„Šiuo metu naujų NT paskolų palūkanos yra didžiausios per visą istoriją ir viršija 4 proc. Ir aš manau, kad tai – ne riba“, – sako ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Lietuvos bankas sausį pranešė kreipęsis į finansų rinkos dalyvius, teikiančius būsto ar vartojimo kreditus, ir paskatino juos pasiruošti. Reguliuotojas informavo apie galimybę lanksčiai reaguoti į galimus klientų sunkumus grąžinant kreditus.
Tokių veiksmų centrinis bankas ėmėsi atsižvelgdamas į tai, kad didėja tarpbankinė palūkanų norma „Euribor“, išaugo būtinosios pragyvenimo išlaidos, o vis daugiau būsto paskolų turėtojų ir vartojimo kredito gavėjų ateityje gali susidurti su finansiniais sunkumais grąžinant paskolas.
Europos Centrinio Banko (ECB) naujausia statistika rodo, kad vidutinės metinės palūkanų normos („Euribor“ ir bankų maržos) Lietuvoje pernai lapkritį pasiekė aukščiausią lygį euro bloke.
Lietuvos bankų asociacija (LBA) teigia, kad būsto paskolų palūkanų vidurkiui atsiliepė ir „Euribor“ tarpbankinės palūkanų normos didėjimas – kadangi būsto paskolų rinkoje dominuoja kreditai su kintamosiomis palūkanomis, „Euribor“ pokyčių poveikis statistikoje matomas labai greitai.
„Palūkanų normų skirtumams reikšmingos įtakos turi ir kapitalo, ir operacinių sąnaudų reguliavimas skirtingose šalyse, pavyzdžiui, pernai Lietuvos banko nustatyti reikalavimai kredito įstaigoms dėl papildomo 2 proc. kapitalo rezervo būsto paskolų portfeliui.
Apskritai kalbėti apie palūkanų lygį euro zonos šalyse tikslingiausia vertinant tik konkrečios šalies rinką arba lyginant tarpusavyje panašias, nes palūkanų aplinką lemia įvairūs individualūs veiksniai: pačios šalies kreditingumo reitingas, reguliacinė aplinka ir paskolų teikėjų rinka“, – komentavo LBA komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė.
Ji pabrėžė, kad LBA nariai kainodaros sprendimus priima savarankiškai, asociacija jų nenagrinėja ir nekomentuoja.
„Delfi“ jau skelbė kai kurių bankų skaičiavimus, kiek keičiasi palūkanų normos paskolas turintiems ar planuojantiems imti asmenims. Tarkime, 100 tūkst. eurų būsto paskola (su terminu 30 metų, o vidutine paskolos marža 2,20 proc.), „Euribor“ pakilus iki 2,7 proc., reikštų iki 1800 eurų brangimą per metus, o pakilus iki 3 proc. – per metus paskola pabrangtų 2000 eurų.
Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Dovydas Poderys komentavo klausimus, ar vertėtų keisti reguliavimą, ar planuojama ką nors daryti dėl tokio Lietuvos „pirmavimo“ palūkanų srityje.
Jis primena, kad šalyje per 90 proc. būsto paskolų išduodama su kintamomis palūkanų normomis, kurias sudaro banko marža ir kintama palūkanų normos dalis, atspindinti pinigų kainą konkrečiu metu. Kintama palūkanų normos dalis dažniausiai Lietuvoje susiejama su „Euribor“.
„Būtent didėjantis „Euribor“ ir lemia pastarojo meto būsto paskolų palūkanų normų ir paskolų įmokų kredito turėtojams didėjimą tiek Lietuvoje, tiek kitose euro zonos šalyse. Tiesa, dėl būsto paskolų kainodaros skirtumų, pavyzdžiui, palūkanas fiksuojant ilgesniam terminui, nei įprasta Lietuvoje, konkurencinės aplinkos ypatumų, skirtingose šalyse palūkanos galėjo didėti skirtinga sparta.
Štai, pavyzdžiui, Vokietijoje būsto paskolų palūkanos pradėjo didėti anksčiau nei Lietuvoje, o ta pati ECB statistika rodo, kad nuo gegužės iki rugpjūčio Lietuvoje būstui buvo galima pasiskolinti netgi pigiau nei Vokietijoje“, – aiškina ekspertas.
