79 straipsnių
Evoliucija (iš lotyniško žodžio evolutio – „išvyniojimas“, „išsirutuliojimas“, kuris kilęs iš žodžio evolvo – „išvynioju risdamas“, lietuvių kalboje – „raida“) mokslų apie gyvybę kontekste yra gyvų organizmų bruožų pokyčiai per kartas, apimant ir naujų rūšių atsiradimą. Susiformavus moderniajai genetikai (1940-ieji), evoliucija buvo apibrėžta konkrečiau – alelių dažnių pasikeitimas populiacijoje nuo vienos kartos į kitą.
Mokslininkai aptiko mikroskopinę lervos fosiliją – šis padaras Žemėje egzistavo prieš pusę milijardo metų. Fosilija, pavadinta Youti yuanshi, išsilaikė stulbinančiai, o tai mokslininkams padės sudaryti kambro periodo nariuotakojų evoliucijos eigą.
Arakis – karščio ir smėlio persmelkta planeta tolimajame galaktikos kampe, aprašyta Franko Herberto knygoje „Kopa“ ir keliose jos ekranizacijose. Dykumos ir jų kopos mums atrodo kaip vieni iš egzotiškiausių ir atšiauriausių kraštovaizdžių, labai tolimų nuo idealios aplinkos, reikalingos žmogui išgyv...
Kai mes kalbame apie evoliuciją, dažnai įsivaizduojame lėtą nuolatinių pokyčių mažais žingsneliais procesą. Dar mes įsivaizduojame evoliuciją kaip pokyčius, kurie vyko neįsivaizduojamai seniai, prieš milijonus metų, kuomet žuvis išėjo į sausumą ar beždžionė nusileido iš medžių.
Vasario 12 d. minimas visame pasaulyje garsaus anglų mokslininko Čarlzo Darvino gimtadienis. Jo sukurta evoliucijos teorija visiems laikams pakeitė žmonių požiūrį į pasaulį. Siekiant pagerbti vertingą Darvino indėlį į pasaulio mokslą, vasario 12-oji paskelbta Darvino diena.
Sparčiai besiplečianti mokslinių tyrimų sritis, vadinama paleoproteomika, leidžia nustatyti žmonijos genetinius ryšius su seniai išnykusiais giminaičiais.
Kur gyvena antikristas? Toks didžiulis klausimas iškilo dėl galimybės palaiminti. Drauge su klausimu išsprogo tikėtinas šaršalas. Priblokšti palaiminimo galimybės tikintieji nebenori tikėti. Niekuo. Nei Popiežiumi, nei Šventąja visuotine Bažnyčia, nei nuodėmių atleidimu. Viskas buvo gerai, šventos K...
Pietų Turkijoje gyvena mitais, legendomis ir aplinkinių gyventojų baime apipinta Ulasų šeima.
Kalbõs ekologija yra metafora, atėjusi iš gyvosios gamtos pažinimo.
Ar ateities žmonės bus kiborgai su implantais, atstatomomis galūnėmis ir kameromis vietoj akių, kaip mokslinės fantastikos filmuose? Ar žmonės gali virsti hibridine biologinių ir dirbtinių būtybių rūšimi? O gal tapsime žemesni ar aukštesni, plonesni ar storesni, ar net turėsime kitokius veido bruožu...
Kelis dešimtmečius mokslininkai siekia atsakyti į klausimą: kas daro didesnę įtaką biologinei įvairovei – konkurencija tarp rūšių ar aplinkos pokyčiai? Bandant paaiškinti šią makroevoliuciją, keliamos dvi viena kitai prieštaraujančios teorijos: Raudonosios karalienės ir Rūmų juokdario, kurias įkvėpė...
Tiek mokytojai, tiek tėvai dažnai skundžiasi, kad susikalbėti su šiuolaikiniais vaikais yra sudėtinga užduotis. Pasigilinus į kartų teoriją, galima suprasti, kodėl – kiekviena karta pasižymi skirtingais išgyvenimais ir vertybėmis, kurių neįvertinę vienas kito paprasčiausiai nesuprasime. „Litexpo“ pa...
Evoliucija – tai populiacijos savybių kitimas, paremtas išlikimo galimybėmis. Išlieka ir genus ateities kartoms perduoda stipriausieji. Taip buvo suformuotas ir šiuolaikinis žmogus, bet evoliucija nesustojo. Evoliucija bėgėjasi, nors dabar ją formuoja jau ne genetiniai pokyčiai.
Tikriausiai sėdėdami mokyklos suole kadaise galvojote, jei žmogus evoliucionavo per tūkstančius metų, kodėl dabar nesikeičiame? Iš tikrųjų, keičiamės. Tikriausiai pastebėjote, kad modernūs žmonės yra vis aukštesni. Ir kai kurioms ligoms esame atsparesni. Evoliucija yra lėtas procesas, tačiau mokslin...
Palaikant smegenų aktyvumą – dirbant kompiuteriu, žaidžiant žaidimus, užsiimant rankdarbiais ar bendraujant – galima sumažinti atminties praradimo riziką. Tai rodo „Mayo“ klinikos mokslininkų grupės tyrimas, praėjusiais metais publikuotas žurnale „Neurology“. Suprastėjusi atmintis signalizuoja pažin...
Prieš šimtus tūkstančių metų mūsų protėviai evoliucionavo taip, kad galėtų išvengti rimtos infekcinės ligos. Tai padėjo mums išsaugoti savo kailį, tačiau tikrai nebuvo tobulas sprendimas.
Dažnai mums mintyse kirba klausimai – kodėl elgiuosi taip, o ne kitaip? Kodėl nepavyksta atsispirti tam saldžiam pyrago gabalėliui, kodėl noriu būti įvertintas kitų žmonių? Mokslas, ypač evoliucinės psichologijos šaka, skuba mums į pagalbą stengiantis atsakyti į šiuos klausimus.
Šiuolaikiniai paukščiai savo kilmę gali atsekti iki pat teropodų arba plėšriųjų dinozaurų – daugiausia mėsėdžių dinozaurų iš dinozaurų genealoginio medžio. Ką žvirbliai, žąsys ir pelėdos turi bendro su velociraptoriumi arba galinguoju tiranozauru? Visi jie gali atsekti savo kilmę iki dvikojų daugiau...
Gigantiškas kalmaras dydžiu prilygstanta net mokykliniam autobusui, o jo akys lėkštės dydžio. Savo čiuptuvais kalmaras auką gali pagauti net 3 metrų atstumu. Kaip šis gyvis užauga toks bauginamai didelis?
Gyvūnai gali evoliucionuoti atgal – atgauti protėvių turėtus bruožus. Anksčiau mokslininkai manė, kad tai neįmanoma, tačiau nauji algoritmai bei genų analizė parodė, kad taip nutiko driežams, varlėms ir netgi žmonėms.
Britas robotų kūrėjas Peteris Scottas-Morganas nenorėtų, kad žmonės jį prisimintų kaip tą, kuris mirė dėl neurodegeneracinės ligos. Jis nori tapti Peteriu 2.0 – pačiu pažangiausiu pasaulio kiborgu arba kitaip – žmogaus ir roboto junginiu, rašo „Science Alert“.
