Ypač pažeidžiami kviečiai, pradeda trūkti populiariausių prieskonių
Štai Pietų Kalifornijos įmonė „Huy Fong Foods“, kasmet pagaminanti apie 20 mln. visame pasaulyje garsaus aštraus padažo „Sriracha“ butelių, pastaraisiais metais patyrė aitriųjų paprikų trūkumą. Priežastis – sunkios oro sąlygos ir sausra Meksikoje.
Garstyčių gamintojai Prancūzijoje ir Kanadoje teigia, kad dėl ekstremalių oro sąlygų sėklų gamyba pernai sumažėjo 50 proc., todėl maisto prekių parduotuvių lentynose pritrūko prieskonių. Plūstantis karštis, stipresnės audros, sausros, potvyniai, gaisrai ir kritulių pokyčiai taip pat turi įtakos pagrindinių produktų, įskaitant kviečius, kukurūzus, kavą, obuolius, šokoladą ir vyną, kainai bei prieinamumui. Klimato krizė didina ekstremalių oro reiškinių intensyvumą ir dažnumą, todėl kyla pavojus maisto gamybai.
„Beveik viskas, ką auginame JAV, patiria tam tikrą klimato stresą“, – sako Niujorko universiteto mitybos ir maisto studijų profesorė Carolyn Dimitri.
Pažeidžiami kviečiai ir kiti grūdiniai augalai. Didžiosiose lygumose, kur nuimama didžioji dalis JAV kviečių, sausra prislėgė žiemkenčių derlių. Žieminių kviečių augimo lygio sumažėjimas JAV, pirmiausia Teksase ir Oklahomoje, yra didžiausias nuo 2002 m. O Montanoje potvyniai kelia grėsmę grūdinėms kultūroms.
„Tai tampa svarbu, nes JAV neturi didelio pertekliaus ir tiksliai šią minutę negali prisidėti, kad užpildytų pasaulinę kviečių tiekimo spragą dėl Ukrainos krizės“, – pastebi C. Dimitri.
Klimato krizės poveikis grūdinėms kultūroms apima ne tik JAV. Indijoje smarki karščio banga pakenkė kviečių derliui dėl rekordinės temperatūros visą pavasarį ir vasarą. Gegužę Delyje pasiekus 48,8 °C (120 °F), vyriausybė uždraudė kviečių eksportą, padidino kainas dar labiau, nei jos pakilo po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Klimato kaita gali rimtai paveikti pasaulinę kukurūzų ir kviečių gamybą jau 2030 m., nustatyta 2021 m. NASA'os tyrime, ir apskaičiuota, kad kukurūzų derlius sumažės 24 proc.
Obuoliai yra dar vienas rizikos produktas. Praėjusių metų obuolių derlius Mičigane ir Viskonsine buvo pažeistas dėl didelio pavasario šalčio. USDA teigimu, dėl klimato pokyčių, tokių kaip atšilimas, gali sumažėti derlius, augimas ir pasikeisti vaisių kokybė.
„Žmonės vartoja daug maisto produktų, mes vis dar auginame maistą, derlius didėja, tačiau kylant temperatūrai iššūkiai tampa vis didesni“, – sako Tarptautinio maisto politikos tyrimų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Ricky Robertsonas.
70 proc. išaugo kavos kaina, milijardinių nuostolių patiria vyno derlius
Ekstremalūs orai daro įtaką kavos kainai. Nuo 2020 m. balandžio iki 2021 m. gruodžio mėnesio kavos kainos išaugo 70 proc. po to, kai sausros ir šalnos sunaikino pasėlius Brazilijoje, didžiausioje pasaulyje kavą gaminančioje šalyje. Ekonominės pasekmės gali būti didžiulės, nes manoma, kad net 120 milijonų skurdžiausių pasaulio žmonių išlikimas priklauso nuo kavos gamybos.
