Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, prekybos centrai klientus vilioja nesibaigiančiomis akcijomis. Tačiau net ir nepritaikius akcijų tam tikrų produktų kainos Lenkijos parduotuvių lentynose daug mažesnės nei Lietuvoje.
„Kaufland“ parduotuvė Augustave pirkėjus pasitinka daržovių ir vaisių skyriumi. Čia išdėliotos įprastinės prekės, tačiau malonios akiai kainos leidžia pirkėjams už tą pačią sumą prisikrauti į krepšelį daugiau.
Kainos džiugina akį
Šviežios bulvės Augustave parduodamos už 0,65 Lt/kg (0,79 zl/kg). Portalo produktukainos.lt duomenimis, Lietuvoje kilogramas bulvių mažmeninės prekybos centruose rugsėjo pabaigoje kainavo 1,29 Lt.
Už baltagūžių kopūstų kilogramą Lenkijos parduotuvėje prašoma 0,81 Lt (0,99 zl). Lietuvoje vidutinė kaina mažmeninės prekybos centruose skelbiama 0,93 Lt.
Porų kilogramas Lenkijoje – apie 3,3 Lt (3,99 zl), Lietuvoje – apie 5 Lt.
Bene didžiausią pavydą lietuviams turėtų kelti Lenkijoje parduodamos mėsos kainos.
Viščiuko broilerio kilogramas Lenkijos parduotuvėje – 4,09 Lt (4,99 zl). Tuo metu, Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje už kilogramą viščiuko broilerio prašoma 8-9 Lt/kg.
Jautienos be kaulo kilogramas Augustavo parduotuvėje siūlomas už 19,67 Lt/kg (23,99 zl/kg), Lietuvoje jautienos kumpio be kaulo kilogramas – apie 21,37 Lt.
Kiaulienos nugarinė be kaulo – 9,8 Lt/kg (11,95 zl/kg) Lenkijoje, Lietuvoje kiaulienos kumpis be kaulo, portalo produktukainos.lt duomenimis, vidutiniškai kainuoja 12,94 Lt/kg.
Lenkijoje už beveik 4 Lt (4,79 zl) galima įsigyti 280 g sviesto, tuo metu Lietuvoje skelbiama, kad 200 g sviesto kainuoja apie 5 Lt.
Nuvykus į Lenkijos parduotuvę apsimoka užsipirkti ir kavos produktų. 10 pakelių „Nescafe 3in1” kavos Lenkijoje kainuoja apie 6,22 Lt (7,59 zl), Lietuvoje – apie 6,60 Lt. 500 g „Tchibo Exclusive” kavos Augustave parduodama už 17,21 Lt (20,99 zl), Lietuvoje – maždaug už 19 Lt.
Vaikams pradžiuginti „Kinder“ šokoladinis kiaušinis Lenkijoje – 2,45 Lt (2,99 zl), Lietuvoje – apie 2,59 Lt.
Apie litu pigiau Lenkijoje parduodamas ir 2 l „Coca-Cola” gaiviojo gėrimo butelys. Augustave jis kainuoja 4,08 Lt (4,97 zl), Lietuvoje – apie 4,99 Lt.
100 g „Milka” šokoladas Augustave – 2,78 Lt (3,39 zl), Lietuvoje – apie 3,95 Lt.
Į Lenkiją užsukę lietuviai gali stabtelėti ir prie higienos prekių lentynų. 400 ml „Head'n'Shoulders” šampūno Augustave įsikūrusioje „Kaufland“ parduotuvėje parduodamas už 12,16 Lt (14,65 zl), Lietuvoje – maždaug už 18,2 Lt.
Kainos skiriasi dėl trijų priežasčių
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas teigia, kad lenkai gali džiaugtis mažesnėmis maisto produktų kainomis savo šalyje dėl trijų pagrindinių priežasčių.
L. Vilimo teigimu, didelėje rinkoje užsakant didesnius kiekius gaminių ir kiti su prekyba susiję kaštai yra iš dalies mažesni nei mažoje rinkoje, o tai turi įtakos galutinei vartotojų kainai.
Lenkijoje PVM mokestis siekia 23 proc., tačiau tam tikriems maisto produktams yra taikomos išimtys.
8 proc. lengvatinis PVM tarifas taikomas paruoštiems maisto produktams (cukrus, sriubos, dešros ir pan.). 5 proc. lengvatinis PVM tarifas – pienui ir pieno produktams, žaliai mėsai, paukštienai, žuviai.
Randa paaiškinimą ne visų produktų kainų skirtumams
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, apžvelgęs „Eurostat“ statistiką, konstatuoja, kad maisto produktų kainos gana stipriai skiriasi Lietuvoje ir Lenkijoje. Pasak jo, vidutiniškai maisto produktų kainos Lietuvoje apie 26 proc. didesnės nei kaimyninėje šalyje.
„Duonos produktų kainos skiriasi net 32 proc., o vaisiai ir daržovės – 37 proc., pienas, kiaušiniai – 36 proc. Skirtumai yra akivaizdūs ir ne taip lengva tokius didelius skirtumus paaiškinti“, – kalbėjo ekonomistas.
Pasak jo, galima diskutuoti, kad kai kurių produktų kokybė skiriasi, bet kokybė negali paaiškinti tokių didelių kainų skirtumų.
„Žiūrint į darbo sąnaudas, jos beveik nesiskiria Lietuvoje ir Lenkijoje – atlyginimai yra panašūs. Dėl to taip pat neturėtų taip skirtis produktų kainos, – komentavo pašnekovas. – Tų produktų, kuriems taikoma PVM lengvata, kainai įtakos didelės, nesakyčiau, kad daro, bent pagal oficialią statistiką, mėsos produktai Lenkijoje yra 15 proc. pigesni nei Lietuvoje. Tai netgi ne toks didelis skirtumas kaip kitose maisto prekių grupėse, kur nėra taikoma PVM lengvata“.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas paminėjo, kad laisvai plaukiojančią valiutą turinčios šalys kartais specialiai mažina savo valiutos kursą, kad paskatintų eksportą.
„Valstybė dirbtinai sumažindama savo valiutos kursą atpigina savo šalies produkciją ir padeda eksportuotojams tą produkciją lengviau parduoti užsienio valstybėse“, – aiškino N. Mačiulis.
Paklaustas, ar maisto produktų kainų skirtumas nesusidaro dėl didesnio prekybininkų pelno, ekonomistas atsakė: „Sunku būtų tai pagrįsti ar paneigti. Reikėtų žiūrėti, koks yra skirtingų sektorių pelningumas Lietuvoje ir Lenkijoje. Vis tik manau, kad reikia nenuvertinti, jog masto ekonomija yra svarbus veiksnys mažinant gamybos sąnaudas“.
Vertindamas konkurencijos įtaką produktų kainoms N. Mačiulis taip pat pabrėžė, kad Lenkija, turėdama daugiau nei 10 kartų didesnę populiaciją, gali džiaugtis ir didesne konkurencija: „Tai yra milžiniška rinka. Netgi Europos Sąjungos kontekste yra viena iš didžiausių rinkų ir natūralu, kad ten atsiranda daug daugiau įmonių, kurios nori vykdyti savo veiklą, ir susidaro didesnė konkurencija. Žinoma, gali būti, kad ten pelno marža dėl didesnės konkurencijos yra mažesnė. Lietuva yra labai mažai rinka ir kartais net didelės, konkurencingos įmonės, kurios galėtų gaminti ir parduoti čia pigiau, dėl rinkos dydžio nesiima Lietuvoje plėsti savo veiklos“.