Ieškinyje dėl Mobilumo paketo buvo ginčijamos nuostatos, kuriose sakoma, kad vairuotojas į vežėjo registracijos šalį arba į savo gyvenamąją vietą privalo grįžti per keturias savaites ir tai, kad transporto ir logistikos įmonės turi organizuoti savo veiklą taip, jog būtų užtikrinta, jog įmonės turimos transporto priemonės, su kuriomis vykdomas tarptautinis krovinių vežimas, grįžtų į įmonę jos registracijos adresu ne vėliau kaip kas aštuonias savaites.
Kaip teigia vienos iš ieškinio iniciatorių Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas, nors tai nėra galutinis laimėjimas, vis tik generalinio advokato pateikta išvada šalies vežėjams yra be galo džiugi žinia.
„Džiugu, jog vis labiau įsiklausoma į Lietuvos ir kitų šalių poziciją, kuria siekiama, kad visiems būtų sudarytos vienodos sąlygos ir nė vienas transporto ir logistikos sektoriaus atstovas nenukentėtų dėl diskriminacinių sąlygų. Juk tokie ribojimai ir prievolės buvo priimti galimai neatsižvelgiant į ES pakraščiuose esančių valstybių, tarp jų ir Lietuvos, teisę turėti vienodas konkurencijos sąlygas Europos transporto industrijoje“, – pabrėžia Z. Buivydas.
Tačiau, kaip nurodo Tarptautinis transporto ir logistikos aljansas (TTLA), generalinis advokatas savo teisinėje nuomonėje nepalaikė valstybių pareiškėjų ieškinių dėl kitų ginčijamų Mobilumo paketo nuostatų. Siūloma palikti galiojančias nuostatas dėl vairuotojų komandiravimo taisyklių taikymo tarptautinio vežimo (cross-border) ir kabotažo operacijoms, taip pat palikti galiojantį draudimą vilkiko kabinoje atlikti reguliarų arba ilgesnį kaip 45 val. poilsį.
Galutinį sprendimą sujungtose bylose dėl Mobilumo paketo nuostatų teisėtumo dar turės priimti ESTT teisėjų kolegija.
Pasak TTLA vadovo Povilo Drižo, vilkikų grąžinimo reikalavimas turi būti atšauktas – tokios nuoseklios pozicijos didžiausias transporto įmones vienijanti asociacija laikėsi nuo pat pradžių.
„Nuo pat 2020 metų Lietuvos ir ES institucijas aktyviai raginome situaciją taisyti nedelsiant, nelaukiant teismo sprendimo. Mūsų pateiktos įžvalgos dėl pasekmių ekonomikai ir aplinkosaugai pasitvirtino“, – sako P. Drižas.
TTLA skaičiavimais, vilkiko grąžinimo reikalavimas vien Lietuvos transporto sektoriaus kasmetines sąnaudas didina daugiau nei 620 mln. eurų, tuo tarpu papildomos CO2 emisijos sudaro 300 mln. tonų per metus. „Linava“ nurodo, kad Mobilumo paketo reikalavimai ypač skaudžiai palietė mažuosius transporto ir logistikos rinkos dalyvius, kurie turėjo kur kas mažesnes galimybes kompensuotis patiriamus vis didesnius nuostolius, įgyvendinant šį reikalavimą. Pavyzdžiui, reikalavimas kas aštuonias savaites grąžinti vilkikus į veiklos centrus arba kitaip tariant į šalį, kurioje vilkiko transporto įmonė yra registruota, dėl pajėgumų trūkumo vertė dalį vežėjų grįžimo laikotarpiu laikinai iškristi iš rinkos, o kai kuriais atvejais – net bankrutuoti.
Tai reiškia, kad šiuo laikotarpiu vilkikas negalėjo vykdyti įprastos krovinių vežimo veiklos ir nuolat patirdavo nuostolius.
Pasak P. Drižo, tarptautinių operacijų ribojimas Lietuvos transporto veiklai yra itin skausmingas. Tarptautinio transporto dalis šalies vežėjų veikloje yra didžiausia ES – apie 90 proc. pervežimų yra tarptautiniai ir tik dešimtadalis – vietiniai.
„Susisiekimo ministerija ir Vyriausybė palaikė Lietuvos transporto ir logistikos sektoriaus poziciją ginti šalies ekonominius interesus ir apsaugoti vežėjų verslą nuo nelygių konkurencijos sąlygų. Tuo pačiu siekiama užtikrinti, kad Lietuvos vežėjai nepatirtų diskriminacijos ir kad jų atžvilgiu nebūtų taikomi nepagrįsti ir neproporcingi reikalavimai, suteiksiantys konkurencinį pranašumą kitų šalių vežėjams vieningoje ES rinkoje“, – pažymi P. Drižas.
Mobilumo paketas – tai ES teisės aktų rinkinys, susijęs su kelių transporto reguliavimu Bendrijoje. Po jo oficialaus paskelbimo 2020 metų liepą, šis dokumentas padalijo Europos Sąjungą į du blokus. Lietuva, Rumunija, Bulgarija, Lenkija, Vengrija, Malta, Kipras, Estija ir Latvija suvienijo jėgas ir pateikė savo skundus ESTT.
Iš kitos pusės, Mobilumo paketą palaikė Italija, Prancūzija, Nyderlandai, Danija, Vokietija, Liuksemburgas, Švedija, Graikija ir Austrija. Bylas taip pat gynė Europos Parlamentas ir ES Taryba.