Pirkdami ilgą tiekimo grandinę įveikusius produktus netenkate galimybės valgyti šviežią, neseniai pagamintą produkciją. Tikėtina, kad maisto produktai iki lėkštės ant stalo keliavo savaitę, dvi, o gal net ir mėnesį, daug laiko praleido sunkvežimiuose, sandėliuose. Visa ši maisto kelionė iki stalo ne tik ilga, bet ir brangi, tad paties produkto savikaina galutinėje parduotuvėje matomoje kainoje sudaro tik menką dalį.
Tuo tarpu ES pagaminta produkcija vietos prekybos tinklus ir pirkėjus pasiekti gali jau tą pačią dieną.
VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto prof. dr. Vlada Vitunskienė sako, kad vartotojams trumposios maisto tiekimo grandinės naudingos, nes dažnai pagal geresnį kainos ir kokybės santykį jie gali nusipirkti šviežesnius, kokybiškesnius ir įvairesnius produktus.
Ji pasakoja, kad šiandien vis didesnis dėmesys skiriamas maisto kilmei ir autentiškumui, kartu keliant aukštesnius aplinkosaugos reikalavimus kiekvienoje maisto tiekimo grandinės stadijoje bei siekiant sumažinti mitybos CO2 pėdsaką.
„Tiek verslas, tiek vartotojai gali turėti ir neekonominių lūkesčių, tokių kaip didesnis socialinis pasitenkinimas arba sąmoningumas, siekiant prisidėti prie aplinkos apsaugos. Trumposios grandinės sutrumpina atstumą tarp maisto produktų gamybos ir vartotojų, dėl to sumažėja transporto išmetamų teršalų kiekis į aplinką ir maisto produktų CO2 pėdsakas“, – sako V. Vitunskienė.
Milžiniška kiekvieno grandinės narelio reikšmė
„Nuo lauko iki stalo“ modelis paukštininkystėje dažnai vadinamas vertės grandine, apimančia visus etapus: nuo tėvinių pulkų auginimo, lesalų gamybos, produktų kūrimo ir gamybos iki pakavimo ir tiekimo į prekybos vietas. Ši praktika leidžia sutrumpinti tiekimo grandinę ir vienose rankose kontroliuoti visą gamybos procesą, užtikrinant skaidrumą, kokybę ir maisto saugumą.
„Paukščių auginimas prasideda nuo kruopščiai atrinktų tėvinių pulkų – vištaičių ir gaidžiukų, kurie auginami specialiomis sąlygomis penkis mėnesius, kol subręsta ir pradeda dėti kiaušinius. Šie kiaušiniai pervežami į inkubatorių, kur griežtai kontroliuojamos sąlygos – temperatūra, drėgmė ir ventiliacija. Po 20 dienų kiaušiniai perkeliami į skilimo kameras, kur išsirita viščiukai“, – aiškina T. Sprindžiūnas.
Išperinti viščiukai keliauja į specialiai pritaikytas fermas, kur užtikrinamos optimalios augimo sąlygos. Jie lesinami subalansuotais, griežtai kontroliuojamos sudėties lesalais, kurie garantuoja tinkamą paukščių mitybą ir augimą. Kiekviename etape atliekama nuolatinė priežiūra, siekiant užtikrinti ne tik paukščių gerovę, bet ir produkto saugumą vartotojui.
Išaugusi vištiena perdirbama į įvairius produktus – šviežią vištieną, marinuotus gaminius ar termiškai apdorotus produktus, tokius kaip kepsneliai. Visame procese taikomos griežtos kokybės kontrolės priemonės: higienos reikalavimai, mikrobiologiniai tyrimai, temperatūros monitoringas ir sandari pakuotė, apsauganti produktą nuo bet kokios taršos.
Galutinis etapas – tiekimas. Produktai keliauja į jų laikymui pritaikytas sandėliavimo patalpas ir prekybos vietas, laikantis griežtų šaldymo grandinės reikalavimų, kad vartotojus pasiektų tik šviežia ir saugi vištiena.
„Kiekvienas grandinės etapas – nuo tėvinių pulkų auginimo iki galutinio produkto tiekimo – turi savo svarbą ir tiesioginį poveikį galutiniam produktui. Visos grandinės kontrolė užtikrina, kad kiekvienas procesas būtų skaidrus ir efektyvus, laikantis aukščiausių maisto saugos standartų. Net mažiausios detalės, kaip paukščių mityba, aplinkos kontrolė ar produktų pakavimas, turi didelę reikšmę galutinei kokybei. Taip vartotojai gali būti tikri, kad jų stalo pasiekia saugus, patikrintas ir kokybiškas produktas“, – pabrėžia T. Sprindžiūnas.
Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir tai nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Žemės ūkio agentūros prie Žemės ūkio ministerijos požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei dotaciją teikianti institucija negali būti laikoma už juos atsakinga.
Sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijos: https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Veiklos_sritys/visuomenes-sveikatos-prieziura/mityba-ir-fizinis-aktyvumas/Sveikos_ir_tvarios_mitybos_rekomedacijos3.pdf
