Dažnai darbdaviai ir darbuotojai baiminasi šios sutarties, nes neįsigilina į teikiamus privalumus. Pasak „TGS Baltic“ partnerės, darbo teisės grupės vadovės Ievos Povilaitienės, šis susitarimas gali būti naudingas abiems šalims.
Kolektyvinė sutartis, tai – darbo teisės normas, šalių tarpusavio teises, pareigas ir atsakomybę nustatantis rašytinis susitarimas, kurį sudaro profesinės sąjungos, darbdaviai ar jų organizacijos. Kitaip tariant, tai būdas susitarti dėl darbo sąlygų kolektyviškai ir derybų būdu.
Pasak ekspertės, kolektyvinei sutarčiai Darbo kodekse suteiktas rimtas vaidmuo, kurio tikslas – sureguliuoti darbuotojų darbo sąlygas konkrečioje įmonėje ar industrijoje, o tam tikrais atvejais ir nacionaliniu mastu.
Kitaip tariant, individualiuose darbo santykiuose minimalius standartus nustato įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai, o kolektyvine sutartimi darbdaviai ir darbuotojams atstovaujančios profesinės sąjungos gali susitarti dėl aukštesnių standartų ir papildomų garantijų darbuotojams. „Tiesa, Darbo kodekse yra numatytos kelios nuostatos, kurios skatina ir darbdavius turėti kolektyvinę sutartį. Pavyzdžiui, galima susitarti dėl ilgesnių metinių viršvalandžių, tam tikrų papildomų atvejų, kai darbuotojai privalėtų visiškai atlyginti padarytą žalą“, – privalumus vardina I. Povilaitienė.
Verta pastebėti, kad kolektyvinių sutarčių skaičius Lietuvoje auga. Galiojančios kolektyvinės sutartys privalo būti registruojamos ir skelbiamos viešai, sudarytas sutartis galima rasti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje. Tiesa, kai kuriose Europos valstybėse tokie kolektyviniai susitarimai yra gerokai intensyvesni, nei reguliavimas įstatymais. „Pavyzdžiui, Švedijoje, Belgijoje praktiškai nerastumėme tokios industrijos, kurioje nebūtų įdiegtas atitinkamas kolektyvinis susitarimas, kuris aptaria viską – darbo laiką, atlygio sistemą, saugą ir kitus aspektus“, – teigia darbo teisės ekspertė.
Darbdaviai kolektyvinių sutarčių baiminasi
Pasak ekspertės, kolektyvinės sutarties tikslas yra ne perrašyti Darbo kodeksą, o numatyti aukštesnius standartus, tiesa, korekcijos galimos tik abiejų šalių susitarimu, vienašalis sutarties keitimas negalimas, tad, šis reikalavimas gali gąsdinti darbdavį. „Sunku prognozuoti kokios bus darbdavio galimybės po kurio laiko užtikrinti tą patį socialinių garantijų lygį, kurį įsipareigojo savo gerais laikais, dėl to darbdaviai kartais nenoriai sudarinėja kolektyvines sutartis“, – sako advokatė I. Povilaitienė.
Kolektyvinės sutarties sudarymo procesą galima būtų suskirstyti į du etapus: pirmiausiai, kolektyvinių derybų vedimas, vėliau – kolektyvinės sutarties pasirašymas. Tad, pasak ekspertės, jei profesinės sąjungos ateina su kvietimu derėtis, tai derybos turi vykti.
Jei derybos nevaisingos, tai Darbo kodeksas neįpareigoja pasirašyti kolektyvinės sutarties. „Gali būti ir taip, kad darbdavio galimybės, norai ir profesinės sąjungos atstovų norai ir reikalavimai gali skirtis šviesmečiais, jei nepavyks pasiekti kompromiso, sutarties apskritai gali taip ir nepavykti pasirašyti, bet derybos turi vykti, šalys turi apsikeisti savo nuomone, argumentais ir ieškoti kompromisų, kaip kolektyvinę sutartį pasirašyti. Jei derybos nepavyko, šalys gali išsiskirstyti arba profesinės sąjungos gali inicijuoti kolektyvinį ginčą dėl intereso“, – sako darbo teisės ekspertė I. Povilaitienė.
Streikas – kraštutinė priemonė
Svarbu atkreipti dėmesį, kad kolektyvinis ginčas dėl intereso vyksta keliomis stadijomis. Pasak I. Povilaitienės, jei yra inicijuojamas ginčas, jo tikslas yra sudaryti šalims galimybę susitarti, derėtis dėl kolektyvinės sutarties sąlygų. Tiesa, gali būti, kad net ir perėjus visas kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų nagrinėjimo stadijas, susitarimo nebus, tuomet profesinės sąjungos įgyja teisę streikuoti.
„Net jei streikas prasidėjo, derybos ir toliau turi vykti, tačiau net ir streiko atveju įstatymas neįpareigoja pasirašyti kolektyvinę sutartį. Streikas yra kraštutinė priemonė, kurios tikslas yra paskatinti pasirašyti sutartį“, – sako darbo teisės ekspertė.
Visgi advokatė akcentuoja, kad ir profesinės sąjungos turi nepamiršti, jog vyksta derybos ir tik tarpusavio nuolaidų būdu gali būti pasiektas susitarimas, kurio tikslas ir pagrindinis gavėjas yra darbuotojo interesai.