Jauna pasvaliečių šeima augina tūkstančius žiedų: močiučių gėlės, kažkada augusios patvoriuose, tapo verslu

Karolina ir Kęstutis Grabauskai – jauni pasvaliečiai, nesivaikę mados laimės ieškoti kuo toliau nuo savo gimtojo miestelio, ir čia ne tik sukūrė namus, rado darbus, bet ir visus nustebino gėlių ūkiu. Baigę mokslus, išbandę darbą Danijoje, jie sugrįžo ir iškart pradėjo sukti galvą, kaip pasinaudoti gyvenimo rajone privalumais. Įkvėpti patirties užsienyje, kitomis akimis pastebėję dar prosenelių paliktas žemes, greitai sugalvojo, kad senovines močiučių gėles laikas prikelti naujam gyvenimui.

Jauna šeima jau trejus metus gyvena Aukštikalnių kaime, vos kelios minutės automobiliu nuo Pasvalio. Kęstutis dirba ūkvedžiu Pasvalio muzikos mokykloje, o Karolina – Pasvalio rajono savivaldybės administracijoje, tačiau šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Grabauskai jau aštuoni mėnesiai kaip džiaugiasi didžiausiu savo projektu ir gražiausiu žiedeliu – aštuonių mėnesių sūnumi Adomu.

Į gimtinę grįžti nusprendė su viena sąlyga

„2016 m. nusprendėme grįžti į Lietuvą. Labiausiai traukė gimtasis Pasvalys. Visgi tik su ta mintimi, kad galėtume kuo nors papildomai užsiimti ir taip prisidurti prie provincijos atlyginimų, būti šalia artimųjų. Iki tol Kęstutis daugiausia laiko praleisdavo Danijoje, dirbdamas ekologiniame ūkyje, aš ten atvykdavau vasaromis, tad sunkiai įsivaizdavome, kad Lietuvoje galėtume papildomai užsiimti tokia veikla, kuri nesusijusi su žemės ūkiu. Nuo 2017 m. pradėjome auginti jurginus, vėliau – smidrus ir bijūnus, taigi beveik visą laisvalaikį kol kas praleidžiame sukdamiesi savo ūkelyje“, – pasakoja pašnekovė.

2016 m. Karolina baigė magistrantūros studijas Vytauto Didžiojo universitete, tad reikėjo apsispręsti, ką toliau veikti. Kęstutis tuo metu dar mokėsi Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje.

„Buvo du variantai: arba kraustomės į Daniją ir bandome savo gyvenimą kurti ten, arba grįžtame visam laikui į Lietuvą, nes jau buvome pavargę blaškytis ir reikėjo vienoje vietoje kurti namus. Kadangi man pasiūlė darbą Pasvalyje, tai padėjo greičiau apsispręsti. Grįžti buvo šiek tiek baisu, nes nežinojome, kaip abiem seksis su darbais. Draugai ir artimieji nustebo, kad „nusėsti“ nusprendėm būtent Pasvalyje, sakė, kad nebus ką veikti, neprasigyvensime, nėra pramogų. O artimieji apsidžiaugė, kad gyvensime šalia. Grįžome į Pasvalį rudenį, aš pradėjau dirbti iš karto, Kęstutis darbą susirado šiek tiek vėliau. Susikūrėme namus ir pradėjome galvoti, kaip papildomai užsidirbti.

Kadangi didžioji dalis laisvo laiko praleidžiama ūkyje, pramogų labai nepasigendame, o panorėję galime nuvažiuoti papramogauti. Pastebėjome, kad vis daugiau draugų, pažįstamų grįžta į Pasvalį, tad yra su kuo pabendrauti, kartu leisti laisvalaikį. Ypač dabar, kai turime sūnų, džiaugiamės, kad išsikėlėme gyventi už miesto, automobiliu – vos kelios minutės iki Pasvalio centro“, – gyvenimo nedideliame mieste privalumais dalijasi pašnekovė.

