Sprendžiami globalūs iššūkiai
Sausumos ir jūrų išteklių eikvojimas, klimato kaita ar tarša – tai tik keletas pavojų, primenančių apie natūralios gamtos nykimą. Per pastaruosius 40 m. dėl neatsakingos žmonių veiklos pakito beveik trys ketvirtadaliai Žemės paviršiaus, o gyvūnų skaičius sumažėjo 60 proc. Šie ženklai įspėja apie dideles grėsmes, nes biologinė įvairovė yra maistingos mitybos pagrindas bei daugelio žmonių pragyvenimo šaltinis.
Todėl 2019 m. Europos Komisija nusprendė priimti Europos žaliąjį kursą, kuris turėtų paskatinti ES šalių ekonominį konkurencingumą ir mažinti aplinkai daromą neigiamą poveikį. Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoja Agnė Kazlauskaitė pasakoja, kad laikantis šių pasiūlymų, žmonės ir ateityje galės džiaugtis grynu oru, švariu vandeniu ir dirvožemiu, biologine įvairove, sveikais ir įperkamais maisto produktais, taip pat bus užtikrinta konkurencinga pramonė ir ekonomikos atsigavimas.
Pasak pašnekovės, tai, kaip svarbu, jog pakankamai maisto produktų turėtume net iškilus netikėtiems iššūkiams, atskleidė pasaulinė COVID-19 pandemija. Todėl ypač reikalingos investicijos inovacijoms, moksliniams tyrimams ir žemės ūkio produktų sektoriui.
„Dar geriau supratome, kad mūsų sveikata, vartojimo įpročiai, ekosistemos, trumpos tiekimo grandinės ir planetos būklė yra neatsiejami vieni nuo kitų. Akivaizdu, kad turime dar labiau stengtis išsaugoti savo sveikatą ir gerą planetos būklę, nes pandemija yra tik viena iš daugelio problemų. Dažnėjančios sausros, potvyniai ar miškų gaisrai nuolat primena, kad mūsų maisto sistemai gresia pavojus ir ji turi tapti tvaresnė ir atsparesnė“, – teigia A. Kazlauskaitė.
Pasiekti Europos žaliojo kurso tikslų turėtų padėti atsakingesnis miškų, vandens, jūrų ir žemės išteklių naudojimas, pokyčiai maisto gamybos pramonėje. Taigi, vienas iš kertinių Europos žaliojo kurso polių yra strategija „Nuo ūkio iki stalo“. EK atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoja pasakoja, kad šis planas paspartins perėjimą prie aplinkai nekenkiančios maisto gamybos, sutrumpins maisto produktų kelionę nuo gamintojų iki vartotojų ir taip užtikrins, kad kiekvienas žmogus gaus pakankamai sveiko maisto.
Pašnekovė taip pat pastebi, kad tvari maisto gamyba atveria ir naujų ekonominių galimybių. „Maisto sistemos vis dar yra svarbi klimato kaitos ir neigiamo poveikio aplinkai priežastis. Įvairūs pesticidai teršia dirvožemį, vandenį ir orą, naikina biologinę įvairovę, kenkia gyvūnams. Tačiau kintantys vartotojų mitybos įpročiai lemia ir maisto rinkos pokyčius. Tokiu būdu atsiranda naujų veiklos galimybių ūkininkams, žvejams, akvakultūros produktų gamintojams, maisto perdirbėjams ir maitinimo paslaugų teikėjams“, – tikina A. Kazlauskaitė.
Produkcija tiesiai iš ūkių
Lietuvos žemdirbiai ir maisto gamintojai taip pat vis aktyviau ieško būdų, kaip žmonėms pasiūlyti daugiau maistingų gaminių ir taip gerinti jų sveikatą bei gyvenimo kokybę. Tvariai užaugintus ir pagamintus produktus jau 5 m. klientams tiekia ir UAB „EkoMarket“. Įmonė turi internetinę parduotuvę, pristato ekologiškas prekes Ukmergėje, Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje, kur taip pat turi ir tris įprastines fizines parduotuves.
