Patikrinti, koks ir kurioje vietovėje yra UVI, skirstomas nuo 1–2 (žemo) iki 11 (ekstremalaus), visada galima Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) interneto svetainėje. Prognozė atnaujinama kiekvieną dieną apie 9:10 val. vasaros laiku.
UV indekso lygiai ir apsauga
Taip pat LHMT specialistai socialinėje paskyroje „Facebook“ patarė, kaip nustatyti, kada dienos metu UVI būna aukščiausias.
„Lietuvoje UVI svyruoja intervale nuo 1 (žemas) iki 8 (labai aukštas). Aukščiausios reikšmės būna fiksuojamos gegužę, birželį ir liepą (tarp 11–16 val.). Šiandien ir artėjančiomis dienomis indeksas gali siekti iki 5–6, todėl ypač turintys I odos tipą (labai šviesi, strazdanota oda) turėtų pasisaugoti“, – siūloma LHMT „Facebook“ paskyroje.
Toliau nurodomas UV indekso reikšmių ir apsaugos lygio skirstymas:
1–2 – UVI žemas, apsaugos lygis minimalus (gali būti skrybėlė). Galima būti be apribojimų atvirame ore.
3–5 – UVI vidutinis, apsauga – marškinėliai, skrybėlė, saulės akiniai su UVA ir UVB filtru, apsauginio kremo saulės apsaugos faktorius (SAF) ne mažiau kaip 20. Patartina būti šešėlyje.
6–7 – UVI aukštas, apsauga – kas išvardyta aukščiau, o tarp 11–16 val. geriau būti pavėsyje.
8–10 – UVI labai aukštas, geriau iš viso neiti į lauką (tarp 11–16 val.). Esantiems lauke reikalinga ypatinga apsauga. Tuo metu svarbu nebūti atviroje saulėje, dėvėti marškinėlius, skrybėlę ir saulės akinius su UVA ir UVB filtru.
Gresia ne tik odos vėžys
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ dermatovenerologė Lina Duobienė portalui Delfi yra pasakojusi, kad oda jai padarytos žalos nelinkusi pamiršti. Nesaikingas buvimas saulėje sukelia ne tik odos vėžį, bet ir kitas problemas, apie kurias kalbama rečiau.
„Renkantis nuo neigiamo saulės poveikio saugančias priemones, rekomenduoju ieškoti tokių, kurios skirtos plataus spektro apsaugai, tiek nuo UVA, tiek nuo UVB spindulių.
Naudojamos priemonės stiprumą lemia odos tipas. Šviesios odos ir plaukų savininkai linkę nudegti saulėje, todėl jiems rekomenduojama jau pavasarį naudoti SPF 50, turinčias priemones. Tamsesnės odos savininkai gali rinktis kiek silpnesnę – SPF 30 – apsaugą.
Ypač atidžiai reikėtų saugoti odą sergant odos ligomis, atlikus lazerines procedūras, būti dėmesingiems kūdikių ir vaikų odai – šiais atvejais reikėtų naudoti SPF 50–100 ir apskritai saugoti odą nuo saulės spindulių drabužiais ar renkantis pavėsį“, – patarė gydytoja L. Duobienė.
Medikė priminė, kad nesaikingas lepinimasis saulės voniomis dažniausiai atsiliepia vyresniame amžiuje.
„Apie šį įprotį išduoda ir fotosenėjimas – ultravioletinės spinduliuotės sukeliami lėtiniai odos pakitimai. Nuolat spindulių veikiama oda greičiau raukšlėjasi, sausėja, didėja jos pigmentacija. Šį procesą skatina tiek ultravioletiniai B tipo spinduliai, kurie pažeidžia riebalinį odos sluoksnį, tiek ultravioletiniai A tipo spinduliai, stiprinantys pastarųjų poveikį ir ardantys jungiamąjį audinį. Dažniausia saulės pasekmė – soliariniai šlakai – nelygiais kraštais daugiau nei centimetro skersmens matomos hiperpigmentinės dėmės, kurios atsiranda saulės eksponuojamose vietose 30–50 gyvenimo metais ir išduoda apie mėgavimąsi laiku saulėje.
Nesaugus buvimas tiesioginiuose saulės spinduliuose taip pat kelia didelę riziką išryškėti piktybiniams apgamams, todėl saulėje turėtume būti saikingai ir atsakingai.
