichikos būklės, nuotaikos ir elgesio pakitimai. Meningiomą pavyksta diagnozuoti ir magnetinio rezonanso arba kompiuterinės tomografijos tyrimų keliu, leidžiančiu gauti galvos smegenų ir aplinkinių struktūrų atvaizdą“, sako neurochirurgas profesorius Michaelas McDermottas iš Majamio neuromokslų instituto.
Biopsija – būdas vėžio ląstelėms aptikti
Biopsija – tai procedūra, kurią atliekant per mikroskopą ištiriamas iš įtarimų keliančios srities paimtas audinių mėginys. Procedūra gali patvirtinti vėžio ląstelių buvimo faktą ir padėti nustatyti vėžio rūšį.
„Kad patvirtintų vėžio diagnozę, gydytojas gali skirti tyrimą, per kurį auglio audinio mėginys apžiūrimas per mikroskopą“, – nurodo M. McDermottas.
Būtinieji kraujo tyrimai
Gydytojas gali skirti kraujo tyrimą, leidžiantį aptikti konkrečius žymeklius, galinčius liudyti vėžio ląstelių buvimą.
„Nors pagrindiniu ligų indikatoriumi ir priežastimi ištirti kraują lieka odos spalva, yra ir kitų organizme arba ant odos atsirandančių ženklų, dėl kurių kraujo tyrimas gali būti būtinas“, – teigia profesorius Jagdishas Khubchandani, visuomenės sveikatos specialistas iš Naujosios Meksikos universiteto.
„Galimi požymiai – tai anomalūs ant odos besiformuojantys dariniai (apgamai, karpos, cistos, išaugos ir kt.). Kraujo tyrimas padeda išsiaiškinti, ar jie nėra vėžinės prigimties, ištirti kraujo ląstelių būklę, taip pat nustatyti kitas galimas problemas. Kadangi odos vėžys yra viena dažniausių vėžio rūšių, įvairius darinius būtina itin kruopščiai ištirti“, – sako profesorius.
Galima pagalba
Gydant metastazavusį vėžį gali būti derinami įvairūs metodai – chirurginė invazija, chemoterapija, radioterapija ir kiti tiksliniai metodai. Gydymo tikslas – sustabdyti vėžio vystymąsi bei plitimą ir palengvinti simptomus, nors kartais įmanomas ir išgijimas.
Gyvenimas sergant metastazavusiu vėžiu gali prilygti iššūkiui – tiek fiziniam, tiek emociniam. Labai svarbu, kad metastazavusiu vėžiu sergantys pacientai gautų tinkamą medicininę pagalbą ir artimųjų, draugų bei psichologų palaikymą. Taip pat svarbu pereiti prie sveiko gyvenimo būdo, kuris apibrėžiamas kaip sveika mityba, pakankamas fizinis aktyvumas ir tinkamas poilsis.