Kas visa tai yra ir koks šių staiga į populiarumo viršūnes šovusių maisto papildų poveikis? Ar jie išties naudingi, o gal tėra akių dūmimas? Pagaliau, ar saugu juos vartoti visiems ir kaip dažnai bei kuriuo paros metu juos rinktis? Į šiuos visus klausimus portalui Delfi sutiko atsakyti kalbintos farmacijos specialistės.
Adaptogenai – kas tai?
„Eurovaistinės“ vaistininkė Gabija Kuopytė neseniai išplatintame pranešime žiniasklaidai paaiškino, kas yra adaptogenai.
„Adaptogenai – tai įvairūs augalai, o kartais ir grybai, kurie aprūpina mūsų organizmą antioksidantais, apsaugo nuo uždegimų ir stiprina imunitetą. Visgi pastaruoju metu jie geriausiai žinomi dėl stresą mažinančių savybių. Adaptogenai padeda organizmui atremti tiek trumpalaikį, tiek ilgalaikį, tiek ir fizinį bei psichologinį stresą, taip pat gali įveikti nuovargį ir išspręsti miego problemas“, – teigė vaistininkė.
Pasak jos, daugiausia adaptogeninių savybių turi šie augalai ir grybai – ašvaganda, kordicepsas, gericijus, taip pat Azijos, Amerikos ir Peru ženšeniai. G. Kruopytė patarė, kad norint įsisavinti pakankamą kiekį adaptogenų, reikėtų rinktis maisto papildus, kurių sudėtyje yra būtent šie augalai ir grybai.
Jos kolegė, „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė, pastebėjo, kad funkciniai grybai nėra tik dabar atsiradusi sveikatingumo priemonė – Rytų kultūrose nuo seno jais domimasi tiek kulinariniais, tiek gydymo bei profilaktikos tikslais. Dauguma šių grybų auga natūraliai Azijos šalyse, o Vakaruose įgavę populiarumo, jie yra kultivuojami.
Naudingųjų medžiagų koncentracija žaliavoje labai priklauso nuo grybo augimo sąlygų, medžio, ant kurio auga grybas, rūšies, taip pat ir pačio grybo kokybės, pavyzdžiui, ar jis nėra pažeistas pelėsio ar kitų kenkėjų
„Dauguma funkcinių grybų auga ant negyvos medienos – kelmų, nudžiūvusių medžių, pirmiausia, todėl, kad maistą jie gauna iš aplinkos, perdirbdami organines medžiagas. Kita dalis auga ant gyvų medžių ir maisto medžiagas absorbuoja iš jų. Tokiu būdu šiuose grybuose kaupiasi vitaminai, biologiškai aktyvios medžiagos, turinčios gydomųjų savybių.
Naudingųjų medžiagų koncentracija žaliavoje labai priklauso nuo grybo augimo sąlygų, medžio, ant kurio auga grybas, rūšies, taip pat ir pačio grybo kokybės, pavyzdžiui, ar jis nėra pažeistas pelėsio ar kitų kenkėjų“, – kiek anksčiau išplatintame pranešime žiniasklaidai sakė vaistininkė K. Šnirpūnienė.
Maistu smegenims tituluojami liūto karčiai
Vieni iš labiausiai žinomų funkcinių grybų turi labai skambų pavadinimą – liūto karčiai, angliškai žinomi, kaip „lion’s mane“, o štai lotyniškas jų pavadinimas – Hericium erinaceus („Hericium“ yra lotyniškas grybų genties pavadinimas, o „erinaceus“ reikšia „ežiukas“). Alterantyvūs šių grybų pavadinimai „beždžionės galva“ arba „senio barzda“ ir pažiūrėjus į tai, kaip jie atrodo, nekyla klausimų, kodėl.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė portalui Delfi pasakojo, kad liūto karčiai yra grybai, naudojami tradicinėje kinų medicinoje.
„Jie mažina uždegiminius procesus, turi antioksidacinių savybių, stiprina imuninę sistemą, gerina nuotaiką. Yra pastebėtas poveikis nervinių ląstelių atsinaujinimui, širdies kraujagyslių sveikatai“, – naudas vardijo vaistininkė.
„Camelia“ vaistininkė Ieva Sauserytė Delfi portalui taip pat patvirtino, kad liūto karčių grybuose yra biologiškai aktyvių medžiagų, kurios pasižymi teigiamu poveikiu organizmui, ypač smegenims, širdžiai ir žarnynui. Jie taip pat gali veikti priešuždegimiškai ir kovoti su oksidacinio streso sukeliamomis būklėmis.
