Kaip nustatyta atlikus naują organizacijos „Transport & Environment“ („T&E“) tyrimą, kasdien Europoje sudeginama daugiau kaip 17 tūkst. tonų (arba 19 mln. butelių) rapsų ir saulėgrąžų aliejaus. Pranešime spaudai rašoma, kad Lietuvoje šis skaičius siekia virš 200 tonų (arba 220 000 butelių) įvairių augalinių aliejų per dieną. Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, toks aliejaus vartojimas tapo vienu iš veiksnių, lėmusių sparčiai augančias maisto produktų kainas ir ištuštėjusias parduotuvių lentynas. Organizacijos „T&E“ ir „Žiedinė ekonomika“ ragina vyriausybes pirmenybę teikti maistui, o ne degalams, ir nedelsiant stabdyti iš maistinių augalų gaminamų biodegalų naudojimą.
Pustrečio karto didesnės kainos
Organizacijos „Žiedinė ekonomika“ steigėjas Domantas Tracevičius teigia: „Rusijos vykdomas karas sukelia maisto produktų trūkumą visame pasaulyje. Dėl to įvairių produktų, tokių kaip aliejus, kainos yra pasiekusios rekordines aukštumas. Matėme situacijas, kuomet kai kurie prekybos centrai net normuodavo, kiek aliejaus galima nusipirkti. Nepaisant tokios situacijos, kasdien tūkstančiai litrų augalinių aliejų yra sudeginami automobiliuose. Esant tokiam stygiui, pirmenybė turėtų būti maistui, o ne degalams“.
Ukraina eksportuoja 40 proc. visame pasaulyje pagaminamo saulėgrąžų aliejaus, be to, ji yra pagrindinė rapsų aliejaus tiekėja Europoje. Prekės, kurių dabar neįmanoma išvežti iš Ukrainos, daro didelį poveikį tiekimo grandinėms ir atitinkamai kainoms, kurios yra pustrečio karto didesnės nei ankstesniais metais. Pavyzdžiui, Lietuvoje maistui gaminti vartojamas aliejus patenka tarp maisto produktų kategorijų, kurių kainos išaugo labiausiai.
Situaciją dar labiau blogina tai, kad aliejus yra naudojamas biodegalams gaminti. 18 proc. pasaulyje pagaminamo aliejaus sunaudojama biodyzelinui gaminti. Beveik visas šis aliejus tinka vartoti žmonėms. Pastaraisiais metais Europoje 58 proc. viso šiame regione suvartojamo rapsų aliejaus ir 9 proc. saulėgrąžų aliejaus atiteko automobiliams ir sunkvežimiams.
Riboja eksportą
Maisto kainų infliacija milijonus žmonių visame pasaulyje verčia skursti. Kiek anksčiau organizacija „T&E“ buvo pateikusi informaciją, kad Europoje automobiliuose kasdien sudeginama 10 tūkst. tonų kviečių ir taip daromas spaudimas tokioms šalims kaip Egiptas, nes jos itin priklausomos nuo importo. Pastarosiomis savaitėmis daugelio šalių vyriausybės, pradėjusios taikyti pagrindinių maistinių augalų, įskaitant tuos, iš kurių gaminamas aliejus, eksporto apribojimus, situaciją dar labiau pablogino.
Neseniai Indonezija, siekdama stabilizuoti kainas, laikinai uždraudė alyvpalmių aliejaus eksportą. Tuo pat metu Europa didžiulius kiekius alyvpalmių aliejaus (50 proc. Europoje suvartojamo alyvpalmių aliejaus) ir sojų aliejaus (32 proc.) nukreipia automobilių ir sunkvežimių kuro gamybai.
D. Tracevičius apibendrina: „Reikalavimai naudoti biodegalus, pagamintus iš maistinių augalų, dirbtinai didina maistinių žemės ūkio produktų paklausą ir kainas. Sprendimų priėmėjai turi galimybę atsisakyti tokių prievolių ir rinktis draugiškesnes aplinkai alternatyvas, pvz., elektrą iš atsinaujinančių išteklių ar biodegalus iš atliekų, ir neleisti susidaryti pasaulinei maisto katastrofai“.
Ragina stabdyti paramą
Šiuo metu ES, įgyvendindama savo žaliųjų degalų teisės aktą – Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą, – skatina iš maistinių augalų gaminamų biodegalų gamybą. Šiame teisės akte numatytą politinę kryptį organizacija „T&E“ anksčiau buvo apibūdinusi kaip „neprotingiausią dalyką, kurio ES yra ėmusis klimato srityje“. Dabartinis iš maistinių augalų gaminamų biodegalų maksimalus kiekis ES gali siekti 7 proc (Lietuvoje – 6,2 %).
Nors numatyta, kad parama iš alyvpalmių aliejaus gaminamiems biodegalams turi būti nutraukta iki 2030 m., organizacijos „T&E“ ir „Žiedinė ekonomika“ ragina politikos formuotojus jau dabar stabdyti paramą visiems iš maistinių augalų gaminamiems biodegalams.
Birželio 26–28 d. Didžiojo septyneto lyderiai susitiks Vokietijoje, kad, be kita ko, aptartų ir pasaulinio apsirūpinimo maistu saugumo klausimą. Tikėtina, kad ne vienos Europos šalies lyderis pasisakys už tam tikrų apribojimų taikymą iš maistinių augalų gaminamiems biodegalams, t. y. laikysis priešingos pozicijos nei JAV, kuri stengiasi didinti biodegalų gamybą.