Be to, saulė kenkia ir akims, didėja kataraktos rizika, nesaikingos saulės vonios gali kelti stresą imuninei sistemai, ši silpnėja, dėl to po karštų savaitgalių paplūdimyje padaugėja ir pūslelinės atvejų. Neretai būtent po vasaros daugiau pacientų kreipiasi dėl paūmėjusios aknės. Vis dar klaidingai manoma, kad saulė yra naudinga spuoguotai odai“, – sakė L. Duobienė.
Kenkia ir akims
Saulės skleidžiama ultravioletinė spinduliuotė labai kenkia ir akims. Apie tai Delfi laidoje „Sveikatos receptas“ yra pasakojusi akių gydytoja Rūta Jarusevičienė.
„Tai gali sukelti neigiamą poveikį ir pažeisti mūsų akies išorinę dalį, kuri dar kitaip vadinama ragena. Saulė gali sukelti keratitą. Tuo metu žmogus pajunta labai didelį akių skausmą, diskomfortą, atsiranda didelė šviesos baimė, kitaip vadinama fotofobija, atsiranda blefarospazmas, kada žmogus refleksiškai visada nori būti užmerktomis akimis“, – laidoje „Sveikatos receptas“ vardijo gydytoja R. Jarusevičienė.
Saulė gali pakenkti ir tinklainei.
„Tada tiesiogine to žodžio prasme būna sunaikinami tinklainės receptoriai ir žmogus tokį žalingą poveikį pajunta ne iš karto – tik po kelių dienų. Tada gali pajusti, kad pablogėjo matymas, atsirado mirguliavimas. Blogiausia, kad jis pradeda jausti tamsią dėmę prieš akis, kuri dar kitaip vadinama skotoma“, – pasakojo akių gydytoja.
Ultravioletinė spinduliuotė gali sukelti ir kitų problemų, kurios gali būti nulemtos ilgo spinduliuotės poveikio.
„Pvz., akies vidinė struktūra yra akies lęšiukas. Dėl ilgalaikio ultravioletinės spinduliuotės poveikio gali pasikeisti to lęšiuko baltyminės struktūros ir taip atsirasti katarakta, dėl kurios matymas tampa lyg pro matinį stiklą“, – paaiškino R. Jaruseviečienė, pridūrusi, kad nors žmonėms nuo 50 metų ta liga pradeda vystytis natūraliai, tačiau dėl didelio neigiamo saulės poveikio ji gali atsirasti ir anksčiau.
Saulė neigiamai veikia ir odą aplink akis, kuri yra jautri, plona. Dėl ilgalaikio neigiamo poveikio odai aplink akis gresia ir įvairios onkologinės odos ligos.
Akims, anot medikės, kenkia ne tik saulė, bet ir soliariumai, kur ultravioletinės spinduliuotės srautas yra daugiau kaip 100 kartų didesnis, nei įprastai gauname iš saulės.
Plačiau apie neigiamą saulės poveikį akims ir kaip jas apsaugoti, galite paskaityti čia.
Būdas gauti vitamino D iš saulės gana ekstremalus
O kaip gi vitaminas D? Apie šį vitaminą šeimos gydytojas Valerijus Morozovas LNK laidoje yra sakęs: „Jeigu apskritai tikime, kad vitaminas D daro kažką tokio stebuklingo, nes N+1 karta užaugo ir be tokio ypatingo dėmesio jam, koks jis yra dabar, tada turėtume siekti maksimalių normų ir dozių. Manoma, kad su lietuviška saule, lietuviška vasara suaugusiesiems reikėtų per parą gauti 4000 TV vitamino D, nesvarbu, ar deginiesi, ar ne. Gauk tiek ir nedaryk jokių tyrimų.
Jeigu kalbame apie priežastį, kodėl vasarą nereikėtų gerti vitamino D, tai yra deginimasis po karšta saule. Reikėtų, kad pusė kūno kasdien maždaug 15–30 minučių būtų po atvira saule. Jeigu tiek gaunate, tikėtina, kad papildomai vitamino D vartoti nereikia“.
Taip pat gydytojas V. Morozovas pastebėjo, kad, jeigu tiek laiko kasdien praleistume saulėje pusiau apsinuoginę, odos sveikatos tai tikrai nepagerintų.