2020 m. atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo žmonės, sergantys lengva Alzheimerio forma, parodė, kad 49 savaites kasdien vartojant 1 gramą liūto karčių grybo, kognityvinių testų rezultatai žymiai pagerėjo, palyginti su placebu
„Liūto karčiuose yra niacino, tiamino, riboflavino, mangano, cinko, o tai praturtina organizmą reikalingomis maistinėmis medžiagomis. Kinų medicina apie šių grybų naudą žino jau daugybę metų.
Manoma, kad liūto karčiai gali padėti apsisaugoti nuo demencijos, kadangi jų sudėtyje yra du ypatingi junginiai, galintys paskatinti smegenų ląstelių augimą: hericenonai ir erinacinai. 2020 m. atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo žmonės, sergantys lengva Alzheimerio forma, parodė, kad 49 savaites kasdien vartojant 1 gramą liūto karčių grybo, kognityvinių testų rezultatai žymiai pagerėjo, palyginti su placebu. Kitų tyrimų duomenimis, liūto karčių ekstraktas taip pat gali padėti regeneruoti smegenų ląsteles ir pagerinti hipokampo – smegenų srities, kuri apdoroja prisiminimus ir emocines reakcijas – funkcionavimą“, – naudas vardijo vaistininkė I. Sauserytė.
Anot jos, liūto karčių grybai pasižymi ir imuninę sistemą gerinančiomis savybėmis, apsaugodami organizmą nuo patogenų, patenkančių į žarnyną per burną ar nosį. Taip pat jie gali padėti palaikyti gerą širdies ir kraujotakos sistemos sveikatą, gali apsaugoti nuo opų susidarymo virškinamajame trakte, kadangi slopina H. pylori bakterijos augimą ir apsaugo skrandžio gleivinę.
Tą patį tvirtino ir vaistininkė K. Šnirpūnienė: „Yra duomenų, kad šis grybas gali padėti kovoti su Helicobacter Pylori (H.pylori), kuri sukelia opaligę“.
I. Sauserytė sakė, kad liūto karčių grybai gali būti vartojami kaip papildoma sveikatinimo priemonė sergantiems diabetu.
„Šiuose grybuose esančios medžiagos slopina alfa-gliukozidazės fermentą, tad organizmas nesugeba taip efektyviai virškinti ir pasisavinti angliavandenių, dėl ko sumažėja cukraus kiekis kraujyje.
Visgi dauguma tyrimų, parodančių teigiamas liūto karčių grybų savybes, yra atlikti su gyvūnais – šių grybų nauda žmogui moksliškai vis dar yra tiriama“, – pažymėjo „Camelia“ vaistininkė.
Ir nors liūto karčiai skamba kaip tiesiog idealus maisto papildas, I. Sauserytė įspėjo: „Visi, kurie yra alergiški ar jautrūs grybams, turėtų vengti liūto karčių. Saugiausia ir naudingiausia dozė priklauso nuo tokių veiksnių kaip paciento amžius ir bendra sveikata. Geriausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku dėl tinkamos maisto papildų vartojimo“.
Čaga – imuniteto stiprintojas ir cholesterolio reguliuotojas
Kitas populiarus grybas yra čaga (angl. „chaga“), dar kitaip vadinamas juoduoju beržo grybu arba įžulniuoju skyleniu, o lotyniškai – Inonotus obliquus. Auga jis, kaip turbūt, supratote, dažniausiai ant beržų kamienų ir išoriškai atrodo kaip juodas, apanglėjęs gumbas. Šio grybo galima rasti ir Lietuvoje.
G. Tautkevičienė pasakojo, kad šis grybas, naudojamas Sibiro ir Azijos medicinoje.
„Čaga pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, stiprina imuninę sistemą, mažina uždegiminius procesus. Gali turėti teigiamą poveikį gliukozės kiekio mažinimui, cholesteroliui, bet patikslinti pastaruosius du poveikius reikėtų detalesnių tyrimų“, – atkreipė dėmesį vaistininkė.
Farmacininkė I. Sauserytė papildė, kad čagoje yra antioksidanto triterpeno, taip pat melaninų, polifenolių, polisacharidų, triterpenoidų.
Kai kurie tyrimai rodo ir tai, dėl stiprių antioksidacinių savybių, čaga gali ne tik sumažinti „blogojo“ MTL cholesterolio kiekį, bet ir padidinti „gerojo“ DTL cholesterolio kiekį kraujyje.
