Lietuvoje trūksta beveik 10 tūkst. vairuotojų
„Sodros“ balandžio mėn. duomenimis, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų Lietuvoje yra 77,7 tūkst. Nepaisant to, kad šios profesijos darbuotojų šalyje yra daugiausia, jų poreikis yra nuolatinis. Šiuo metu trūksta beveik 10 tūkst. vairuotojų.
Remiantis Užimtumo tarnybos (UŽT) gegužės duomenimis, Lietuvoje sparčiai augant darbo jėgos paklausai, šiuo metu didžiausias darbuotojų poreikis fiksuojamas transporto sektoriuje. Gegužę darbdaviai įregistravo 9,7 tūkst. laisvų darbo vietų sunkiasvorių sunkvežimių ir tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams.
Pasak UŽT, tai susiję su po pandemijos gerėjančia situacija ir transporto paslaugų deficitu darbo rinkoje. Įtakos turi ir įtempta situacija Baltarusijoje, iš kurios nebegali atvykti dirbti vairuotojai. Tradiciškai jie sudaro nemažą dalį imigrantų iš trečiųjų šalių.
Jau ne vienerius metus Lietuvos vežėjai vilkikų vairuotojų problemą siekė spręsti, įsiveždami trečiųjų šalių piliečius. Tačiau nuo šių metų šis procesas tapo gerokai sudėtingesnis, mat įsigaliojo kvotos trūkstamų profesijų darbuotojams.
Kvotos baigėsi per 5 mėnesius
2021 metais kvotos leis įdarbinti 32,2 tūkst. užsieniečių, kurių profesija įtraukta į Lietuvoje trūkstamų profesijų darbuotojų sąrašą. Iš jų: 11,6 tūkst. darbuotojų paslaugų srityje (transporto sektorius), 9,5 tūkst. – pramonės, 9,1 tūkst. – statybose ir 2 tūkst. žemės ūkyje.
Tiesa, Lietuvos įmonės užsieniečius gali įdarbinti ir be kvotų, tačiau toks kelias – sudėtingesnis.
„Išnaudojus kvotą, bus galima ir toliau įdarbinti trūkstamų profesijų užsieniečius, tačiau bus taikoma bendra Užsieniečių įstatyme nustatyta tvarka, t. y. atlikus darbo rinkos testą ir nustačius, kad į tą darbo vietą nėra tinkamo Lietuvos ar Europos Sąjungos piliečio, reikės gauti leidimą dirbti, arba sprendimą dėl atitikties darbo rinkos poreikiams. <...> Pats kvotos dydis taip pat galės būti peržiūrėtas metų eigoje, atsižvelgiant į realią darbo rinkos situaciją“, – praėjusių metų pabaigoje Delfi komentavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) komunikacijos skyriaus vedėja Edita Banienė.
Lietuvos migracijos informacinės sistemos duomenimis, šių metų gegužės 20 d. vilkikų vairuotojams visos šiems metams skirtos kvotos (11,6 tūkst.) jau buvo išnaudotas. Tuo metu statybos sektorius yra išnaudojęs 50 proc. pramonė – 23 proc., žemės ūkis – vos 1,2 proc. kvotų.
Dažniausiai Lietuvos transporto įmonėse iki baigiantis metiniam kvotų limitui įsidarbindavo užsienio šalių piliečiai iš Ukrainos, Kazachstano, Uzbekistano, Tadžikistano ar kitų tolimųjų šalių.
Vežėjai skaičiuoja netekimus
Dar gerokai prieš išsenkant metiniam kvotų limitui Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, atstovaujanti 700 šalies vežėjų, kreipėsi į atsakingas šalies institucijas su prašymu papildomai suteikti kvotų šiems metams, kad būtų galima pilnai patenkinti transporto sektoriaus poreikius.
„Mūsų šalies vežėjai labai laukia SADM sprendimo papildomai skirti 15 tūkst. kvotų užsienio piliečių įdarbinimui, kas leistų į darbą priimti trečiųjų šalies piliečius, norinčius dirbti tolimųjų reisų vairuotojais. Vežėjų skaičiavimais, minėtų papildomų 15 tūkst. kvotų šiems metams turėtų pakakti“, – sako „Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.
Anot jo, vežėjai dėl darbuotojų trūkumo skaičiuoja vis didesnius netekimus: „Neturėdami pakankamai darbuotojų, būtent tarptautinės kvalifikacijos vilkikų vairuotojų, jie negali laiku vykdyti užsakymų klientams, vėluoja juos atlikti, tenka mokėti baudas, sudėtinga sudaryti naujas sutartis dėl naujų užsakymų, o ką jau kalbėti apie reisų planavimą, kai nėra galimybės įdarbinti vairuotojų. Tai gali būti didžiulis smūgis šalies transporto sektoriui.“
Be kita ko, prieš baigiantis kvotoms, esą atsirado nemažai ir tokių situacijų, kai Lietuvos darbdaviai jau buvo sutarę su konkrečiais užsienio piliečiais dėl darbo sąlygų, bet nebegalėjo jų įdarbinti, nes buvo sustabdytos formalios procedūros.
