Tenka pripažinti, kad žmones labai dažnai suklaidina didelis informacijos kiekis, kurios didžioji dalis būna nepatvirtinta ir klaidinga. Siekdami matomo rezultato ir ryškiaus fizinio pokyčio žmonės linkę numoti ranka į sveikatą.

Prieš sportą reikia išsitirti sveikatą

Vienas žinomiausių trenerių Lietuvoje Mindaugas Žulpa teigia, kad dažniausiai žmonės nori greito rezultato, visai nesvarbu kokia kaina. „Sveikata yra tiesiogiai susijusi su fiziniu aktyvumu. Prieš einant į sporto klubą tiesiog būtina pasitikrinti sveikatą: pasidaryti kraujo tyrimą, elektrokardiogramą, išsitirti skydliaukę. Tik tuomet treneris gali sudaryti atitinkamą programą, kuri nekenks žmogaus sveikatai, o ją tik gerins“, – sakė M. Žulpa. 

Tokius garsius žmones, kaip dainininką Vaidą Baumilą, vedybų planuotoją Viktoriją Prokofjevą bei architektą Tadą Černiauską, treniravęs specialistas mano, jog kiekvienam žmogui sveikatą profilaktiškai būtina pasitikrinti bent vieną kartą per pusę metų. Turint omenyje, jog kiekvienam apdraustajam privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) šios paslaugos yra nemokamos, delsti iš tiesų nereikėtų.

Mindaugas Žulpa
Trenerio teigimu, lietuviai dar nemoka tausoti savo kūno ir sveikatos. „Štai vokiečiai, italai, prancūzai labai gerbia savo sveikatą, todėl jie sportuoja kitaip – atsakingiau. O mes pamirštame net paprasčiausias mankštas. Kalbant apie rytines mankšteles, būtų tiesiog puiku, jeigu kiekvienas žmogus sugebėtų ir prisiverstų jas reguliariai atlinkti. Juk kiekvienas kūdikis iki vienerių metų, tik atsibūdę daro mankštelę – jam tai lyg refleksas“, – kalbėjo pašnekovas. 

Kalbant apie sėdimą darbą dirbančius žmones, M. Žulpa pastebi, kad biuro darbuotojams labiausiai aktyvumo trūksta nugarai. „Dažniausiai suaugusio žmogaus stuburas būna sukaulėjęs, o hipotoniški, t.y. silpni raumenys gali greitai atrofuotis. Būtent todėl žmogui būtina grūdintis, imtis fizinės veiklos. Šiltnamo sąlygomis gali augti tik daržovės“, – patarinėjo treneris.

Žinoma, imtis drastiškų priemonių tikrai nereikėtų. Šiltuoju sezonu rekomenduojama išbandyti alternatyvias sporto šakas, tokias kaip šiaurietiškas ėjimas ar važinėjimasis dviračiais. Vengti reikėtų drastiškų iššūkių organizmui – per didelio fizinio krūvio, bado dietų, didelių temperatūrų šuolių. M. Žulpa pastebi, jog daugelio aukštinami sveikuoliai (paprastai vadinami „ruoniais“) labai kenkia savo organizmui. „Mūsų stuburo kamienas medinis, bet prie slankstelių eina plonos kremzlės, kurios sušalusios veikia lyg automobilio amortizatorius. Tai labai kenkia ir sveikatai, ir fizinei žmogaus būklei“, – teigė M. Žulpa.

Profesionalūs sportininkai beveik neserga

Paradokslu, bet net profesionaliems sportininkams dažnas sveikatos tikrinimasis yra svetimas. Dažniausiai rimtai sportu užsiiminėjantys žmonės rūpestį savo sveikata perleidžia profesionaliems nuolat juos lydintiems medikams. 