Žemiau esantis infografikas iliustruoja kelias euro zonos šalis ir parodo, kad Lietuva iš tiesų tik nuo pernai rugsėjo „pralenkė“ kitas bloko valstybes pagal bendras palūkanų normas (raudona spalva). Iki tol dalies valstybių gyventojai už būsto paskolas mokėjo brangiau. Tačiau vis tiek nerimą gali kelti faktas, jog Lietuva pirmoji ir vienintelė lapkritį viršijo 4 proc. palūkanų ribą. Greta Lietuvos – Latvija ir Estija.
Ekonomistas A. Izgorodinas mato tris galimus paaiškinimus, kodėl Lietuvoje palūkanų augimas buvo toks spartus.
„Pirmasis, kad kalta yra konkurencinė aplinka, nes Lietuvoje mes turime didžiuosius bankus, kurie iš esmės dominuoja rinkoje. Lietuvos bankų sistemoje šiek tiek trūksta konkurencijos ir manau, kad tai, ko gero, yra pagrindinė priežastis, kodėl Lietuvos paskolų rinka taip jautriai sureagavo į paskolų palūkanų didinimą, nes palūkanos kyla daugumoje euro zonos valstybių, bet Lietuvoje jos kyla pakankamai stipriai.
Ir verslo skolinimasis taip pat labai sparčiai brangsta, ir verslo paskolų palūkanos irgi dabar yra praktiškai aukščiausios per visą istoriją“, – sako pašnekovas.
Kita priežastis, anot jo, gali būti bankų požiūris į nekilnojamojo turto (NT) rinką.
„Galbūt bankai Lietuvoje matė pakankamai spartų NT rinkos augimą, gyventojų perkamosios galios augimą ir šiek tiek turi nerimo dėl galimo NT rinkos perkaitimo ilguoju laikotarpiu.
Manau, jog tai paskatino bankus galbūt greičiau kelti tas bendras palūkanas, kad Lietuvos NT rinka išvengtų to perkaitimo. Nes jeigu ji perkaistų ir kristų, nuo to dar labiau nukentėtų ir tie patys bankai, ir tie žmonės, kurie turi paskolas“, – teigia A. Izgorodinas.
Trečiasis aspektas esą susijęs su tuo, kad bankai, tikėtina, įžvelgia, jog artinasi recesija Lietuvoje, euro zonoje.
„Ir tiesiog bankai užtraukia „rankinį stabdį“, mažinasi rizikos apetitą ir vienas iš jo sumažinimo aspektų yra būtent palūkanų didinimas. Tai manau, kad trys priežastys tikriausiai lėmė.
Jeigu mes turėtume didesnę konkurenciją bankų sektoriuje, tai vienareikšmiškai tos palūkanos taip stipriai nekiltų. Manau, kad čia didelės įtakos turėjo konkurencinė aplinka“, – konkurencijos veiksnį pabrėžia ekonomistas.
Lietuvos banko ekspertas D. Poderys komentuoja, kad ilgesnėje perspektyvoje palūkanų normų dydį lemia daugiau veiksnių, įskaitant, bet neapsiribojant finansavimosi ar kapitalo kaina, kuria bankai patys skolinasi, paskolos gavėjų rizikos vertinimu.
„Tam, kad kredito įstaigos galėtų veikti stabiliai, nustatydamos palūkanų normas, jos privalo kruopščiai įvertinti kredito gavėjo riziką, o dėl padidėjusių rizikų ir prastesnių ekonomikos perspektyvų potencialūs paskolų gavėjai ir jų pajamų tvarumas įprastai vertinami dar atidžiau.
Skirtingai vertinama rizika gali turėti įtakos palūkanų normų skirtumui tarp Lietuvos ir euro zonos vidurkio. Nepamirškime, kad Lietuvos gyventojai ir verslas gali naudotis euro teikiamais privalumais“, – pabrėžia ekonomistas.
Jis sako, kad Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje ir kitose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse, kurių ekonomikos išsivystymo lygis panašus į Lietuvos ir kurios nuėjo panašų kaip Lietuva integracijos į Europos Sąjungą kelią, tačiau neturi euro, bazinės palūkanų normos yra kelis kartus didesnės, o pavyzdžiui, Vengrijoje siekia 13 proc., palyginti su ECB taikoma 2 proc.
