Tad LNK laidoje „Vidurdienio žinios“ Rasa Subačienė, puslapio „Rasoklė“ autorė, atsakė, ar iš tiesų galima rinkti ir valgyti viską, kas šiuo metu žaliuoja, žydi ar sprogsta.
Žolininkė patarė, kad nors šiuo metu ir žaliuoja daug vertingų augalų, nereikėtų pulti jų rinkti ir valgyti pilnomis rieškutėmis.
„Mūsų organizmas po žiemos yra atpratęs nuo žalumynų ir, kaip ir prie kiekvieno stipraus dalyko, mums reikia po truputėlį pratintis – pirmą dieną tikrai nereikėtų pasidaryti salotų bliūdo su tik laukiniais valgomais augalais. [Reikėtų valgyti] po truputėlį, gerai sukramtant. Idealiausiai įsisavina laukiniai augalai, kai eini, nusiskini švarioje, žinoma, vietoje, kai žinai, kad galėsi dėti tiesiai į burną netgi be plovimo. Sukramtai tą vieną augalą ir žiūri, kas bus“, – nusijuokė R. Subačienė.
Valgyti galima ne tik po kojomis augančius augalus, bet ir medžių pumpurus. Žolininkė mano, kad paragauti pumpurų nieko blogo.
„Kai buvome vaikai, prisimenate – visi viską ragavome ir nuo to tikrai nieko neatsitiko, bet gamta turi tokį nuostabų dalyką, kad truputėlį signalizuoja. Jeigu įsidedi į burną ir truputėlį sutraukia arba būna labai kartu, tai supranti, kad šitai nėra labai valgoma. Aišku, yra keli augalai, kurių net nesinorėtų dėti į burną“, – pastebėjo R. Subačienė.
Žolininkė atkreipė dėmesį į sprogstančius liepos pumpurus.
„Jų pumpurai turi truputėlį gleivių, bet realiai jų galima valgyti pilnomis saujomis. Pirmiausia tai – pirmi vitaminai. Ir tai, kas dabar žalia, yra mūsų kraujo gerintojai – chlorofilas, kurie padeda mums įsisavinti deguonį“, – paaiškino laidos pašnekovė.
Naudinga dabar pasirinkti ir dilgėlių, garšvų. Pastarąsias idealiausia skinti dar truputėlį susiskleidusias – tokios skaniausios.
„Apskritai, kas yra skanu, kalbant apie laukinius augalus? Tai – kas neturi labai daug skonio. Kuo mažiau išreikšto skonio, tuo augalas skanesnis. Taigi dilgėlės, garšvos, liepų pumpuriukai, kiaulpienių dabar jau šaknis rinkti vėloka, bet lapai, tuoj prasidės žiedai. Neseniai išsprogo berželių lapeliai. Tai – nuostabi arbata“, – patikino žolininkė.
Beržų lapai, anot jos, yra diuretikas, valantis skysčius. Be to, juose irgi yra vertingojo chlorofilo.
R. Subačienė patarė: „Svarbu, kad, jeigu renkate, pasižiūrėkite, kad tai tikrai tas augalas, kurį norite rinkti. Turėjau pavyzdį, kuomet leptelėjau per neatsargumą, kad „viską, kas žalia, gali skinti“, tarkime, kovo pabaigoje. Žmogus atsiunčia man ugniažolės nuotrauką ir klausia: „Ar šitą irgi galima? Nes visą bliūdą pasidariau, bet negaliu valgyti“.
O ugniažolė, kurią žino dar kaip karpažolę, kur nulauži ir bėga oranžinis pienas, yra labai stiprus vaistinis augalas, bet ir nuodingas“, – įspėjo žolininkė.
Paklausta, ar verta šaldyti žoleles žiemai, R. Subačienė patarė: „Mano pozicija yra tokia, kad renki ir naudoji. Garšvų žiemos atsargoms tikrai galėsite prisirinkti ir rudenį, kai bus nupjauta žolytė ir ataugs švieži lapeliai. Lygiai taip pat su dilgėlėmis. Dabar naudojate tai, kas šviežia, o po dviejų savaičių bus vėl kiti augalai. Nereikia pusę metų laikyti, kad žiemą galima būtų naudoti“.
Iš surinktų žolelių vėliau galima užsiplikyti arbatos. Žolininkė patarė vandenį arbatai ataušinti iki 90 laipsnių – nepilti per karšto. Ir dar rekomendavo plikant arbatą iš šviežių augalų, jų lapelius kuo labiau susmulkinti.
„Jeigu susmulkinsime, daug daugiau veiklių medžiagų jie atiduos į vandenį. Tada arbata tikrai bus vertingesnė“, – pažadėjo R. Subačienė.
O einantiems į mišką žoliauti ji rekomendavo pasiimti du daiktus: krepšelį žolelėmis susidėti (galima ir žirkles) ir maišą šiukšlėms, kurios dabar „dygsta“ kaip grybai.
„Tikrai bus daug smagiau grįžti ne tik su gamtos dovanomis, bet ir jai truputėlį padėjus. Tai yra toks mažas jūsų poelgis, bet tai yra taip svarbu“, – neabejojo žolininkė.
Visą LNK laidos „Vidurdienio žinios“ siužetą galite peržiūrėti čia:
