„Dabar situacija akivaizdžiai teigiama, nes jeigu pasižiūrėtume Valstybės duomenų agentūros duomenis, jie rodo, kad pramonės rodikliai Lietuvoje po truputėlį gerėja“, – komentuoja „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Geresnė metų pradžia
Išankstiniais duomenimis, sausį visos pramonės produkcijos vertė siekė 3 mlrd. eurų ir, palyginti su pernai gruodžiu, padidėjo 7,1 proc., vasario pabaigoje skelbė Valstybės duomenų agentūra:
A. Izgorodinas sako, kad šiuos metus pramonė pradėjo pozityviai, o stabilizacijos tendencijos joje stiprėja. Jis atkreipia dėmesį į apdirbamosios gamybos (be naftos pramonės) rodiklius: trijų mėnesių slankusis (tai yra, išlyginantis kainų svyravimus) gamybos apimčių nuosmukis sausį sulėtėjo iki -1,4 proc. Tai – lėčiausias kritimas per 14 mėnesių.
Jis paaiškino, kad situacijai gerėti leidžia pora aplinkybių.
Jis pažymi, kad sausį gamybos apimtys medienos pramonėje per metus (palyginti su 2023 metų sausiu) išaugo 10 proc. Trijų mėnesių slankusis gamybos apimčių nuosmukis sausį sulėtėjo iki minus 3,4 proc. – mažiausias kritimas per 13 mėnesių.
„Baldų segmente gamybos nuosmukio tempai taip pat po truputėlį lėtėja“, – priduria jis.
Atsargų kaupimo priežastys ir prognozė antrajam pusmečiui
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Mantas Gudas teigia, kad nuotaikos sektoriuje dabar yra santūrios.
„Kiek jaučiame skirtingų pramonės šakų nuotaikas, tai išlieka susikaupimo nuotaikos. Nėra kažkokių ryškių atsigavimo ženklų, bet ir nėra kažkokio spartaus blogėjimo. Visi tikisi ir žiūri į Europos Centrinio Banko veiksmus ir laukia palūkanų mažinimo. Kai kurie sektoriai yra ypač priklausomi nuo finansavimo, nuo galimybių gauti kreditus“, – sako M. Gudas.
Europos Centrinis Bankas (ECB) praėjusią savaitę nesumažino bazinių palūkanų normų, o rinkos prognozuoja, kad tai gali įvykti ne anksčiau kaip birželį.
„Kalbu daugiau apie sunkiąją pramonę, apie statybas, kur kreditai turbūt yra vyraujanti finansavimo rūšis. Na, o kartu su nekilnojamuoju turtu eina visos kitos namų apyvokos prekių grupės, baldai, buitinė technika, visi vartojimo dalykai. Tai galbūt tokios nuotaikos ir yra – vilčių nuotaikos“, – sako pramonininkų atstovas.
Kalbėdamas apie baldų sektorių, jis patvirtino, kad padėtis neblogėja.
„Ką girdime, bendraudami su kolegomis iš baldų sektoriaus, kad situacija nebeblogėja, buvo prastesnė 2023 metų pabaiga, dalis 2022 metų irgi buvo sudėtinga. (…) Nestebime ryškesnio situacijos suprastėjimo ir tikimės, kad po truputį įvyks laukiamas atsigavimas“, – kalba M. Gudas.
Prognozuodamas, kada būtų galima tvirčiau kalbėti apie Lietuvos pramonės sugrįžimą į augimo kelią, jis teigė besitikintis, kad tai bus antrasis pusmetis.
„Paprastai tie didesni nuosmukiai trunka apie metus laiko. Jeigu lūkesčiai suprastėjo nuo praeitų metų vidurio, ir užsakymai pradėjo mažėti, ir apdirbamosios pramonės maržos, pelningumai mažėjo, stebime kainų sumažėjimą – tai metai sukaktų šių metų viduryje.
Tad, istoriškai žiūrint, to ciklo ilgis galėtų sutapti su šių metų antra puse, kada galėtume tikėtis atsigavimo“, – kalbėjo LPK viceprezidentas.
Anot jo, reikia nepamiršti ir metų laikų įtakos verslui.
„Daugelis verslų išgyvena tam tikrą sezoniškumą ir pavasarį, pavyzdžiui, atsigaunant kai kuriam vartojimui, su tuo pačiu pavasariu tikimasi ir didesnių užsakymų“, – sako pašnekovas.