Įkvėpimas – iš patirties Danijoje

Gėlių auginimo idėja kilo Kęstučiui. Danijos ūkyje jis pastebėjo itin perspektyvią gėlių auginimo nišą. Jam pačiam teko su gėlėmis dirbti: sodinti, prižiūrėti, skinti, išvežti užsakymus. Vyras atkreipė dėmesį, kaip noriai šias gėles prekybos centruose perka danai ir, kadangi pas Karolinos močiutę kaime, Pasvalio raj., buvo šiek tiek laisvos žemės, Kęstutis sugalvojo auginti jurginų žiedus, skirtus skinti.

„Iš pradžių buvo nedrąsu, kai kurie aplinkiniai reagavo skeptiškai, sakė, kad tokios gėlės galbūt pasiteisintų Vilniuje, bet ne Pasvalyje, juk tai – močiučių gėlės, tokių pas mus nesupras. Jau grįžę į Lietuvą, Panevėžyje kaip tik ėjome pro gėlių parduotuvę, įsidrąsinęs pakalbinau parduotuvės savininkę ir paklausiau, ar domintų lietuviški jurginai, ir ji atsakė, kad tikrai taip. Taigi 2017 m. pavasarį pasodinome pirmuosius jurginus. Jiems pradėjus žydėti, iš pradžių buvo nedrąsu siūlyti žiedų gėlių salonams, tad veždavome tik į vieną parduotuvę Pasvalyje. Žydėjo daug, nemažai tiesiog skindavome ir mesdavome ant žemės, taigi teko išdrįsti pasiūlyti jurginų Panevėžio ir Biržų gėlių salonams“, – apie pirmuosius ūkininkavimo žingsnius pasakoja Kęstutis.

Grabauskai liko maloniai nustebinti, kad gėlių salonai vertina Lietuvoje užaugintas gėles ir jų nori. Pasak pašnekovų, esminis jų privalumas tas, kad gali pristatyti šviežius, tą pačią dieną nuskintus žiedus, o jurginų kelionė iš Olandijos į gėlių salonus mūsų šalyje gana ilga. Dalis floristų su Lietuvoje užaugintais jurginais nebuvo susidūrę, bet norėjo pabandyti.

„Kartu pastebėjome tendenciją, kad populiarėja jurginais dekoruoti asmenines šventes: vestuves, krikštynas, gimtadienius. Po truputį apie mus sužinojo aplinkiniai, vis dažniau atvažiuoja patys ar paprašo priskinti puokštę jurginų, važiuodami į gimtadienį ar kitą šventę, kiti, pamatę, kad tinkamai prižiūrimi jurginai vazoje gerai laikosi, noriai perka žiedus tiesiog pasimerkti namuose, darbe.

Na, o bijūnai visada buvo populiarūs – tai nuotakų klasika. Kęstutis sugalvojo, kad mums reikėtų pabandyti pasodinti ir bijūnų ir taip prailginti gėlių skynimo sezoną: birželį – bijūnai, nuo rugpjūčio iki šalnų – jurginai“, – apie didelį skintų gėlių poreikį vasarą pasakoja Karolina.

Nors patirtis auga kasmet, tačiau ekspertais savęs nevadina

Pasvaliečių šeima augina 12 bijūnų veislių, tokių kaip ‘Coral Sunset’, ‘Duchesse de Nemours’, ‘Sarah Bernhardt’, ‘Shirley Temple’, ‘Elsa sass’, ‘Lemon Chiffon’, ‘Etched Salmon’, ‘Bartzella’, ‘Solange’, ‘Kansas’ ir t. t.

