Europos Centrinis Bankas (ECB) šią savaitę žada vėl didinti bazines palūkanų normas. Tarpbankinė palūkanų norma „Euribor“, nuo kurios priklauso paskolų įmokos, piką turėtų pasiekti vasarą arba rudenį. Šiuo metu 3 mėn. „Euribor“ priartėjo prie 3 proc., o 6 mėn. – prie 3,5 proc.
„Palūkanų normų didėjimas – čia pajus visų pirma tie, kurie paėmę didesnes paskolas‟, – sako ekonomistas Rimantas Rudzkis.
Centriniai bankai sustoti neketina
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas linkęs manyti, kad ir po šią savaitę planuojamų priimti sprendimų palūkanų normos bus didinamos toliau.
„Palūkanų didinimo pikas tikriausiai bus pasiektas vasaros pabaigoje arba maždaug rugsėjo mėnesį. Mano prognozė būtų tokia, kad bazinės palūkanos euro zonoje rudenį turėtų siekti maždaug 3,2 proc.‟, – sakė ekonomistas.
„Swedbank“ analitikai prognozuoja, kad po 0,5 procentinio punkto sieksiančio padidinimo kovo 16 dieną ECB nesustos.
„Bazinė palūkanų norma bus toliau didinama dar tris kartus šių metų gegužės, birželio ir liepos mėnesiais po 0,25 proc. iki 3,75 proc. Šiuo metu finansų rinkos tikisi, kad 3 mėnesių „Euribor‟ pasieks 4 proc. ribą šių metų rugsėjį, o kitų metų pradžioje pradės leistis ir 2024 metų pabaigoje sieks apie 3 proc.‟, – komentuoja „Swedbank‟ ekonomistė Greta Ilekytė.
Anot jos, pastaruoju metu „Swedbank“ gaunamas paklausimų dėl būsto finansavimo skaičius buvo šiek tiek sumažėjęs, tačiau jis vėl po truputį didėja. Pasirašomų būsto paskolų sutarčių skaičius yra stabilaus lygio.
„Aktyvesnis domėjimasis fiksuotomis kintamosiomis palūkanomis buvo jaučiamas praėjusių metų pabaigoje, tačiau šiuo metu didesnio susidomėjimo nėra‟, – teigia ji.
Žemiau pateikiame šio banko skaičiavimus paskolų įmokoms – kiek jos augtų kylant „Euribor“ (skaičiuota su dažniausiai naudojamu 6 mėn. „Euribor‟):
Atkreiptinas dėmesys, kad „Swedbank“ skaičiavimuose lyginimai atliekami su žema baze – nuliniu „Euribor“, todėl mėnesio/metų skirtumai susidaro ypač dideli. Pasirinkus atskaitos tašku, pavyzdžiui, 3 proc. „Euribor“, skirtumai natūraliai mažesni (žr. kitų bankų skaičiavimus žemiau). Kita vertus, šio banko lyginimai parodo, kaip pasikeitė dar pernai paskolų gavėjams buvusi palanki situacija.
„Luminor“ banko kredito produktų skyriaus vadovė Olga Kazanavičienė pažymėjo, kad kovo 6 dieną 6 mėn. „Euribor‟ siekė 3,36 proc., tad bankas padarė prielaidą, kaip keistųsi paskolos mėnesio įmokos, jeigu ši tarpbankinė palūkanų norma išaugtų iki 4,18 proc.
„Manome, kad toks „Euribor‟ dydis tikėtinas šių metų rugsėjo mėnesį‟, – sako O. Kazanavičienė.
Jos teigimu, pirmieji žiemos mėnesiai būsto paskolų rinkoje visuomet yra pasyvesni. Lyginant šių metų sausį ir vasarį, matyti, kad vasaris jau buvo aktyvesnis mėnuo – paraiškų skaičiumi jis mažai atsilieka nuo praėjusių metų spalio ar lapkričio skaičių. Tačiau esą lyginti šių metų vasarį su 2022 metų vasariu nebūtų labai teisinga, nes rinkos situacija ir pasaulio įvykiai tuomet buvo kitokie.