M. Gudas užsimena ir apie optimizuotą veiklą, leidžiančią dėl sumažėjusių kaštų ne taip jautriai reaguoti į mažesnę produkcijos realizaciją.
„Įmonės yra labiau pasiruošusios, labiau atsparios ir, tikėkimės, kad metų gale bus pasiruošusios ir tam didesniam atsigavimui“, – sako jis.
Kalbant apie kainas, Valstybės duomenų agentūra antradienį skelbė, kad gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos vasarį, palyginti su sausiu, sumažėjo 0,9 proc.
Ryškesni Lietuvos pramonės kritimai vyko per didžiąją finansų krizę, per pandemiją ir 2023 metais:
A. Izgorodinas sako, kad bent jau šiuo metu užtikrintai kalbėti apie atsigavimą yra sunku.
„Kol kas būčiau linkęs labai santūriai džiaugtis dėl tų gerėjančių tendencijų, kadangi jas šiuo metu lemia tik vienas aspektas: atsargų kritimas Lietuvos pramonėje.
Europos Komisijos ir Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, jog sausio mėnesį atsargų lygis Lietuvos pramonėje jau buvo neigiamas, vasario mėnesį pradėjo šiek tiek kilti ir jis dabar siekia ilgalaikį vidurkį“, – teigia ekonomistas.
Pasak jo, tai svarbu todėl, kad nuo praėjusių metų ketvirtą ketvirtį Lietuvos gamintojai nedidino gamybos apimčių, nes turėjo labai daug neišparduotų atsargų ir stengėsi maksimaliai jas išparduoti.
„Vasario mėnesį Lietuvos pramonėje, panašu, kad prasidėjo vadinamas restocking procesas, tai yra, atsargų pildymo etapas. Dėl ko?
Dėl to, kad įmonės išpardavė ir dabar išparduoda anksčiau pagamintą produkcijos atsargas ir po truputėlį didina gamybą, nes ruošiasi vartojimo atsigavimui Europoje ir po truputėlį pradeda iš naujo kaupti produkcijos apimtis“, – teigia pašnekovas.
Todėl, pasak jo, tas mažesnis gamybos apimčių kritimo tempas yra nulemtas būtent atsargų kaupimo proceso. O šių metų pirmą ketvirtį, tikėtina, bus matomas arba labai nedidelis tolesnis gamybos kritimas pramonėje, arba gamybos stagnacija.
„Bet realiai tik nuo šių metų trečio ar ketvirto ketvirčio matysime tokį didesnį gamybos atšokimą. Tai reiškia, kad pirmas šių metų pusmetis bus lėtokas, bet jis tikrai bus geresnis nei praeitų metų pabaiga“, – sako A. Izgorodinas.
Lietuvos pramonės produkcijos indeksas, rodantis gamybos pokyčio mastą. Sausį reikšmė augo:
Rizikos veiksniai: nuo Europos iki Azijos
Lietuva dažnai minima kaip atviros ekonomikos šalis, kurios vienas ekonomikos ramsčių yra eksportas, tuo metu išorės veiksniai vaidina svarbų vaidmenį ūkio raidai.
„Delfi“ kalbinta netoli Tauragės įsikūrusi metalo apdirbimo bendrovė „Ferumeta“ orientuojasi į Skandinavijos, Suomijos rinkas. Todėl įmonė sako, kad Lietuvos ekonomikos dinamika nedaug paveikia verslą – kur kas didesnę įtaką turi užsienis.
„Lietuvos greitėjimas ar lėtėjimas nepadaro įtakos mūsų darbams, nes čia turime labai mažai (pardavimų – red.). Mus gal labiau veikia kas vyksta pasaulyje, metalo rinkoje. Sueco kanalas sustoja – mes tą pajaučiame.
Plastiko fabrike stoja darbas arba Skandinavijoje vyriausybė stabdo projektus – mums tai daro įtaką, į tai reaguojame“, – „Delfi“ sako bendrovės savininkė ir komercijos vadovė Aistė Micevičiūtė.
Pasak jos, pavyzdžiui, kalbos apie Vokietijos atsigavimą iškart persiduoda klientams.
„Pajaučiame iš klientų pagal jų paklausimų padidėjimą, projektų padidėjimą, pagal patį projektų dydį. Labiau į tai reaguojame“, – priduria ji.
Tiesa, šiuo metu apie Vokietijos atsigavimą kalbėti sunkoka. Miunchene įsikūręs IFO ekonomikos tyrimų institutas, pateikdamas prognozę pavasariui, praėjusią savaitę skelbė, kad „Vokietijos ekonomika paralyžiuota: verslo ir gyventojų lūkesčiai yra prasti, o neapibrėžtumas – didelis“.
Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP) (palyginamosiomis kainomis) šiemet, palyginti su pernai galbūt paaugs 0,2 proc., o 2025 metinis ekonomikos augimas sieks 1,5 proc.
„Delfi“ kalbėję ekonomistai išorės veiksnius mini kaip vienus didžiausių pavojų, bet neapsiriboja jais.
„Rizika, kurią matau šiuo metu, – tas pats atsargų lygio komponentas Vokietijos pramonėje. Nes kurį laiką – praeitų metų rudenį, šių metų pradžioje – atsargų lygis Vokietijos pramonėje mažėjo, bet vasarį jis vėl pradėjo kilti“, – sako A. Izgorodinas.
„Tai yra didžiausia rizika Lietuvos pramonei, nes gali būti, kad Vokietijos gamintojai kuriam laikui sustabdys naujus užsakymus Lietuvos gamintojams“, – sako „Citadele“ banko ekonomistas.
Kita vertus, pasak jo, vertėtų paieškoti galimybių kitose galingose Europos pramonėse, kur atsargų lygis sparčiai krenta.
„Lietuvos gamintojai turėtų fokusuotis ne tik į darbą su Vokietijos, bet į darbą su Prancūzijos ir Italijos gamintojais, nes ten užsakymų augimo tikimybė yra didesnė“, – sako A. Izgorodinas.
Galiausiai, pasak jo, didelį nerimą kelia Kinijos ekonomika, kuri toliau stagnuoja ir jau atsidūrė defliacijoje.
„Nes kainų kritimas Kinijoje yra didžiausias nuo 2009 metų rudens, ir tai tiesiogiai veikia ir tos pačios Vokietijos eksportą, kadangi Vokietijos eksportas į Kiniją vis labiau lėtėja. Ir tai yra tikrai didelė rizika.
Tiesa, Azijos milžinė sukelia riziką dviem aspektais: jau minėtu pavojumi, kad sumažės Vokietijos eksportas į Kiniją, bet kartu – ir pačios Kinijos prekių pigimu.
„Kadangi Kinijos vidaus vartojimas krenta, tai jos gamintojai vis labiau fokusuojasi į eksporto vystymą ir tai reiškia, kad pradeda labai stipriai mažinti savo kainas eksporto rinkose.
Tai kelia tiesioginę konkurencingumo riziką Vokietijos pramonei, o reiškia – ir Lietuvos pramonei, kuri gauna užsakymų iš Vokietijos“, – sako A. Izgorodinas.
Lietuvos pramonės pasitikėjimo duomenys (2024 metų vasario mėn.):
Perspėja dėl investicinio klimato
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas M. Gudas sako, kad į viešąjį diskursą vis sugrįžtanti mokesčių reforma turėtų būti vykdoma atsakingai.
„Labai svarbu nesuprastinti investicinio klimato. Prasidėjusios kalbos apie mokestinę aplinką ir apie mokesčių keitimą suponuojant, kad tie mokesčiai gali būti keliami, nesiunčia geros žinios visiems tiems, kurie planuoja investuoti.
Tada labiau visi linkę laukti, pasižiūrėti, kokie sprendimai bus priimami. Manau, kad tai yra svarbiausi veiksniai, kurie priklausomi nuo mūsų pačių“, – kalba M. Gudas.
Pasak jo, kai kurie klausimai gali būti nepopuliarūs, bet juos svarbu išspręsti, jeigu norima užtikrinti ekonomikos gyvybingumą.
„Pramonininkų vertinimu, kai kurios tos iniciatyvos labai žalingos investiciniam klimatui, pavyzdžiui, pelno mokesčio lietimas arba darbo jėgos apmokestinimo įvairūs (aspektai – red.): kad ir aukštos kvalifikacijos specialistų „Sodros“ (įmokų) „lubų“ klausimas – toks politiškai nepatogus“, – sako M. Gudas.
Tarp problemų jis mato ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, nepaisant dabartinės padėties pramonėje.
„Iš mūsų darbo rinkos kasmet išeina apie 40 tūkst. žmonių, o jaunų žmonių ateina tiktai 20 tūkst. Tai ta problema niekur nedingsta ir nedings artimiausiu metu, jeigu mes sistemiškai nespręsime migracijos ir depopuliacijos klausimo. Tad žiūrima į valstybės sprendimus. Yra didžiulis linkėjimas nepadaryti klaidų“, – sako M. Gudas.