„Skatindami citokinų – specializuotų baltymų, reguliuojančių imuninę sistemą, – susidarymą, čaga grybai stimuliuoja baltuosius kraujo kūnelius, kurie yra būtini kovojant su kenksmingomis bakterijomis ar virusais. Dėl to šie grybai gali padėti kovoti su įvairiomis infekcijomis – nuo nedidelių peršalimų iki sunkių ligų. Kai kurie tyrimai rodo ir tai, dėl stiprių antioksidacinių savybių, čaga gali ne tik sumažinti „blogojo“ MTL cholesterolio kiekį, bet ir padidinti „gerojo“ DTL cholesterolio kiekį kraujyje.
Manoma, kad čaga grybai gali padėti ir siekiant apsisaugoti nuo vėžinių susirgimų, tačiau vėlgi didžioji dalis tyrimų yra atlikta ne su žmonėmis, o su gyvūnais ir mėgintuvėliuose“, – galimas naudas vardijo I. Sauserytė.
Tiesa, vaistininkė pridūrė, kad čaga grybai gali sukelti nepageidaujamą šalutinį poveikį ar sąveikauti su kai kuriais vaistais, pavyzdžiui, padedančiais reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, taip pat kraują skystinančiais vaistais. Tokiu atveju visada geriau pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.
K. Šnirpūnienė įspėjo, kad šio gryno negalima ilgai vartoti be pertraukų, nes dėl grybe esančių oksalatų galimas šalutinis poveikis – inkstų pažeidimai, akmenligės išsivystymas.
„Patiems pasirinkti šio grybo galima, bet kokybiškos tinktūros gamyba nėra paprasta, todėl nerekomenduoju to daryti“, – pridūrė K. Šnirpūnienė.
Kreivabudė mažina „blogojo“ cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje
Daug antioksidantų (fenolinių junginių ir amino rūgščių), kurie mažina ląstelių pažeidimus ir turi priešuždegiminį poveikį, pasak vaistininkės K. Šnirpūnienės, turi ir kitas Lietuvoje augantis grybas – gluosninė kreivabudė (lot. Pleurotus).
„Be to, gluosninė kreivabudė turi beta gliukano, kuris stimuliuoja imuninę sistemą, mažina cukraus, „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje bei yra praturtinta B grupės vitaminais“, – naudas išvardijo farmacininkė.
Į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktas stebukladarys reiši
Labai retai, vis dėlto Lietuvoje įmanoma aptikti ir tikrinį blizgutį, geriau žinomą, kaip reiši (angl. „reishi“) grybą. Dėl savo retumo šis dažniausiai ant juodalksnių ar eglės kelmų aptinkamas grybas net įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Šis grybas, kaip sakė G. Tautkevičienė, taip pat naudojamas tradicinėje kinų medicinoje.
„Grybas pasižymi imuninę sistemą gerinančiomis, uždegimą mažinančiomis savybėmis, mažina nuovargio jausmą. Gali turėti teigiamą poveikį gliukozės kiekio mažinimui, cholesteroliui, bet patikslinti paskutinius du poveikius reikėtų detalesnių tyrimų“, – galimas naudas išvardijo vaistininkė.
Vaistininkė K. Šnirpūnienė paaiškino, kad pagrindinės reiši veikliosios medžiagos – triterpenoidai ir polisacharidai.
Tikrinis blizgutis gali sukelti alergines reakcijas, vidinį kraujavimą ir stipriai sumažinti kraujospūdį, todėl jį reikėtų vartoti atsargiai.
„Triterpenoidai – tai medžiagos, kurios apsaugo kepenis, mažina cholesterolio kiekį, padeda reguliuoti kraujospūdį ir pasižymi priešvėžiniu poveikiu. Polisacharidai pasižymi priešvėžiniu, imunomoduliaciniu aktyvumu, apsaugo organizmą ir ląsteles nuo laisvųjų radikalų.
Nepaisant teigiamų aspektų, tikrinis blizgutis gali sukelti alergines reakcijas, vidinį kraujavimą ir stipriai sumažinti kraujospūdį, todėl jį reikėtų vartoti atsargiai“, – pažymėjo vaistininkė.
Kordicepsas gali apsaugotio ne tik širdį, inkstus, bet ir kepenis
Turbūt daug kas girdėjo ir kitą tradicinėje kinų medicinoje nuo seno naudojamą grybą – kininį kordicepsą ar tiesiog kordicepsą.
Kaip sakė I. Sauserytė, skaičiuojama, kad kordicepsų gali būti net keli šimtai skirtingų rūšių.