„Jaučiame paskolų paklausos mažėjimą, tačiau jis labiausiai juntamas toje klientų grupėje, kurie jau turi nuosavą būstą ir planavo pirkti naują. Daugelis supranta, kad papildoma paskola reiškia ne tik tiesiogines išlaidas, skirtas jai grąžinti, bet ir papildomas – pavyzdžiui, pasikeitusius komunalinius mokesčius‟, – teigia O. Kazanavičienė.
Tikisi NT rinkos pagyvėjimo
O. Kazanavičienė priduria, kad jeigu būsto įsigijimas buvo ilgai planuotas ir tai yra pirmasis būstas, toks pirkinys šiuo metu nėra atidedamas.
„Svarbu paminėti ir tai, kad būsto nuomos kainos taip pat išlieka ganėtinai aukštos, tad šeimoms nuosavo būsto pirkimas vis dar yra prioritetas. Ypač tuomet, kai jaunos šeimos su vaikais patiria sunkumų norėdamos išsinuomoti būstą.
Praėjusių metų pabaigoje buvome susidūrę ir su būsto pasiūlos trūkumu. Nemažai klientų kreipėsi į mus norėdami pasikonsultuoti dėl savo finansinių galimybių, tačiau nerado sau tinkamo turto, tad pirkimą atidėjo. Didėjant pasiūlai, klientai taip pat pradeda grįžti, tad pavasario viduryje tikimės rinkos pagyvėjimo‟, – teigia „Luminor‟ atstovė.
Preliminarūs „Luminor“ skaičiavimai atlikti taikant 2 proc. palūkanų maržą, 20 metų kredito sutarties trukmę ir anuitetų metodą:
Sulaukiama klausimų dėl palūkanų fiksavimo
„Luminor‟ banko teigimu, palūkanų fiksavimas tebėra aktuali tema tiek tiems žmonėms, kurie ima naujas paskolas, tiek ir tiems, kurie jau turi įsigiję būstą su paskola. Vis dar sulaukiama nemažai klausimų apie palūkanų fiksavimo sąlygas ir žingsnius, kaip tai padaryti.
„Tiek naujai, tiek turimai būsto paskolai klientai gali pasirinkti terminuotai nekintančias palūkanas laikotarpiui iki 5 metų. (…). Pasirinkus terminuotai nekintančias palūkanas, tokie ekonominiai svyravimai, kaip netikėtas „Euribor‟ palūkanų normos kilimas, neturės įtakos mėnesio įmokoms. Pasibaigus šiam laikotarpiui, palūkanos taps kintamosiomis pagal sutartyje numatytas sąlygas‟, – sako O. Kazanavičienė.
SEB banko ekspertai kol kas nesitiki, jog šiemet ECB pradėtų mažinti palūkanų normas.
„Tikėtina, kad tai galėtų nutikti ne anksčiau negu kitų metų viduryje. Suprantama, tai lems ekonominiai rodikliai: kad ECB palūkanų normos ir kartu „Euribor‟ palūkanų normos pradėtų mažėti, reikia, kad infliacijos prognozės euro zonoje vidutiniu, 3–5 metų laikotarpiu leistųsi žemiau 2 procentų‟, – komentuoja SEB banko valdybos narė, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė.
Šiuo metu SEB banko ekonomistai prognozuoja, kad 3 mėnesių „Euribor‟ palūkanų normų bazė dar šiemet gali perkopti 3,5 procento.
„Pastebime, kad palyginti su praėjusiais metais, – ypač pirmuoju 2022 metų pusmečiu, – dėl būsto paskolos į banką kreipiasi mažiau klientų. Tik nedidelė jų dalis pageidauja fiksuoti palūkanas, tokia tendencija nesikeičia. Vis dėlto, kylant „Euribor‟ palūkanų normai, klientai dažniau renkasi trumpesnio termino „Euribor‟ bazę. Šiuo metu populiariausia yra 6 mėnesių „Euribor‟, – komentuoja SEB atstovė.
SEB bankas pateikė bendro pobūdžio skaičiavimus, kaip keistųsi įvairių dydžių būsto paskolų mėnesio įmokos, kai pradinė palūkanų norma yra 5 procentai (tai reiškia: 2 proc. banko marža ir 3 proc. „Euribor“, atitinkamai 5,5 proc. palūkanos reiškia 3,5 proc. „Euribor“):
Tarkime, būsto paskolos dydis yra 50 tūkst. eurų, o iki paskolos grąžinimo liko 23 metai. Taikomas paskolos grąžinimo metodas – anuitetas, bendra būsto paskolų palūkanų norma 5 proc., kredito įmoka apie 308 eurai per mėnesį.
