Advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris, ginčų sprendimo grupės vadovas Ramūnas Kontrauskas „Žinių radijo“ laidoje „Derybų treniruotė“ dalinasi įžvalgomis apie taikos sutartis ir pataria verslams, kaip dar prieš pradedant bendradarbiavimą išvengti ginčų.
Taikos sutartis – tai susitarimas, kurį sudaro ginčo šalys, taip išspręsdamos jau kilusį arba dar tik gresiantį nesutarimą. Ieškodamos kompromisų taip jos išsprendžia arba jau kilusi ginčą, arba užkerta kelią galimam nesutarimui. Teisininkas R. Kontrauskas pažymi, kad taikos sutartis gali būti sudaroma ne tik sutartiniu pagrindu tarp skirtingų verslų, bet ir kitokio pagrindo konfliktuose, pavyzdžiui, su Valstybine mokesčių inspekcija.
Tais atvejais, kai verslas yra įsitikinęs, kad sutartį pažeidė kita šalis ir neabejoja pergale, dažnai linkstama atmesti taikos sutartį, tačiau teisininkas ragina nepasiduoti emocijoms ir gerai apgalvoti tokį sprendimą. „Niekada nebūna juoda arba balta. Visos situacijos gali būti vertinamos skirtingai“, – sako „TGS Baltic“ partneris R. Kontrauskas.
Advokatas atkreipia dėmesį, kad dažnai sunku ar net neįmanoma numatyti, kaip ginčas gali baigtis teisme, koks sprendimas bus priimtas arbitro ar valstybės paskirto teisėjo, o taikos sutartis leidžia pačioms ginčo šalims valdyti ginčo baigtį.
Nori taikos, ruoškis nesutarimams
Advokatas rekomenduoja verslui sutartyje su kita šalimi numatyti, kaip bus sprendžiami ginčai, jeigu tokių kils, turėti saugiklius, kurie padėtų išvengti nesutarimų. Labai naudinga, pasak teisininko, turėti tikslią, konkrečiai situacijai pritaikytą verslo sutartį, ji turi būti kuo detalesnė ir kuo aiškiau aptarianti šalių santykius, turi būti aiškios ginčus nagrinėjančios institucijos. Būtent dėl to teisininkas rekomenduoja nepasikliauti šabloniškomis sutartimis ir jų paruošimą patikėti profesionalams.
Vis dėlto, net ir didžiausias pasiruošimas visiškai neeliminuoja ginčo rizikos, dažnai sunku numatyti visų galimų nesutarimų priežastis.
„Įvairiuose situacijose, įvairūs žodžiai gali būti suprantami skirtingai, neįmanoma aptarti visų situacijų, kad jos būtų sureguliuotos, čia ir yra pagrindinė priežastis, kodėl kyla konfliktai“, – sako teisininkas.
Tiek siekiant užkirsti kelią, tiek jau kilus ginčui labai svarbu pasitelkti derybų meną, kalbėtis su kita šalimi ir ieškoti sprendimų. Be to, svarbu suprasti, kodėl kyla konfliktai, kuriuos vėliau tenka spręsti taikos sutartimis. R. Kontrausko nuomone, su tuo tenka susitaikyti, nes visų situacijų įstatymiškai aptarti neįmanoma, pati kalba, kuria formuluojamos taisyklės ar teisės aktai, nėra tobula, todėl neretai būtent netikslumai ir tampa ginčų priežastimi.