Medų nešančių bičių skaičius mažėja grėsmingu greičiu

Laukinės ir naminės medunešės bitės pasaulyje apdulkina apie 80 proc. visų žydinčių augalų, įskaitant daugiau nei 130 rūšių vaisių, daržovių ir riešutų. Viena bičių šeima kasdien gali apdulkinti 300 mln. žiedų. Bitės taip pat apdulkina septyniasdešimt iš šimto svarbiausių žmonių maistui skirtų augalų, rašo „Greenpeace“.

Pasaulyje stebimas šių gyvybiškai ekosistemos ir žmonėms svarbių vabzdžių nykimas. Europoje, Azijoje ir Pietų Amerikoje kasmetinis bičių nykimas yra mažesnis nei JAV, tačiau tendencija aiški – daugelio laukinių bičių rūšių skaičius grėsmingai mažėja.

Tyrėjai išanalizavę Pasaulinės biologinės įvairovės informacijos sistemos (GBIF) įrašus, nustatė, kad 1990–2015 m. itin sumažėjo gamtoje aptinkamų bičių rūšių skaičius, 2006–2015 m. jų užregistruota maždaug ketvirtadaliu mažiau nei iki 1990-ųjų, skelbia „The Guardian“.

Nors tai nereiškia, kad šios rūšys yra visiškai išnykusios, vis dėlto tai gali rodyti, jog kai kurios iš jų tapo tokios retos, kad nebėra reguliariai stebimos laukinėje gamtoje.

Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga (IUCN) 16 bičių rūšių priskiria pažeidžiamoms, 18 – nykstančioms ir 9 – kritiškai nykstančioms.

Tai kelia susirūpinimą dėl pasaulinės vabzdžių skaičiaus krizės, kuri yra pavojinga ekosistemoms ir maisto užtikrinimui žmonėms.

Lemia keletas priežasčių

Didžiausią grėsmę bitėms ir kitiems vabzdžiams kelia jų natūralių buveinių nykimas. Bičių ir kitų apdulkintojų maistas bei prieglobstis priklauso nuo laukinių pievų bei miškų. Intensyvus ūkininkavimas ir miestų plėtra sunaikino daugelį šių ir kitų laukinei gamtai reikalingų objektų, pabrėžia „Greenpeace“.

Bičių nykimą lemia ir klimato kaita. Temperatūros bei metų laikų pokyčiai turi įtakos vabzdžių aktyvumui ir maisto prieinamumui, kurie vis rečiau sutampa.

Kitas svarbus veiksnys, dėl kurio bitės žūsta, – intensyvus cheminių medžiagų, o labiausiai pesticidų, naudojimas žemės ūkyje. Nors pesticidai nėra skirti bitėms naikinti, jie šiems vabzdžiams daro itin didelę žalą. Tyrimai rodo, kad šios cheminės medžiagos gali paveikti bičių navigacinius gebėjimus ir dauginimosi procesus.

Pasak Kalifornijos universiteto bitininko Eriko Musseno, biologai bičių žiedadulkėse rado daugiau nei 150 įvairių cheminių medžiagų likučių – mirtiną „pesticidų kokteilį“.

Dar viena priežastis, dėl kurios bitės žūsta, – sparčiai plintančios nepagydomos ligos, rašo „The Guardian“.

Keičiantis klimatui atsiranda vis naujų kenkėjų ir ligų, naikinančių mažai atsparias arba visiškai neatsparias bičių šeimas.

Vakciną vadina perversmu

Šiai problemai spręsti jau rastas vienas iš būdų – JAV vyriausybė leido naudoti pirmąją pasaulyje vakciną, skirtą apsaugoti medų nešančias bites. Tikimasi, kad ji taps nauju ginklu prieš ligas, nuolat alinančias bičių šeimas.

JAV žemės ūkio departamentas (USDA) suteikė sąlyginę licenciją JAV biotechnologijų bendrovės „Dalan Animal Health“ sukurtai vakcinai, kuri padės apsaugoti medunešes bites nuo amerikinio puvinio ligos.

„Mūsų vakcina – tai perversmas medunešių bičių apsaugos srityje, – sakė „Dalan Animal Health“ vykdomoji direktorė Annette Kleiser. – Esame pasirengę pakeisti vabzdžių priežiūros būdus ir taip daryti įtaką maisto gamybai pasauliniu mastu.“

Vakcina veikia taip, kad dalis bakterijų patenka į bičių motinėlių pienelį, kuriuo bitės darbininkės maitina motinėlę, o ši jį praryja ir dalis vakcinos patenka į kiaušinėlius. Išsiritusios bičių lervos įgyja imunitetą puviniui. „Dalan Animal Health“ atlikti tyrimai rodo, kad tai gali sumažinti bičių mirtingumą nuo šios ligos.

Pažabos sunkią ligą

Vakcina, kurią iš pradžių galės naudoti komerciniai bitininkai, siekiama pažaboti puvinį – sunkią ligą, kurią sukelia Paenibacillus bakterijos, galinčios susilpninti ir pražudyti avilius. Šiuo metu nėra vaistų nuo šios ligos. Dėl jos bitininkai turi sunaikinti visas užsikrėtusias šeimas, kad liga neplistų toliau.

Žuvusios bitės

„Bitininkai gali lengvai atpažinti šią ligą, nes ji paverčia lervas rudomis gleivėmis, kurios skleidžia aitrų kvapą“, – sakė Džordžijos universiteto entomologas Keithas Delaplane'as, bendradarbiaujantis su „Dalan Animal Health“ kuriant vakciną.

Amerikietiškasis puvinys atsirado JAV, o vėliau paplito visame pasaulyje. „Dalan Animal Health“ teigė, kad šis atradimas galėtų būti panaudotas ieškant vakcinų nuo kitų su bitėmis susijusių ligų, pavyzdžiui, europinės puvinio versijos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)