„Lietuvoje palūkanų normų, o tiksliau maržos, dydį lemia ir konkurencinė aplinka. Palyginti su kitomis euro zonos šalimis, Lietuvos bankų rinkoje vis dar yra sąlyginai didelė koncentracija, t. y. didžiąją rinkos dalį užima keli dideli bankai. Tą parodė ir Lietuvos banko daryti statistiniai skaičiavimai.
D. Poderio teigimu, Lietuvoje mažesniųjų būsto kredituotojų dalis naujų paskolų sraute per pastaruosius kelis metus padidėjo septynis kartus – nuo maždaug 3 proc. (2017–2018 metais) iki 21 proc., vertinant pagal 2022 metų vienuolikos mėnesių bankų veiklos rezultatus.
„Dėl padidėjusios konkurencijos nuo 2020 metų antros pusės bankai sumažino būsto paskolų maržas ir jos iki šiol iš esmės nesikeitė“, – sako ekonomistas.
Anot jo, siekiant pritraukti naujus finansų rinkos dalyvius ir stiprinti esamus – kredito ir kitas finansų įstaigas, didesne konkurencija atnešant naudą vartotojams, 2022 m. Lietuvos bankas įsteigė Finansų rinkos plėtros centrą. Be to, didėjant palūkanų normoms, centrinis bankas ragina vartotojus paieškoti palankiausių sąlygų keliose įstaigose – ne tik paskoloms, bet ir indėliams.
A. Izgorodinas, komentuodamas šių metų perspektyvą, sako, jog gerų žinių paskolų turėtojams nėra.
„Manau, kad tie žmonės, kurie turi NT paskolas su kintamomis palūkanomis arba ketina imti NT paskolas, – reikia ruoštis, kad naujų paskolų sutarčių palūkanos iki pavasario pabaigos jau gali siekti 4,5 proc., o iki vasaros pabaigos gali priartėti ir prie 5 proc.“, – teigia pašnekovas.
Pasak jo, Europos Centrinis Bankas komunikuoja ketinantis toliau kelti bazines palūkanas, o net ir prasidėjus recesijai kurį laiką palūkanos euro zonoje nebus mažinamos. Tad ekspertas mano, jog paskolų palūkanų augimas dar nepasiekė piko, o pasieks jį nebent tik vasarą.
„Čia dar ne pabaiga, nes euro zonos infliacija lėtėja, bet lėtėja nuo labai aukšto lygio, taip pat Europos Centrinis Bankas, jeigu gerai pamenu, prognozuoja 3 proc. infliaciją. Tai to dar tikrai nepakaks, kad palūkanos euro zonoje mažėtų.
Jos mažės šių metų gale, kai mes matysime rimtesnę krizę euro zonoje, bet manau, kad šių metų pirmi 9 mėnesiai dar bus palūkanų didinimo ir stabilumo laikotarpis, palūkanos mažės tik šių metų gale“, – sakė A. Izgorodinas.
Greta ECB pateikiame ir LB statistiką – esmė šiuo atveju nesikeičia: palūkanos lapkritį viršijo 4 proc. ribą ir jos yra aukščiausios per 8 metus, kai šalis yra įsivedusi eurą.
Tikrųjų naujų paskolų palūkanų normos (procentais per metus):
Lietuvos bankas gruodžio pabaigoje pateikė patarimų turintiems būsto paskolą, tarp jų yra ir rekomendacijos sukaupti finansinę pagalvę – 4–6 mėnesių pajamų dydžio santaupas.
Susidūrus su finansiniais sunkumais siūloma kreiptis į kredito davėją, domėtis savo paskola: ypač galimybe ją refinansuoti palankesnėmis sąlygomis.
ECB pernai pradėjo didinti iki tol žemumose buvusias bazines palūkanų normas, taip siekdamas sulėtinti infliacijos tempą, tai yra, pabranginti pinigus.
Taigi, „Euribor“, indikuojantis, už kiek euro zonos bankai pasiruošę skolinti vieni kitiems, nuo praėjusių metų pradžios pradėjo kilti. 3 mėn. ir 6 mėn. „Euribor“ rodikliai nuo kadaise nulinių (ir netgi neigiamų) verčių ėmė artėti prie 3 proc. O 12 mėn. rodiklis jau kirto šią ribą pernai gruodį.