„Dalis jų parazituoja ant drugių lervų, skruzdžių ir kitų požeminių vabzdžių – grybo spora patenka ant kūno, padengia jį grybiena ir minta gyvūno syvais, kol šis žūsta. Vėliau grybas išaugina 5–15 cm ilgio vaisiakūnį, kuris išlenda į žemės paviršių ir išbarsto sporas. Kinų medicinoje šie grybai naudojami per 1500 metų“, – pasakojo I. Sauserytė.
Anot G. Tautkevičienės, kordicepsas daugiau žinomas kaip imuninę sistemą stiprinantis preparatas, pasižymi uždegimą mažinančiomis savybėmis.
I. Sauserytė papildė: „Kininis kordicepsas pasižymi plačiu biologiniu ir farmakologiniu poveikiu kepenų, inkstų, širdies ir kraujagyslių organų sistemoms, veikia saugančiai, skatina naujų kraujo ląstelių gamybą ir netgi turi įtakos trombų susidarymo prevencijai. Taip pat manoma, kad kordicepsas veikia kaip hepatoprotektorius (apsaugo kepenis) – klinikiniai tyrimai su pacientais, kurie sirgo hepatitu ir/ar turėjo kepenų cirozę atskleidė, kad kordicepsas pagerino sergančiųjų kepenų funkciją.
Tyrimai su gyvūnais parodė, kad kordicepso sudedamoji dalis kordicepinas gali stimuliuoti vyriškų hormonų gamybą ir padidinti testosterono kiekį. Panašaus pobūdžio tyrimai atskleidė, kad šis grybas gali turėti teigiamą efektą pacientams, sergantiems diabetu, nes gerina gliukozės metabolizmą“.
Manoma, kad kordicepsas veikia kaip hepatoprotektorius (apsaugo kepenis) – klinikiniai tyrimai su pacientais, kurie sirgo hepatitu ir/ar turėjo kepenų cirozę atskleidė, kad kordicepsas pagerino sergančiųjų kepenų funkciją.
Tiesa, su šiuo grybu susijusios ir galimos nepageidaujamos reakcijos, tokios kaip virškinamojo trakto jautrumas, viduriavimas, burnos sausumas, pykinimas. Kol kas nėra aišku, ar kordicepsu galima apsinuodyti.
„Prieš nusprendžiant vartoti šiuos sparčiai populiarėjančius maisto papildus, visada vertėtų pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu, kadangi gali kilti įvairių reakcijų, jei pacientas vartoja antikoaguliantus, imunosupresinius vaistus, kortikosteroidus, monoamino oksidazės inhibitorius. Taip pat rekomenduojama nutraukti kordicepso maisto papildų vartojimą bent 2 sav. prieš įvairias chirurgines intervencijas, dėl padidėjusios kraujavimo rizikos“, – patarė I. Sauserytė.
K. Šnirpūnienė dėl galimų šalutinių poveikių, tokių, kaip virškinimo sutrikimai, burnos džiūvimas ar galvos svaigimas, siūlė kordicepsą vartoti pirmoje dienos pusėje.
Ašvaganda – augalas geram poilsiui
Dar vienas paslaptingas adaptogenas – ašvaganda, dar vadinama migdomąja vitanija. Tai yra adaptogeninis augalas, daugybę metų naudojamas Indų Arjuvedos medicinoje.
„Iš esmės adaptogenai yra natūralios, medžiagų apykaitą ir hormoninę sistemą reguliuojančios medžiagos, ne tik padidinančios žmogaus gebėjimą prisitaikyti prie stresą sukeliančių veiksnių ir aplinkos poveikio, bet ir tuo pačiu mažinančios minėtų veiksnių žalingą poveikį kūnui.
Ašvagandos maisto papildai dažniausiai vartojami nusiraminimui, atsipalaidavimui, miegui, nerimui, taip pat esant įvairiems skausmams.
Tyrimai parodė, kad vartojant ašvagandą, gali smarkiai sumažėti stresas ir nerimas, nukristi ir kortizolio lygis. Yra duomenų, kad ašvagandą vartojančioms moterims žymiai sumažėjo perimenopauzės simptomai, pagerėjo tiek psichologiniai, tiek ir biologiniai organizmo rodikliai.
Maisto papildus su ašvaganda vartoję senjorai taip pat neretai pastebi pagerėjusią miego kokybę, geresnę fizinę formą ir mažėjančią emocinę įtampą“, – naudas vardijo vaistininkė I. Sauserytė.