„Jeigu tokios būsto paskolos palūkanų norma didėtų iki 5,5 proc., kredito įmoka būtų apie 323 Eur/mėn., o mėnesio įmoka išaugtų apie 15 eurų. Jei tokios paskolos palūkanų norma didėja iki 6 proc., kredito įmoka sudaro apie 338 Eur/mėn., o mėnesio įmoka išauga apie 30 eurų“, – sako E. Dovbyšienė.
Kalbant apie 100 tūkst. eurų paskolą, augimas spartesnis. Su bendra 5 proc. palūkanų norma kredito įmoka siektų apie 616 eurų per mėnesį. Tačiau su 5,5 proc. palūkanų norma mėnesio įmoka augtų iki 30 eurų. O jeigu norma padidėja iki 6 proc., tada kredito įmoka jau bus paaugusi iki 60 eurų iki 676 eurų per mėnesį.
SEB skaičiuoja, kad 150 tūkst. eurų paskolos atveju vienu procentiniu punktu (nuo 3 proc. iki 4 proc.) išaugęs „Euribor“ mėnesio įmoką didintų 89 eurais, o 200 tūkst. eurų būsto paskolos atveju – 119 eurų per mėnesį.
Lietuvos banko duomenys apie palūkanų normas būsto paskoloms ir dabartinis „Euribor“ lygis:
Nesiūlo tikėtis maržų mažėjimo
Ekonomistas R. Rudzkis, paklaustas, ar bankai galėtų sumažinti savo maržas, sako, kad tai nelabai tikėtina, nes ir taip jos Lietuvoje buvo palyginti mažos.
„Matote, kas yra: kada lūkesčiai gerokai pablogėja ir ypač dėl pinigų politikos griežtinimo, pinigų kiekio mažinimo, dėl palūkanų didinimo – prasideda rinkoje savotiškas išsivalymo procesas, tai yra, silpnos, nuostolingai dirbančios bendrovės pradeda bankrutuoti, bet tai iš karto didina riziką bankams – tai yra, tam tikra paėmusių kreditus dalis gali neišgalėti tų kreditų grąžinti‟, – teigia R. Rudzkis.
Anot jo, kada griežtėja pinigų politika, bankams rizika išauga, tad mažai tikėtina, kad jie „savanoriškai dar užsiimtų kreditų ėmimo skatinimu“.
„Taip kad, vargu ar jie pradės švelninti sąlygas, nes jos ir taip buvo pakankamai švelnios‟, – sako ekonomistas.
Prognozuodamas, koks galėtų būti paskolų aptarnavimo kainų pikas, A. Izgorodinas sakė, kad prie būsto, vartojimo paskolų ar verslo kreditų reikėtų pridėti dar 1 procentinį punktą.
„Paprastai kalbant, galutinės paskolų palūkanos tiek namų ūkiams, tiek įmonėms dar piko nepasiekė. Manau, kad prie dabartinio skaičiaus dar reikia pridėti 1 procentinį punktą. O tai, kad „Euribor‟ viršys 4 proc., – manau, kad tai yra šimtaprocentinis scenarijus.
Kitas labai svarbus aspektas: stresas bankų sektoriuje. (...) Amerikos rinkose buvo labai daug streso ir nerimo dėl smulkesnių Amerikos bankų problemų, dėl jų finansų rodiklių ir kapitalo. Ir aš manau, kad netrukus tas stresas persimes ir į euro zoną‟, – aiškina ekonomistas.
Anot jo, turint omenyje, kad „Euribor‟ yra tarpbankinio skolinimosi rodiklis, tuomet – jeigu pradės augti nerimas dėl smulkesnių euro zonos bankų kapitalo ir finansinių rodiklių, – šis rodiklis gali padidėti ir dėl to.
„Šiuo metu mes matome vieną aspektą, kuris kelia „Euriborą‟, tai yra bazinių palūkanų augimas, bet manau, kad nuo pavasario jį kels ne tik bazinių palūkanų augimas, tačiau ir augantis rinkų nerimas dėl euro zonos bankinės sistemos ir palūkanų poveikio euro zonos bankams‟, – teigė A. Izgorodinas.