„EkoMarket“ bendrasavininkė ir komercijos vadovė Jūratė Baršauskienė pasakoja, kad klientams siūlomas platus maisto produktų pasirinkimas – nuo įvairių daržovių ir vaisių iki bakalėjos prekių, tokių kaip kruopos, aliejus, medus, pienas ar mėsa. Pasak pašnekovės, daugiausia jų asortimentą sudaro ekologiški produktai, atrenkami pagal sezoniškumą, kokybę ir šviežumą. Beveik visa produkcija yra užauginta ir pagaminta Lietuvos ūkiuose ir įmonėse. Jiems ypač svarbu, kad švieži produktai iki vartotojo nukeliautų per kuo trumpesnį laiką.
Tvarus gyvenimo būdas
J. Baršauskienė sako, kad idėją prekiauti Lietuvos ūkiuose užauginta produkcija paskatino šeimos verslo plėtra. Jo pradžia buvo tėvų Laimos ir Vincento Stragių, prieš daugiau nei 20 m. įkurtas ir vystomas ekologinis daržovių ūkis. Dabar „EkoMarket“ kuria ir savo ūkį – tai Leonpolio dvaro kooperatyvas Ukmergės rajone, kuriame ekologiškai auginama per 30 daržovių, žalumynų, prieskoninių žolių rūšių, sertifikuojamų VšĮ „Ekoagros“.
„Pradėjome nuo internetinio puslapio ir keleto užsakymų. Tuomet pastebėjome, kad reikėtų pasirūpinti platesniu asortimentu, nes žmonės nėra linkę pirkti produktų ilgam laikui ir jų įsigyja tik tiek, kiek gali suvartoti. Taip ėmėme bendradarbiauti ir su kitais tiekėjais. Ieškojome ūkininkų, su kuriais buvome pažįstami, susitikę mugėse ar turgeliuose. Taigi, šiandien prekiaujame jau daugiau nei 50 mums puikiai pažįstamų ir patikimų ūkių produkcija“, – pasakoja prekybos įmonės atstovė.
Verslininkė sako, kad sprendimą dirbti tvariai lėmė iš tėvų perimta tradicija. Todėl „EkoMarket“ pirmenybę teikia ekologiškiems produktams ir siekia, kad jie tiesiai iš ūkių keliautų ant pirkėjų stalų.
„Ekologija tarsi užsikrečiama. Galima sakyti, kad kai perimi ekologiškumo dvasią, o produktus augini, gamini ir prekiauji tvariai, nenaudojant cheminių priemonių, kelio atgal nebelieka. Tvarumas jau spėjo tapti mūsų gyvenimo būdu“, – šypsosi pašnekovė ir priduria, kad labiausiai darbe ją džiugina patenkintų ir vis sugrįžtančių pirkėjų atsiliepimai.
Pastebi augantį žmonių susidomėjimą
Tvarumas lydi ne tik „EkoMarket“ parduodamą produkciją, bet ir kasdienes veiklas. Daug dėmesio skiriama gaminių pakuotėms. Įmonės komercijos vadovė aiškina, kad stengiamasi naudoti ne tik mažiau plastiko, bet ir popieriaus, nes jam pagaminti taip pat reikalingi gamtos ištekliai. Tai, ką įmanoma, pavyzdžiui, transportavimo dėžes ir maišus, stengiamasi naudoti ne po vieną kartą. Be to, apsiperkant fizinėse „EkoMarket“ parduotuvėse, klientai skatinami atsinešti savus daugkartinio naudojimo maišelius bei antram gyvenimui prikelti tinkamus panaudoti indelius ar stiklainius.