G. Tautkevičienė pasakojo, kad ašvaganda pasižymi adaptacinėmis savybėmis, padeda organizmui prisitaikyti intensyvesniu laikotarpiu, kai daugiau judėjimo, streso, ypač tinkamas turintiems silpnesnę skydliaukę.
G. Tautkevičienė pasakojo, kad šis šakninis augalas pasižymi adaptacinėmis savybėmis, padeda organizmui prisitaikyti intensyvesniu laikotarpiu, kai daugiau judėjimo, streso, ypač tinkamas turintiems silpnesnę skydliaukę. Vaistininkė taip pat pastebėjo, kad ašvaganda gali padėti turintiems problemų su miegu.
Anot i. Sauserytės, nors tinkamai vartojami augaliniai adaptogenai įprastai neveikia toksiškai, vis tiek reikėtų atkreipti dėmesį į tikslingą jų vartojimą.
„Ašvagandos nepatartina vartoti su kai kuriais antidepresantais, insulinu ir skydliaukės funkciją veikiančiais vaistais“, – patarė vaistininkė.
G. Tautkevičienė sakė, kad ašvaganda nebūtų pats geriausias pasirinkimas turintiems hiperaktyvią skydliaukę.
Ženšenis – energijai
Paminėjus šakninius augalus, natūraliai norisi prisiminti ir labiausiai tradicinėje kinų medicinoje naudojamą ženšenį, apie kurį negirdėjo turbūt retas.
„Ženšenis pasižymi adaptacinėmis savybėmis, t.y. suteikia daugiau energijos, naudingas esant intensyviam gyvenimo tempui“, – sakė vaistininkė G. Tautkevičienė.
Vaistininkė pridūrė, kad ženšenis, kelia energijos kiekį ir gali šiek tiek padidinti kraujo spaudimą.
„Jei kraujo spaudimas ir taip šokinėja, šio preparato kuriam laikui vertėtų atsisakyti“, – patarė G. Tautkevičienė.
Virškinimo gerintojas – pelynas
Na, o Lietuvoje nuo seno populiarus augalas yra kartusis kietis, geriausiai atpažįstamas pelyno pavadinimu.
„Tai yra labai kartaus skonio augalas, liaudies medicinoje naudojamas ištisus šimtmečius. Jame yra geležies, kalcio, vitaminų C ir A, skaidulų, baltymų ir kitų naudingų maistinių medžiagų.
Dėl savo sudėties pelyno ekstraktas pasižymi priešuždegiminiu, antioksidaciniu, nervų sistemą raminančiu, hepatoprotekciniu ir virškinimą gerinančiu poveikiu, todėl yra naudojamas daugybėje skirtingų maisto papildų, arbatų, sirupų, netgi kremų ir kitų preparatų.
Pelyno preparatai įprastai vartojami norint nuraminti skrandžio skausmą, pykinimą, sumažinti rūgštingumą ar pagerinti virškinimą. Jis taip pat gali stimuliuoti apetitą, palengvinti nemalonius virškinimo sutrikimų simptomus, tokius kaip viduriavimas, pilvo skausmai, dujų kaupimasis. Pelynas naudojamas ir psichosomatiniams skausmams nuraminti, stresinėse bei nerimą keliančiose situacijose“, – pelyno naudas vardijo I. Sauserytė.
Jei gydytojas nenurodo kitaip, pelyno preparatus galima naudoti ne ilgiau nei 4 savaites. Pelyno atsisakyti turėtų besilaukiančios moterys, augalams ir žiedams alergiški asmenys.
Anot vaistininkės, kadangi Lietuvoje pelynas naudojamas labai plačiai, daugelis tikriausiai jau žino, kad galima jo perdozuoti. Jei gydytojas nenurodo kitaip, pelyno preparatus galima naudoti ne ilgiau nei 4 savaites. Pelyno atsisakyti turėtų besilaukiančios moterys, augalams ir žiedams alergiški asmenys.
Tarp supermaisto – ir dumbliai
Dar vienas pastaruoju metu dažnai minimas supermaistu pramintas papildas yra chlorelė, arba Chlorella.
G. Tautkevičienė paaiškino, kad tai yra tradicinėje japonų medicinoje naudojamas dumblis.
„Mums gal labiau iš dumblių pažįstama yra spirulina. Ir vienas, ir kitas dumblis kaupia mineralus ir mikroelementus. Chlorelė turi daugiau riebiųjų rūgščių (omega-3), vitamino A, cinko, geležies, spirulina daugiau baltymų. Abu stiprūs antioksidantai“, – patikino vaistininkė.