Sportinę karjerą jau baigęs, Olimpinis vicečempinionas Edvinas Krungolcas pripažino, jog rūpintis sveikata jam kiek nauja. „Atvirai pasakius, sveikatos nesitikrinu. Net neatsimenu, kada paskutinį kartą buvau profilaktiškai nuėjęs pas gydytoją. Tikriausiai dar tuomet, kai intensyviai sportavau. Už mane viskuo rūpinosi Lietuvos tautinio olimpinio komiteto gydytojai“, – sakė E. Krungolcas.

Palyginti neseniai sportinę veiklą baigęs vyras pasakojo, kad šiuo metu net neturi šeimos gydytojo ir nėra įsitikinęs, kur reikėtų prisiregistruoti. Vis dėlto E. Krungolcas teigė žinąs, jog PSD teikia ne tik bendrąją sveikatos praktiką. „Apie visas Ligonių kasų vykdomas prevencines programas girdėjęs esu, bet vis dėlto tikrai trūksta konkretesnės informacijos. Tikrai norėčiau pasidaryti keletą nemokamų tyrimų, bet jei atvirai, tai net neįsivaizduoju kur reikėtų kreiptis“, – kalbėjo penkiakovininkas.

Aktyvų gyvenimo būdą ir toliau propaguojančiam E. Krungolcui atrodytų nėra kada sirgti. Vyras intensyviai sportuoja kiekvieną dieną maždaug po pusantros valandos. Jo nuomone, svarbiausia užsiimti įvairiomis sporto šakomis, pavyzdžiui, bėgiojimu, plaukiojimu, fektavimusi. 

Paklaustas, ar atlieka atitinkamas sveikatos grūdinimosi procedūras, E. Krungolcas šmaikštavo, jog tiesiog prausiasi. „Jeigu rimčiau, tai pavasarį tiesiog būtina grūdintis. Nereikia pamiršti, jog mūsų platumose auga auksiniai augalai – svogūnas ir česnakas. Būtent jie labai nemažai ligų nuveja“, – patarimus dalijo sportininkas.

Yra ir tų, kurie nuolat rūpinasi sveikata

Vis dėlto tenka pripažinti, jog kai kurie sportininkai patys noriai užsiima sveikatos priežiūra ir tikina žiną apie savo būklę kone viską.

Neseniai triumfavusi šiuolaikinės penkiakovės pasaulio taurės trečiame etape Romoje Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, teigė, jog savo sveikatą reguliariai tikrinasi 3 kartus per metus. „Iš specialių sveikatos procedūrų, nuolat pasitikrinu kraują, šlapimą, dantų būklę. Taip pat atlieku fizinio pajėgumo testą“, – pasakojo L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Sportininkė uoliai rūpinasi savo sveikata ir artimiausiu metu planuoja išbandyti Ligonių kasų siūlomas nemokamas prevencines programas, kurių yra daugybė. 

Penkiakovininkės teigimu, sveikata rūpintis svarbu visuomet. Ji linkusi pritarti specialistų nuomonei, jog sveikata visuomet turi žmogui rūpėti, nepriklausomai nuo metų laiko. „Sportuoti reikėtų visus metus. Juk sportas tai ir yra organizmo grūdinimas. Šiltuoju sezonu patarčiau kuo daugiau judėti gryname ore ar, tarkime, plaukioti baseine“, – sakė sportininkė. 

Reziumuojant, bet kokiu atveju, sportuojant visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį į savo sveikatos būklę, mat sportas ir sveikata yra tiesiog neatsiejami geros savijautos komponentai.

Primename, kad visiems turintiems gydytojo siuntimą, stacionarinės paslaugos, reikiami tyrimai, vaistai, medicinos pagalbos priemonės turi būti teikiami nemokamai. Tai reiškia, jog gydantis ligoninėje pačiam piniginės ploninti neteks. Negana to, Lietuvoje absoliučiai nemokamai galima išsitirti dėl gimdos kaklelio, krūties, priešinės liaukios ir storosios žarnos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų. Dėl pastarųjų išsitirti itin svarbu aktyviai sportuojantiems.

Testas:


Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (14)