„Renkamės skinti tinkamus, nevienodo žydėjimo periodo bijūnus. Kęstutis domisi ir socialiniuose tinkluose seka Lietuvos ir užsienio gėlių ūkius – taip vis atrandame kokią naują bijūnų ar jurginų veislę, kurią norėtumėme išbandyti. Bijūnų šaknis ir jurginų gumbus perkame iš Olandijos, jurginų esame įsigiję ir iš Latvijos augintojų. Nemažai jurginų veislių išbandėme, tačiau ne visos pasiteisina – vienų žiedų forma sunkiau įkomponuojama puokštėje, kitų spalva mažiau patinka, dar kiti vėliau žydi, sunkiau skinami ir t. t.“, – apie tai, kaip atsirenka, ką auginti, pasakoja Karolina.

Grabauskai kiekvieną pavasarį vis pasisodina ką nors naujo ir ko nors iš senesnių atsisako: „Šiemet pavasarį pasodinome apie 1100 jurginų gumbų, bijūnų šiuo metu auga apie 750 krūmų. Tinkamu laiku nuskintas bijūnas reprezentatyvus vazoje gali būti 5–6 dienas, jurginai išsilaiko taip pat panašiai, tačiau būtina kasdien keisti vandenį.“

Kęstučio paklausus, ar jau jaučiasi esąs gėlių auginimo ekspertas, jis atsako, kad nors apie bijūnus ir jurginus išties išmano nemažai, tačiau iki žinovo statuso dar reikia tobulėti: „Kiekvienais metais išmokstame ką nors naujo, tenka konsultuotis su daugiau patirties turinčiais augintojais.“

Ir namuose pasimerkti, ir šventėms

Tiek bijūnai, tiek jurginai mėgstami švenčių dekoratorių ir ypač pastaraisiais metais minėtų gėlių populiarumas tik auga. Tikriausiai daugelis šias gėles jau praminė „instagraminėmis“.

„Bijūnai vestuvių puošyboje visada buvo populiarūs, o dabar pastebime, kad šių gėlių nori ir kitoms šventėms, renkasi paprastesnėmis progomis ar tiesiog pasimerkti namuose. Jie žavi žiedų forma ir aromatu, yra nuo švelnių pastelinių iki koralinės, lašišinės ar vyšninės atspalvių. Jurginai jau keleri metai taip pat labai populiarūs ir, panašu, kad sėkmingai atsikratė močiučių gėlių darželio įvaizdžio. Šie žiedai keri spalvų ir žiedų formų įvairove, tad juos vis dažniau naudoja floristikoje“, – apie tendencijas kalba pašnekovė.

Grabauskai, augindami jurginus, pastebi, kad vasarą jaučiamas didesnis šviesių spalvų poreikis: baltų, kreminių, rausvų, o rudeniop žmonės labiau nori ryškių spalvų: vyšninio, oranžinio, raudono atspalvio žiedų. Nepaisant šių gėlių skirtumų, svarbu akcentuoti, kad apskritai gėlės žmonėms sukelia stiprių emocijų, ypač tokios, kurios anksčiau augo močiučių gėlynuose ir namų patvoriuose, o dabar stebina naujais atspalviais bei formomis. Ir viskas užauginta Lietuvoje.

Mūsų šalyje pastaraisiais metais vis daugiau įsikuria gėlių ūkių, tad, pasak pasvaliečių šeimos, konkurencija didėja. Vieni augina tik jurginus, kiti – tik bijūnus, dar kiti – įvairias gėles, daro puokštes, parduoda šaknis.

„Mes bendradarbiaujame su gėlių salonais ir švenčių dekoratoriais Panevėžyje, Biržuose, Pasvalyje ir jiems pristatome gėlių žiedus. Parduodame gėles iš namų puokštėmis ar žiedais, norintiems dekoruoti savo šventę. Stengiamės kuo daugiau reklamuotis socialiniame tinkle, kad apie mus sužinotų daugiau žmonių aplinkui. Siekdami padidinti mūsų žinomumą, neseniai įkūrėme asmeninį tinklaraštį „Bijūnai ir svogūninės gėlės“ – galima užsisakyti bijūnų šaknų rudens sezonui, įsigyti gėlių žydėjimo metu, taip pat planuojame parduoti pavasarį žydinčių gėlių svogūnėlius“, – apie ūkio plėtrą pasakoja Karolina.