Kaip ilgai ir kuriuo metu vartoti?
Taigi, visi šie išvardinti augalai yra sveikatai labai naudingi, bet neteisingai vartojami gali padaryti ir žalos.
„Išvardyti augalai naudojami įvairiose tradicinėse, kurių poveikis pagrįstas ilgalaikiu vartojimu, t. y. jie yra naudojami jau daug metų.
Pastaruoju metu į Europos rinką „ateina“ preparatai, kurie anksčiau nebuvo naudoti ir su jais atliekama vis daugiau tyrimų“, – pasakojo G. Tautkevičienė.
Pašnekovė patarė, kad augalai adaptogenai, tokie kaip ašvaganda, ženšenis turėtų būti vartojamas ciklais – pavartojus 2 mėn., turi būti daroma pertrauka, kad organizmas nepriprastų. Kiti preparatai galėtų būti vartojami ir ilgesnį laiko tarpą.
Preparatai vartojami nevalgius turės stipresnį poveikį, tačiau jei skrandis yra jautresnis arba pradėjus vartoti preparatą jaustųsi skrandžio dirginimas, skausmas, pykinimas – preparatas turėtų būti vartojamas po valgio.
„Preparatai vartojami nevalgius turės stipresnį poveikį, tačiau jei skrandis yra jautresnis arba pradėjus vartoti preparatą jaustųsi skrandžio dirginimas, skausmas, pykinimas – preparatas turėtų būti vartojamas po valgio.
Augalai, suteikiantys energijos, kaip ženšenis, reiši dažniausiai skiriami pirmoje dienos pusėje. Bet priklausomai nuo situacijos, organizmo savybių gali būti skiriami ir kitaip, visada rekomenduojami pasitarti su savo šeimos gydytoju, vaistininkais“, – rekomendavo G. Tautkevičienė.
Anot jos, stiprių kontraindikacijų vartojant šiuos preparatus nėra.
„Tačiau kiekvienu atveju reikėtų vertinti situaciją individualiai ir atsižvelgti į vartojamus vaistus, visada galite mūsų tinklo vaistinėse nemokamai pasitikrinti planuojamų ar paskirtų vartoti preparatų suderinamumą su kitais jūsų jau vartojamais vaistais. Preparatai taip pat turėtų būti vartojami saugiomis dozėmis. Dažnai tenka susidurti su nuomone, kad jei vartojami augaliniai preparatai, jie negali pakenkti – tai yra netiesa“, – įspėjo G. Tautkevičienė.
Šalutiniai poveikiai, anot G. Tautkevičienės, gali priklausyti nuo vartojamos dozės ir trukmės. Kiekvienam pacientui jie gali pasireikšti individualiai.
„Kaip ir kiti vartojami preparatai, šie gali sukelti alergines reakcijas, pykinimą, skrandžio dirginimą. Pradėjus vartoti preparatą vertėtų atkreipti dėmesį į kūno pojūčius.
Taip pat nereikėtų tikėtis, kad pradėjus vartoti augalinį preparatą, poveikis pasijaus po vienos ar antros tabletės. Augaliniai preparatai tai – ne ibuprofeno tabletė, kuri suveiks per 10–20 min. Jų veikimui reikalinga pakankama koncentracija kraujyje, kuri susikaupia palaipsniui. Svarbiausia, visada prieš vartodami preparatus pasitarkite su specialistais“, – auksinę taisyklę priminė farmacininkė.
Augaliniai preparatai tai – ne ibuprofeno tabletė, kuri suveiks per 10–20 min. Jų veikimui reikalinga pakankama koncentracija kraujyje, kuri susikaupia palaipsniui.
O vaistininkė K. Šnirpūnienė paragino prieš perkant maisto papildus internetu atkreipti dėmesį, ar šie yra registruoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) internetiniame puslapyje. Net ir pasirenkant vartoti funkcinių grybų papildus tik kaip profilaktinę priemonę, svarbu atidžiai įvertinti jų sąveikas su vartojamais vaistais.
„Funkcinių grybų papildai gali per daug sumažinti kraujospūdį ar suskystinti kraują, todėl jų negalima vartoti be pertraukų. Taip pat nerekomenduojama jų naudoti nėščiosioms, vaikams ar žmonėms, sergantiems autoimuninėmis ligomis, nes tyrimų su šiomis grupėmis dar nėra pakankamai atlikta“, – pridūrė vaistininkė.