„Jie yra nežinioje – laukia atsakymų iš Lietuvos darbdavių, ar galės dirbti, o kiti vairuotojai, nelaukdami sprendimų, jau įsidarbino pas kitų šalių vežėjus, pavyzdžiui, Lenkijoje, kur irgi nuolat trūksta šios profesijos darbuotojų“, – pažymi Z. Buivydas.
Ministerija laukia kitos ministerijos vertinimo
SADM Delfi informavo šiuo metu laukianti Susisiekimo ministerijos vertinimo ir pozicijos dėl darbuotojų iš trečiųjų šalių kvotų.
„Sprendimas dėl kvotų, leidžiančių padidinti vairuotojų iš trečiųjų šalių skaičių 10-15 tūkstančių, yra labai atsakingas ir turi būti tinkamai išdiskutuotas su vežėjais, profesinėmis sąjungomis ir sektorių kuruojančia Susisiekimo ministerija“, – komentuoja E. Banienė.
Ji atkreipia dėmesį, jog vežėjai darbuotojų poreikio klausimą gali spręsti ir kitais būdais, nebūtinai per kvotas: „Dalis jų tą ir daro, užsieniečiai iš trečiųjų šalių atvažiuoja dirbti vairuotojais, išsiimdami vizas. Šiemet pasibaigus kvotoms, taip įdarbinta jau per 1600 darbuotojų.“
Pasak „Linavos“ vadovo, bendradarbiaujant su UŽT, yra išnaudojami ir darbo rinkos testai, kurie teoriškai turėtų leisti įdarbinti užsieniečius, nustačius, kad į tokią darbo vietą nėra tinkami kandidato Lietuvos ir ES piliečio, tačiau ši tvarka esą neveiksminga, nes UŽT užverčiama prašymais, ir ši sistema neveikia.
Lietuviams profesija nepatraukli
Daug kam kyla klausimų, kodėl transporto įmonės nedarbina tolimųjų reisų vairuotojais Lietuvos gyventojų, kurie ieškosi darbo ir yra registruoti UŽT. Birželį Lietuvoje registruota beveik 240 tūkst. bedarbių, tačiau tarp jų vilkikų vairuotojų – vos keli šimtai.
Z. Buivydo teigimu, norinčiųjų dirbti šį darbą – per mažai, vos vienas kitas, o ir juos ne visada įmanoma įdarbinti, nes šie neturi reikiamos kvalifikacijos ir negali dirbti tarptautinę kvalifikaciją turinčiais vilkikų vairuotojais. Kitaip tariant, Lietuvoje norinčių dirbti vilkikų vairuotojais yra per mažai nei realus rinkos poreikis. UŽT tokios pasiūlos, anot jo, negalės suteikti, net ir su didžiausiomis pastangomis.
„Asociacija ieško visų įmanomų sprendimų padėti transporto įmonėms. Tuo tikslu neseniai pasirašytas ir bendradarbiavimo susitarimas su UŽT, pagal kurį asociacijai priklausančios įmonės įdarbins ne mažiau kaip 500 tolimųjų reisų vilkikų vairuotojų, kuriuos atrinks UŽT, jei jie atitiks reikiamus kvalifikacijos reikalavimus.
Deja, bet yra keblumų. UŽT pavyko rasti 250 žmonių, kurie norėtų dirbti šį darbą, tačiau jie turi persikvalifikuoti, o tam atsakingos valstybės institucijos turi organizuoti viešuosius pirkimus ir nupirkti atitinkamas mokymų paslaugas. Tikime, kad šis klausimas bus išspręstas per kelis mėnesius. Visgi realus darbuotojų poreikis šiai trūkstamai profesijai yra kur kas didesnis“, – komentuoja „Linavos“ vadovas.
Paklaustas, kodėl patys vežėjai neinvestuoja į vairuotojų paruošimą, pašnekovas atkreipia dėmesį, kad to padaryti neįmanoma: „Lietuvos transporto rinkoje veikia privatūs mokymų centrai, kur vairuotojai gali kelti turimą kvalifikaciją, pratęsti turimus pažymėjimas ir pan., tačiau šalies sistema veikia taip, kad ši profesija – tolimųjų reisų vairuotojas – turi įgyti kvalifikaciją valstybės įstaigose.“
Siūlo naikinti kvotas, jei didinti, tai visiems sektoriams
Įvairiose Europos šalyse daugiau nei du dešimtmečius teisingumo ir viešojo valdymo reformų srityje dirbantis ir įvairiems ES projektams vadovaujantis Dovydas Vitkauskas atkreipia dėmesį, kad problema dėl nepakankamos vietinių darbuotojų kompetencijos Lietuvoje yra struktūrinė ir artimiausiu metu niekur neišnyks. Ją kompensuoti esą gali tik imigracija.
