Pasak LNK, praėjusį mėnesį degalų kainoms perkopus minėtą ribą, o dabar siekiant 1,8 Eur, kai kuriems vairuotojams automobilis iš gyvenimo tiesiog išnyks, tad teks rinktis kitas transporto priemones.
Vairuotojas Dominykas apvažiavo beveik visą Lietuvą, bet šiandien pasakoja, kad įveikti didesnius atstumus tampa prabanga. Vis dėlto keisti įpročių – persėsti į autobusą ar ant dviračio – jis dar neplanuoja.
„Kol kas dar ne. Bet šitoje mašinoje mąstome įsidėti dujas, kad išeitų kuo pigiau“, – sako vyras.
Kainų palyginimo portalas Pricer.lt skaičiuoja, kad didžiausias kainų šokas fiksuotas kovo pabaigoje. Metinis degalų kainų skirtumas analitikus nustebino.
„Kainų skirtumai įspūdingi, grubiai yra apie 60-70 centų“, – Pricer.lt įkūrėjas Arūnas Vizickas.
Praėjusiais metais degalai kainavo apie 1,10 Eur.
„Pagrindinės priežastys – naftos brangimas. Liūto dalis būtent tenai. Ir šiek tiek akcizų padidėjimas. Bet iš esmės, tai yra pasaulio rinkų naftos kainos pokytis“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.
Po pandemijos gyventojams ir aviacijai pradėjus pilti pilnus kuro bakus ir kaupti atsargas naftos kaina pakilo tris kartus. Šiandien ji dar brangesnė, kainą išaugino ir karas Ukrainoje.
„Apie 30 centų litre yra karo kaina“, – sako M. Dubnikovas.
Europos Sąjunga vis dar turi oficialiai įtvirtinti susitarimą dėl sankcijų Rusijos naftai ir produktams. Dabar toks susitarimas priklauso tik nuo vienos šalies – Vengrijos. Jei pavyks įtikinti Vengriją prisijungti prie sankcijų, tuomet kainos, anot analitikų, dar labiau pakils.
Ekspertus stebina ir skirtumai tarp lietuviškų degalinių. Litro A95 benzino aukščiausia kaina buvo 1,88 Eur, pigiausias benzinas kainavo beveik 10 centų mažiau. Dyzelino kainų skirtumai dar didesni, tarp didžiausios ir mažiausios kainos – 18 centų.
Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas Karolis Stasiukynas mano, kad valstybė galėtų labiau įsitraukti sprendžiant aukštų kainų problemą.
„Reikėtų žiūrėti, kaip daro kitos šalys. Prancūzija 15 centų sumažino, Italija 20 centų, Jungtinė Karalystė sumažino, Nyderlandai. Švedija ne tik sumažino, bet skyrė kiekvienai šeimai nuo 94-120 Eur tikslinę išmoką kompensuoti“, – kalbėjo K. Stasiukynas.
Anot jo, kitos šalys atsisakė bio dalies maišymo, ir kaip, pavyzdžiui, Lenkija, mažino akcizus.
Asociacijos tarybos pirmininkas skaičiuoja, kad 5 centais degalai atpigtų dėl akcizo sumažinimo, tai valstybei kainuotų 120 mln. eurų, o 10 centų nuo kainos atkristų dėl bio dalies maišymo.
„Tų „lašinių“, iš kur sumažinti, tikrai turime, nes perteklinis biudžetas. Kodėl to nedaro, kodėl lenkus labiau myli, prancūzus, vokiečius, anglus labiau myli? Kodėl lietuvių niekas nemyli?“, – klausia K. Stasiukynas.
Bet valdantieji sako, kad valstybė taip neveikia.
„Galima apskritai panaikinti mokesčius, išjungti šviesą mokykloje, elektrą ligoninėje, visiems važiuoti namo ir melstis, kad viskas būtų gerai“, – sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, konservatorius Mykolas Majauskas.
Ekspertai pastebi, kad gyventojai keičia savo įpročius, valgo ir pramogauja mažiau, bet išlieka opus klausimas, ką daryti ūkininkams.
„Kuriems dabar yra pats darbymetis, reikia sėti, ir nuo jų darbo priklausys rudens derlius bei maisto kainos“, – sako A. Vizickas.
Lenkijoje degalų kainos svyruoja maždaug ties 1,50 Eur, Latvijoje – tarp 1,80-1,90 Eur.
Čia galite pažiūrėti LNK video: