Žiemą ne už kalnų – trauksime iš spintos šiltus drabužius, kad apsisaugotume nuo šalčio, vis dėlto yra žmonių, kurie net ir šiltaisiais sezonais savo noru renkasi šaltį. Ir ne bet kokį, o siekianti net 120–170 laipsnių.
Seansas šalčio kameroje, kurioje temperatūra – 120–170 laipsnių šalčio, standartiškai trunka tris minutes. Vienos iš tokią paslaugą siūlančių klinikų vadovo Rimanto Grigaičio teigimu, yra turinčių šalčio terapijos patirties ir jos nauda įsitikinusių žmonių, kurie užsisako net du seansus iš eilės ir išbūna šalčio kameroje šešias minutes.
Būdami šalčio kameroje žmonės jaučia šiek tiek streso, baimės, ypač darydami šią terapiją pirmą kartą. Kad įtampos būtų mažiau, trys minutės neprailgtų, o potyris būtų kuo malonesnis, klinikos darbuotojai seanso metu bendrauja, kalbina žmones.
Prieš seansą reikia apsivilkti maudymosi kostiumėlį, užsimauti pirštines ir apsiauti šiltą apavą. Įėjus į šalčio kamerą, kuri neturi stogo, ir užvėrus duris, žmogus šiek tiek iškeliamas aukštyn, kad galva iškiltų aukščiau. Stovint šalčio būste svarbu kvėpuoti, nes šaltis sutraukia kraujagysles.
Standartinis rekomenduojamas krioterapijos procedūrų kursas – 10–15 kartų kas dvi dienas. Tiesa, kiekvienas pasirenka pagal poreikį, kiek kartų ir kokiu dažnumu lankytis šalčio terapijoje, bent jau tie, kuriems nėra procedūros kontraindikacijų.
Krioterapiją žmonės renkasi ir žiemą. Kaip aiškino R. Grigaitis, šaltuoju metų laiku galima įšokti į eketę, tačiau vanduo yra pliusinės temperatūros, o šalčio kameroje kūną gaubia 120–170 laipsnių šalčio, todėl poveikis – visiškai kitoks; galbūt neatrodo, kad labai šalta, tačiau paviršinis odos sluoksnis atšaldomas iki nulio temperatūros, aiškino klinikos vadovas.
Krioterapija naudinga sveikatai įvairiais aspektais: „Visų pirma – stiprina imunitetą. Organizmas gauna šoką, įsijungia imuninė sistema, vyksta grūdinimasis. Antras aspektas – uždegiminių procesų mažinimas, sąnarių, raumenų atpalaidavimas po sporto. Apskritai [ši procedūra] suteikia energijos, nes šalčio terapijos metu organizme gaminasi endorfinai, dopaminas.“
Krioterapija rekomenduojama sergant ir odos ligomis – dermatitais, žvyneline. Dar vienas aspektas turėtų parūpti moterims – žadama, kad šalčio terapija mažina celiulitą, stangrina, gražina odą.
Norintiems sulieknėti taip pat vertėtų suklusti – vieno šalčio terapijos seanso metu sudeginama apie 800 kalorijų.
Vis dėlto šalčio terapija rekomenduojama ne visiems – ji netiks turintiems alergiją šalčiui, polinkį į trombozę, reikėtų būti atsargesniems turintiems klaustrofobiją ar „kokių nors stiprių psichologinių problemų“. Negalima eiti į krioterapijos procedūrą karščiuojant.
Ar šaltas dušas, apsitrynimas sniegu gali atstoti krioterapiją? Panašumo yra, nurodė klinikos vadovas, vis dėlto kriosaunoje odą veikia 120–170 laipsnių šaltis, o sniegas, šaltas vanduo yra pliusinės temperatūros.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: