„Delfi“ neseniai skelbė interviu su Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) įsikūrusios bendrovės „Baltijos Eukutecas“ vadove. Vėliau su redakcija susisiekė ten dirbančios ukrainietės globėja Lina su ketinimu papasakoti apie savo pastangas gelbėti ukrainietes nuo esą neadekvačių algų.
Laidų rinkinius elektriniams dviračiams gaminančios bendrovės vadovė Ina Vaicekauskienė portalui sako, kad kritika nepagrįsta, nors ir pripažino, jog būta diskusijų ir dabar visoms ukrainietėms moka algą „kaip lietuviams“. Tačiau, sprendžiant iš ukrainietės pasakojimo, ji susidūrė ir su kitais neįprastais sprendimais.
Darbuotoja: „nežinome jūsų įstatymų“
Susisiekus su darbuotoja Oksana (vardas pakeistas, redakcijai žinomas), ji sakė esanti dėkinga už galimybę dirbti, tačiau pripažino, jog iš pradžių alga netenkino, o dabar jau gaunanti kiek daugiau nei minimalią mėnesio algą (MMA).
„Lina įsikišo ir viskas išsisprendė. Mums dabar moka normaliai. 560 eurų į rankas. (Iš pradžių buvo – red.) apie 360 eurų. (...) Buvo susirinkimas ir mums pasakė, kad mokės kaip įprastai mokama lietuviams“, – sakė Oksana.
Anot jos, ankstesnis algos dydis aiškintas tuo, kad ukrainietės neišdirbo pusės metų.
„Buvo toks aiškinimas: kas Lietuvoje dirba mažiau nei pusę metų, tam mokama tiek, o po pusmečio mokama įprastai“, – kalbėjo Oksana.
„Nežinome gi jūsų įstatymų. Linai papasakojau, tai sako, kad neįmanoma už tokius pinigus pragyventi“, – pridūrė ji.
I. Vaicekauskienė savo ruožtu komentuoja, kad nėra lengva nuspręsti, ar ukrainietės traktuoja save kaip nuolatines Lietuvos gyventojas, ar ne.
„Valstybinė mokesčių inspekcija atsiuntė raštą. Jame yra toks sakinys: jeigu ukrainietis laiko save pastoviu Lietuvos gyventoju, jis gali sau taikyti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) (…).
Visas perspėjau, kad yra tokia situacija ir sakau: aš jau mokėsiu taip, kaip ir visiems priklauso, bet kaip paskui toliau su jumis mokesčiai pasielgs, ar išsireikalaus tą sumą, ar neišsireikalaus, aš nežinau“, – „Delfi“ sakė I. Vaicekauskienė.
Ji patikino, kad dabar jau taiko NPD darbuotojoms.
„Pritaikėme NPD, kaip ir visiems Lietuvos piliečiams. Yra prašymai. Pradžioje pasirašėme, kad nebūtų taikoma, bet aš paskui vis tiek visiems pritaikiau. Žodžiu, pati konkrečiai nežinau, kaip jiems paskiau tai atsilieps“, – kalbėjo ji.
Po šio straipsnio publikavimo praėjus daugiau nei savaitei bendrovės vadovė papildė savo poziciją, paaiškindama, kad 360 eurų dydžio algų bendrovė už pilną mėnesį nėra mokėjusi, tai galėtų būti nebent už nepilną mėnesį gautas atlyginimas. Ji patikino, kad taiko darbuotojoms NPD ir tai padarė nepriklausomai nuo minėtosios Linos įsikišimo.
„Aš prieš pat algų paskaičiavimus apsisprendžiau taikyti NPD savo atsakomybe be Linos pagalbos. Jeigu ir būtume netaikę NPD, gautųsi 440 Eur, bet ne 360 Eur“, – naujame komentare portalui sakė I. Vaicekauskienė.
VMI: darbdavys turi būti suinteresuotas
VMI komentavo „Delfi“, kad iš tiesų informavo darbdavius per Mano VMI apie pabėgėlių iš Ukrainos įdarbinimo tvarką.
„Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (GPMĮ) nustatyta, kad NPD mokestiniu laikotarpiu gali būti taikomas tik nuolatiniam Lietuvos gyventojui, kai jis, turėdamas teisę į NPD, darbdaviui pateikia prašymą taikyti NPD.
Nenuolatiniam Lietuvos gyventojui NPD taikomas tik mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, jam pateikus metinę pajamų mokesčio deklaraciją“, – aiškina VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.
Tačiau ji kartu atkreipia dėmesį, kad dėl karo veiksmų iš Ukrainos į Lietuvą pasitraukusiems gyventojams – Ukrainos piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie įsidarbina Lietuvoje, – mokestiniu laikotarpiu asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų gali susidaryti daugiau Lietuvoje, negu Ukrainoje.
„Todėl tuo laikotarpiu šie gyventojai gali būti laikytini nuolatiniais Lietuvos gyventojais pajamų mokesčio tikslais“, – sako R. Virvilienė.
VMI komunikacijos vadovė Rūta Asadauskaitė prieš šio paaiškinimo pridūrė, kad darbdavys turėtų būti suinteresuotas taikyti NPD ukrainiečiams dėl paprastos priežasties: jis valstybės mokesčių sąskaita gali mokėti didesnę algą ukrainiečiui.
„Mokesčių administratorius pasakė, kad ukrainiečiai, bėgantys nuo karo, – mes kalbame tik apie ukrainiečius, – kadangi jų socialinių interesų centras dėl karo iš tikrųjų persislinko į Lietuvą ir jie pabėgo čia labai sudėtingomis aplinkybėmis, mes leidžiame jiems taikytis NPD, nepaisant to, kad neišgyveno čia 183 dienų“, – teigė R. Asadauskaitė.
Oksaną globojanti Lina kritikavo darbdavio požiūrį, stebėjosi esą nekompetentingu teisės aktų interpretavimu.
Lina irgi suprato VMI išaiškinimą taip, kad pats ukrainietis gali nuspręsti, kokios šalies pilietis šiuo metu jis yra.
„Darbdavys išvis neturi tokio dalyko svarstyti, gavęs šitą raštą jis turi priimti be jokių atsikalbinėjimų, lygiai taip pat kaip iš Lietuvos piliečio ir mokėti atlyginimą taikant NPD“, – sakė Lina.
Ji kartu teigė, kad niekas negali žinoti, kada karas baigsis ir kokiam laikui čia apsistojusios ukrainietės.
„Kiekvienas žmogus pasirenka, ar jis nori tą dalyką daryti, ar ne. Ir VMI nesako, kad darbdavys turi įvertinti ir pabandyti įspėti, kaip čia viskas bus“, – sako Lina.
Inspekcija: prievolės nėra
I. Vaicekauskienė laikosi pozicijos, kad sunku nuspręsti, kaip užsienietis įvertina savo buvimo trukmę ar statusą.
„Buhalterė skambino į Mokesčių inspekciją, ten sako: tai jūs surinkite įrodymus, kad jos bus nuolatinės (gyventojos – red.)“, – dar pirmajame savo komentare „Delfi“ teigė vadovė.
Ji kartu pažymėjo, kad negautų jokios naudos, ar taikytų NPD, ar ne, tačiau nenorėtų paskui iš mokesčių administratoriaus sulaukti pretenzijų.
„Man į kišenę niekas neįkrenta, man visiškai vienodai. (...) Mokesčių inspekcija tokį neapibrėžtą sakinį numetė, o paskiau sakys, o kodėl tu, žmogau, išmokėjai viską pilnai, kodėl tu neturi įrodymų, kad ji čia bus nuolatinė gyventoja?“, – argumentavo I. Vaicekauskienė.
Jos teigimu, bendrovėje jau bent dvi ukrainietės išvyko atgal į Ukrainą, joms buvo pritaikytas NPD.
„Ar jie pro pirštus žiūrės į tuos ukrainiečius, aš nežinau. Bet pagal idėją, jie tą sumą turėtų sugrąžinti (valstybei)“, – kalbėjo I. Vaicekauskienė.
VMI atstovė R. Asadauskaitė teigia, kad prievolės nėra, bet galimybė ir teisė verslui suteikta, tuo labiau, kaip minėta, pačiam verslui tai yra naudingiau.
„Jeigu mes leidome tą daryti, tai ukrainiečiui išvažiavus atgal namo mes tikrai negalime ateiti ir sakyti „tai dabar jau atiduok“. Nėra jokios prievolės – yra galimybė“, – teigia R. Asadauskaitė.
Oksana kartu užsiminė, kad buvo iš anksto pasirašytas išėjimo iš darbo prašymas.
„Mes pasirašinėjome išėjimo iš darbo dokumentus be datos, kai mus priėmė į darbą. Jeigu nuspręstų mus atleisti, tai galima atgaline data. Arba kas nors neateis dirbti, tai jį automatiškai atleis.
Argumentavo tuo, kad daugelis išvyksta ir neperspėja. Nežinau, ar tai tiesa. Tiesiog pasirinkimo nebuvo, todėl ir pasirašiau“, – sako Oksana.
I. Vaicekauskienė atsakė, kad toks sprendimas nulemtas aplinkybių.
„Yra tokia situacija, kai žmonės pradingsta, išgaruoja ir nekelia telefono ragelio, nesikalba su manimi, buvo ir dvi ukrainietės, visus daiktus palikusios dingo.
Tai tokiu atveju aš turėčiau labai daug problemų. Tas susitarimas, sakau: jeigu jūs dingstate, nebenorite su manimi kalbėti, neatsiliepiate į telefono skambučius, tai tada – paprasčiausias variantas“, – sako vadovė.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) išsakė savo poziciją, komentuodama „Delfi“, kad jokie išankstiniai prašymai nėra galimi. Visais atvejais darbuotojo pareiškimas privalo atitikti jo tikrąją valią, nebūti darbdavio inicijuotas, pateiktas dėl psichologinio poveikio ar dėl kitos neleistinos įtakos.
„VDI pažymi, kad darbdavys negali reikalauti, pavyzdžiui, darbuotojo išankstinio prašymo be datos ir kitko, dėl darbo santykių pasibaigimo. Toks darbdavio elgesys gali būti vertinamas kaip darbo įstatymų pažeidimas, o tokį prašymą darbdaviui realizavus – ir neteisėtu darbuotojo atleidimu“, – teigiama atsakyme.
Dėl susiklosčiusios situacijos Ukrainoje ir įdarbintų Ukrainos piliečių inspekcija informuoja, kad darbdavys turi atleisti darbuotoją nuo darbo atlikti pilietinę pareigą, tai yra, išleisti iš darbo atlikti pareigų valstybei dėl karo veiksmų. Pasak VDI, darbdaviai turi įvertinti susiklosčiusią sudėtingą situaciją.
„Primename, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise“, – teigiama komentare.
Apibendrindama kilusį ginčą I. Vaicekauskienė teigia, kad tai buvo vienetinis toks atvejis tarp visų jos darbuotojų, o kadrų kaita darbovietėje nėra didelė – priešingai nei sakė dvi kitos pašnekovės – Lina ir Oksana.
„Kaita nedidelė. Dvi išvažiavo atgal (į Ukrainą), viena, nors eis ant mažesnio atlyginimo, užsimanė dirbti su vaikais invalidais. Jeigu jai kas nors nepatinka, ko jinai iš viso čia sėdi, nesuprantu“, – Oksanos pastebėjimais piktinosi I. Vaicekauskienė.
Bendrovės „Baltijos Eukutecas“ vadovė interviu portalui yra sakiusi, kad jeigu ne į Lietuvą atvykę ukrainiečiai, kurių jau įdarbino daugiau nei 50, būtų sunku įgyvendinti turimus užsakymus. Anot jos, labiau nei ekonominis neapibrėžtumas ir auganti infliacija jai nerimą kelia darbuotojų trūkumas.