Ekologiniame šeimos ūkyje taip pat dirbanti pašnekovė sako, kad savų iššūkių turi ne tik prekyba daržo ar sodo gėrybėmis, bet ir jų auginimas. Ji teigia, kad užauginti daržoves ar vaisius nenaudojant cheminių trąšų, pesticidų, herbicidų ar kitų augalų apsaugos nuo ligų ir kenkėjų priemonių yra brangiau ir sunkiau. Prekybinė produktų išvaizda gali būti ne tokia gera, o iš to paties žemės ploto nuimamas mažesnis derlius.
Taip pat ji pasakoja, kad vis daugiau išbandymų kelia ir gamtinės sąlygos bei pastaraisiais metais paaštrėjusios klimato kaitos pasekmės, o kartais stinga ir darbo jėgos. Visi šie sunkumai atsispindi ekologiškų produktų kainose. Todėl pasiteiravus, ar pirkėjai yra linkę už tvarius produktus mokėti daugiau, „EkoMarket“ bendrasavininkė pažymi, kad tokių gaminių vartotojai supranta, jog ekologiška produkcija kainuoja.
„Žmonių sąmoningumas ir susidomėjimas svarbia ir aktualia tvarumo tema auga. Po truputį daugėja ir ekologiškus produktus įsigyjančių vartotojų. Žmonės, kuriems rūpės, ką ir kodėl jie vartoja, sutiks už ekologiškus produktus sumokėti daugiau ir įvertins, kad tai visų mūsų ateitis ir vienintelė išeitis“, – sako J. Baršauskienė.
Į ateitį - su Europos žaliuoju kursu
Pašnekovė taip pat prisimena, kad tam, jog klientams galėtų pasiūlyti kokybišką produkciją, „EkoMarket“ pasinaudojo ir Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (Programa) paramos lėšomis. J. Baršauskienė džiaugiasi, kad priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritis „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ puikiai atspindėjo vykdomą įmonės veiklą. Gautos paramos lėšos padėjo stiprinti bendradarbiavimą su partneriais ir pirkėjais. Tam, kad sutrumpintų produktų kelionę iki vartotojo, bendrovė su partneriais įsigijo prekybines vitrinas, automobilį prekėms pristatyti ir vėsinimo šaldytuvus.
Pašnekovė sako, kad nepaisant to, jog ekologiškas ūkininkavimas gali pasirodyti kupinas sunkumų, jei tiki tuo, ką darai, ir nesidairai lengvesnių išeičių, pradėjus dirbti, viskas atrodo kiek paprasčiau. Be to, tobulinti ūkių veiklą, kurti naujas darbo vietas, išsaugoti biologinę įvairovę ar gerinti dirvožemio valdymą padeda ir kitos Programos paramos priemonės. Programos parama mokama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto.
Įmonės komercijos vadovė tiki, kad kiekvienas galime pradėti keisti situaciją. Jos manymu, ne mažiau svarbus yra ir sėkmingas Europos žaliojo kurso veikimas. „Nuo mūsų indėlio priklauso visas pasaulis. Tikiu, kad sustosime ir atgaivinsime laukus, švarinsime vandens telkinius ir kovosime su klimato kaita. Link to mus veda ir Europos žaliasis kursas. Žengdami mažais žingsneliais ir prisiimdami asmeninę atsakomybę galime pasiekti didelių dalykų.“
„EkoMarket“ bendrakūrėjai antrina ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoja A. Kazlauskaitė. Jos teigimu, Europos žaliasis kursas ir jo strategija „Nuo ūkio iki stalo“ yra ateities kelias, kuriuo eidami galime tikėtis, kad iki 2050 m. Europa taps pirmu pasaulyje neutralaus poveikio klimatui žemynu.
Tikimasi, kad įgyvendinant strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, iki 2030 m. žemės ūkyje pavyks 50 proc. sumažinti pesticidų ir 20 proc. trąšų naudojimą. Taip pat planuojama, kad ketvirtadalis žemės ūkio paskirties plotų bus skiriami ekologiniam ūkininkavimui.