Kaip mus veikia laiko sukiojimas ir ką su tuo daryti?
Laiko sukiojimas į priekį ir atgal veikia panašiai kaip jetlag’as (galėtų kalbininkai sugalvoti lietuvišką atitikmenį, pavyzdžiui „skrydžio nemiga“, nes siūlomas „laiko juostų skirtumo poveikis žmogaus nervų sistemai“ yra visiškai netinkama frazė buitinėje kalboje): išorinis laikrodis ant sienos gyvena sau, vidinis smegenyse – sau, ir jų parodymai nesutampa. Smegenys neišskiria melatonino, kad atsigulę užmigtume, o antinksčiai paryčiais nekelia mūsų su papildomo kortizolio doze (užtat jį gauname dėl streso ir nemigos su kaupu vėliau).
Kitas palyginimas – kelionė laiku. Saulė kiekvieną dieną leidžiasi 2 minutėmis anksčiau. 2 minutės – štai kokį pokytį per parą jau milijonus metų mato ir supranta mūsų organizmas. O naktį iš šeštadienio į sekmadienį tos minutės staiga pavirs į valandą – tiek būtų pasikeitimų per visą mėnesį. Spalio 26 dieną mes užmigsime su mintimi, kad galėsime valandą ilgiau pamiegoti, valanda ilgesnis savaitgalis, valanda vėliau į darbą ar mokyklą (tiesa, tą naktį dirbantiems valanda ilgiau darbo už tuos pačius pinigus), o smegenys, užmigusios spalio 26-ąją, pabus lapkričio 26 dieną.