Be darbo sėkmingu ūkininku nebūsi

Atrodo, kad jaunai šeimai viskas lyg sviestu patepta sekasi, o ūkis pats auga ir plečiasi. Karolina ir Kęstutis tik šypsosi – ir iššūkių užtenka, ir darbų tikrai netrūksta.

„Nuolat besikeičiantys ir sunkiai prognozuojami orai Lietuvoje tampa rimtu iššūkiu, nes turime užtikrinti pakankamą augalų laistymą vasarą, o ir nuolatiniame karštyje žiedai skursta. Jurginus kiekvieną pavasarį sodiname, rudenį iškasame, tad labai svarbu palaikyti optimalią jų sandėliavimo vietos per žiemą temperatūrą, nes kitaip gumbai gali sušalti, sudžiūti ar supūti. Bijūnų laistyti paprastai nereikia, nes jų žydėjimo periodas trumpesnis, ir žydi vasaros pradžioje, tad dažniausiai drėgmės krūmams augti užtenka. Tačiau šiemet karštas birželis paspartino jų žydėjimą ir taip sutrumpino skynimo sezoną. O šaltas pavasaris neleido anksčiau pasodinti jurginų, ir jie neskubėjo sudygti, tad, tikėtina, jurginų žydėjimo šiemet sulauksime vėliau“, – apie šių metų iššūkius kalba pasvaliečiai.

Jurginus reikia kasmet pasodinti ir iškasti, tačiau jie žydi iki šalnų, nuskynus žiedą, kitoje krūmo vietoje auga kiti, o bijūnai, pasodinti vienoje vietoje, gali augti 15–30 metų, tačiau žiedų, tinkamų parduoti, galima tikėtis tik antrais ar net trečiais metais po pasodinimo.

„Iki kol susilaukėme sūnaus, visus ūkio darbus dirbdavome kartu: anksti ryte prieš darbus kartu skindavome gėles, po darbų vakarais vykdavo jurginų priežiūra – ravėjimas, laistymas, purškimas nuo ligų ir kenkėjų. Kęstutis bendrauja su gėlių salonais. Jis taip pat pristato gėles, aš dažniau užsiimu jų ravėjimu, skynimu. Susilaukus sūnaus, ūkio darbus teko persiskirstyti ir daugiau jų dabar tenka Kęstučiui, nors kai sūnus miega, stengiuosi prisidėti“, – apie naują rutiną pasakoja neseniai sūnaus susilaukusi Karolina.

Ne tik gėlės, bet ir smidrai

Jaunieji pasvaliečiai – avantiūras mėgstantys jaunieji ūkininkai, mat visai netrukus po to, kai pradėjo auginti jurginus, jie sugalvojo, kad neužteks gėlių, reikia ir smidrų.

„Pirmuosius smidrus pasodinome 2018 m. pavasarį su ta mintimi, kad aplinkui Pasvalyje nelabai juos kas augino, o pastaraisiais metais ši ankstyva daržovė smarkiai išpopuliarėjo kaip labai sveika ir naudinga. Esame pasodinę apie 800 šaknų – tai buvo savotiškas eksperimentas, nebuvome tikri, ar smidrams rasime pakankamai klientų aplinkui Pasvalį, tad apsodintas plotas nedidelis. Tačiau turime minčių smidrų kitais metais sodinti daugiau ir džiaugiamės, kad klientų, pamėgusių šias daržoves, ratas plečiasi. Žmonės vertina lietuviškus smidrus“, – sako Kęstutis.

Panašu, kad Grabauskų ūkis plėsis, mat šeima turi idėjų kitais metais pasodinti dar daugiau ankstyvų ir vėlyvų bijūnų veislių – taip siekia prailginti jų žiedų skynimo sezoną. „Rudenį sodinsime tulpes, narcizus ir dekoratyvinius česnakus pavasario žiedų sezonui“, – planus atskleidžia pašnekovai.