Johnas Furlow, Kolumbijos klimato mokyklos Tarptautinio klimato ir visuomenės tyrimų instituto (IRI) direktorius, sakė, kad kavos augintojai tokiose vietose kaip Kosta Rika ir Jamaika negali tiesiog judėti į aukštesnes vietas, reaguodami į šylančią temperatūrą.
„Pagalvokite apie kalną kaip apie kūgį, – sako Furlow. – Kai judate aukštyn, lieka mažiau ploto, todėl kyla rizika.“
Klimato krizė taip pat pasikeis ten, kur ūkininkai galės auginti kakavą, o dėl sausesnių orų Vakarų Afrikoje, manoma, ateinančiais metais trūks šokolado gaminių.
Praėjusiais metais Prancūzijos vyno pramonės derlius buvo mažiausias nuo 1957 m., pardavimai sumažėjo 2 milijardais JAV dolerių. Viename šampano vynuogyne, kuriame kasmet išpilstoma 40 000–50 000 butelių, 2021 m. dėl aukštesnės temperatūros ir smarkių liūčių nieko nepavyko pagaminti.
Vienas tyrimas parodė, kad, temperatūrai pakilus 2 laipsniais, vynuogių auginimo regionai gali sumažėti net 56 proc. Keturi atšilimo laipsniai gali reikšti, kad 85 proc. šių vietovių nebegalės gaminti gero vyno.
„Tai reiškia, kad augintojai turi padidinti drėkinimą, neperspektyvią prisitaikymo strategiją, migruoti arba visiškai nutraukti gamybą. Klimato kaita ir jos nepastovios oro sąlygos pakeis pasaulio vyno žemėlapį. Vieni regionai išnyks, atsiras kitų“, – mano Vyno ir klimato kaitos instituto įkūrėja Linda Johnson-Bell.
Kalifornijos rekordiniai miškų gaisrai 2020 m. smarkiai paveikė derlių, o pavojinga oro kokybė sukėlė grėsmę didelei valstijos vyninių vynuogių derliaus daliai. Napos slėnio vyndariai, norėdami išgyventi, priversti imtis ekstremalių veiksmų, pavyzdžiui, purkšti vynuoges apsauginiu kremu nuo saulės ir laistyti išvalytomis nuotekomis iš tualetų ir kriauklių, o kai kurie vynuogynai to nedarys.
Maisto gamyba yra klimato krizės variklis ir jos auka. Norint pertvarkyti maisto sistemą, reikės daugybės veiksmų, įskaitant pasėlių įvairovės didinimą, klimato prognozių teikimą ūkininkams visame pasaulyje, išsaugojimo programų išplėtimą ir draudimo siūlymą augintojams, kuris bus išmokėtas, kai rodiklis, pvz., lietaus ar vėjo greitis, nukris aukščiau arba žemiau nustatytos vertės.
Lietuvoje labiausiai brangsta grūdiniai ir pieno produktai, tačiau trūkumo nėra
„Rimi“ prekybos tinklo Komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva sako, kad nors dėl konteinerių trūkumo šiek tiek vėluoja prekės iš Kinijos ir kitų Azijos šalių, prekių trūkumo kol kas nepastebintys.
Birželio mėnesį, pasak „Rimi“ atstovės, labiausiai brango grūdiniai produktai. Pagrindinė brangimo priežastis – geopolitinė situacija, nes Ukraina bei Rusija istoriškai yra pagrindinės kruopas eksportuojančios šalys.
„Antroje vietoje – pieno produktai, kurie brangsta dėl kylančios žaliavinio pieno kainos bei didėjančių perdirbimo kaštų: brangstančių maisto priedų, pakuočių, kuro išteklių, didėjančio darbo užmokesčio“, – papildo O. Suchočeva.
Pagal dabartines tendencijas, susijusias su augančiomis degalų kainomis, prekybos centro atstovė sako, kad prekybos tinklas mato transporto kaštų augimą, o tai gali daryti įtaką importuojamų prekių kainoms, be to, tolesniam visų prekių kainų augimui įtakos gali turėti didėjantis darbo užmokestis.