„Apie atvykstančius darbuotojus iš kitų ES šalių kol kas galime tik pasvajoti, nes Lietuva dar nėra pasiekusi ES pajamų vienam gyventojui vidurkio, kad taptų pakankamai patraukli darbo rinka ES viduje. O laukiant keletą metų, kol tai įvyks, vienintelė išeitis yra tik darbuotojų imigracija iš mažiau išsivysčiusių trečiųjų šalių, ypač tokių kaip Baltarusija ar Ukraina“, – pažymi jis.
D. Vitkausko vertinimu, dabar naudojamą kvotų sistemą reikėtų visiškai naikinti ir pereiti prie struktūrinių pokyčių. Tačiau jei kvotos išlieka, jos turi būti didinamos ne tik logistikos sektoriui.
„Kvotų mechanizmas, deja, bet yra žalingas bandymas ne tik logistikos sektoriuje. Tegu Lietuvos politikai apsisprendžia – ar paslaugoms ir prekėms gaminti norime „savų“ darbuotojų, ar gerų? Ir ar norime toliau gyventi iliuzijose, skatindami galimai nepasiruošusius ar nemotyvuotus žmones ieškoti darbo?
Gal geriau stovėti dviejomis kojomis ant žemės ir padėti Lietuvos verslui? Ir kol tuos egzistencinius klausimus sprendžiame, neužmirškime, kad niekas nelauks, kol tinkami potencialūs darbuotojai pradės plūsti iš Lietuvos mokyklų kaip iš gausybės rago. Šalia ES kaimynystėje yra ne viena panašią mokestinę ir valdymo struktūrą turinti šalis, į kurią darbuotojų stokojantis verslas gali netrukti persikelti“, – komentuoja teisingumo ir viešojo valdymo reformų ekspertas.
Kaip turime kovoti su nedarbu?
Anot pašnekovo, pirmiausia valdžia turėtų suprasti, kad kova su nedarbu turėtų vykti, išnaudojant rinkos dėsnius, o ne kovojant su jais: „Taip reikšmingai apmokestinant kiekvieną darbo vietą, kaip daroma Lietuvoje „Sodros“ mokesčiais, nereikėtų tikėtis, kad verslas staigiai pradės kurti darbo vietas, o atlyginimai vokeliuose ims ir išnyks. Mokesčių tarifai turi būti pakankami, kad įtikintų darbdavį įdarbinti skaidriai, bet ne tokie, kad apskritai atgrasytų nuo mokesčių mokėjimo. Pradinukiška aritmetika „1+1=2“ mokesčių politikoje neveikia. Socialinių ir darbo apmokestinimo tarifų didinimas beveik visose tą bandžiusiose ES šalyse dažniausiai pasiekė priešingą rezultatą, negu tikėjosi politikai, padidėjus ir nedarbui, ir šešėliui.“
D. Vitkauskas valdžiai pataria nusiimti rožinius akinius ir nuoširdžiai pasižiūrėti į Lietuvos darbo rinką, ypač į jos pasiūlą. Trūksta kompetentingų ir apmokytų darbuotojų visuose sektoriuose – nuo statybų iki restoranų, ir nuo IT iki logistikos. Ekspertas atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius 30 metų Lietuvoje taip ir nebuvo sukurta profesinio mokslo sistema, kuri tenkintų darbo rinkos poreikius.
„Mitas apie neva tai „geresnę darbo etiką“ puoselėjančius ir „apmokytus“ lietuvius darbuotojus gajus, matyt, tik galvose tų politikų, kurie patys niekad nebandė verslo duonos su druska. Iš kur tokie darbuotojai gali atsirasti?
Siuvame vidurinį išsilavinimą turinčius moksleivius su vienodomis chemijos, fizikos ir lietuvių literatūros žiniomis lyg siūtume suknelę vienu dydžiu. Tačiau realiame gyvenime 99 proc. atvejų darbo rinkai tokio standartizuoto išsilavinimo nereikėjo ir nereikės. Reikės vairuotojų, padavėjų ir tinkuotojų.
Nuo sovietinių laikų esame stigmatizavę profesinį mokymą, tačiau protaujančios ES jurisdikcijos, tarkim, Vokietija, yra visai kito požiūrio. Kokybiško profesinio mokymo sistemos sukūrimas, kaip alternatyva viduriniam išsilavinimui ir greitesnis kelias jauniems žmonėms į darbą, turėtų būti esminis strateginis uždavinys“, – akcentuoja jis.
„Linavos“ teigimu, didžiausią įtaką vairuotojų trūkumui daro Mobilumo paketo reikalavimai, kuriems išpildyti transporto įmonės privalomai turi įdarbinti papildomai vairuotojų. Iki Mobilumo paketo įsigaliojimo vienai sunkiasvorei transporto priemonei reikėjo 1,5 etato vairuotojo, o dabar – 2,2 etato, vasaros atostogų metu reikės daugiau nei 2,5 etato. Be to, Lietuvos transporto sektorius yra tarp lyderių Europoje ir yra tokio masto, kad vietinė darbo rinka nepatenkina visos darbuotojų paklausos.