Nuovargis, padažnėjęs pulsas ir šąlančios galūnės: gydytoja iškart numano, kuris kraujo tyrimas bus iškalbingiausias

Nuovargis, bendras silpnumas, mieguistumas, dėmesio koncentracijos sutrikimas, būsena „lyg alpsiu“, spengimas ausyse, šąlančios galūnės, slenkantys plaukai, raumenų spazmai, nors magnis vartojamas ne vieną savaitę, oro trūkumas fizinio krūvio metu, padažnėjęs pulsas, kai ramiai sėdint širdis muša 80–90 kartų per minutę – išgirdusi tokius pacientų skundus šeimos gydytoja Jurga Dūdienė žino, kad reikia ne siųsti pas kardiologą, neurologą, endokrinologą ar kraujagyslių chirurgą, bet pirmiausia skirti vieną svarbų tyrimą.

J. Dūdienė sako, kad daliai pacientų pasireiškia vieni, kitiems – kiti išvardyti simptomai. Neretai prie kompanijos prisideda ir vitamino D stoka, rečiau – skydliaukės veiklos sutrikimai.

„Nors hemoglobinas dažniausiai būna normos ribose, feritinas neretu atveju vos perkopęs apatinę normos ribą, o neretai aptinkamas ir žemiau jos“, – konstatavo medicinos klinikos „Antėja“ gydytoja. Pavyzdžiui, vienos jos pacientės hemoglobino rodiklis siekė 130, o feritino koncentracija – vos 7,5 µg/l, kai žemutinė normos riba sudaro 10 µg/l.

„Praktikoje dažnai pasitaiko, kad bendrame kraujo tyrime eritrocitų, hemoglobino kiekis yra normos ribose, tačiau atlikus feritino tyrimą paaiškėja, jog organizme beveik nėra geležies atsargų. Organizmas turi stiprius kompensacinius mechanizmus. Hemoglobino rodiklio sumažėjimas jau būtų galutinė geležies stokos organizme išraiška. Tačiau sutinkame pacientų, kurių hemoglobino rodikliai žemi ir dėl kitų ligų – nėra vienareikšmio atsakymo, kad tik geležis kalta“, – pažymėjo J. Dūdienė.