Prieš dvejus metus pradėjome didinti palūkanų normas, nes infliacija buvo gerokai per didelė. Šiandien padėtis yra geresnė. Nors kai kurios kainos vis dar smarkiai kyla, ypač paslaugų sektoriuje, apskritai infliacija labai sumažėjo. Šiuo metu ji juda gera kryptimi ir kitais metais turėtų nusileisti iki 2 proc. – tai lygis, kurio siekiame, kad galėtume užtikrinti kainų stabilumą.
Infliacijai sumažėjus, ECB gali mažinti palūkanų normas. Taigi savo pagrindinę politikos palūkanų normą, devynis mėnesius buvusią 4 proc. lygio, ketvirtadienį sumažinome 0,25 procentiniais punktais. Tai reiškia, kad gyventojams bus pigiau skolintis pinigų, o įmonėms – gauti paskolų investicijoms.
Šis sprendimas yra svarbus mūsų kovos su infliacija momentas.
2022 m. liepos mėn. pradėjome kelti palūkanų normas. Taip perėjome į etapą, kurį ekspertai vadina pinigų politikos griežtinimu. Naudojant analogiją su automobiliu, tai būtų panašu į vairuotoją, spaudžiantį stabdžių pedalą. Palūkanų normas padidinome kaip niekada greitai – 4,5 procentinio punkto per kiek daugiau nei metus. Veikėme ryžtingai, nes infliacija pakilo gerokai per daug ir 2022 m. spalio mėn. pasiekė 10,6 proc.
Viena iš priežasčių, lėmusių tokį infliacijos šuolį, buvo nepateisinama Rusijos invazija į Ukrainą, dėl kurios išaugo energijos ir maisto produktų kainos. Be to, daugeliui įmonių tapo sunkiau gauti reikiamos įrangos, žaliavų ir atsarginių dalių, o tai dar paaštrino pirmiau per pandemiją kilusias problemas.
Susidūrėme ir su realiu pavojumi, kad žmonės gali patikėti, jog didelė infliacija tapo nauja kasdienybe. Tai reikštų, kad įmonės pagal ją nustatytų kainas, o darbuotojai naudotųsi ja kaip argumentu derėdamiesi dėl darbo užmokesčio. Tokiu būdu didelė infliacija visam laikui įsitvirtintų ekonomikoje.
Taigi turėjome padaryti viską, kas būtina, kad užkirstume kelią šiam pavojui. Esame įsipareigoję Europos gyventojams užtikrinti, kad infliacija būtų nedidelė ir stabili. Žinome, kiek įtampos didėjanti infliacija ir po to pakilusios palūkanų normos sukėlė kai kuriems gyventojams ir įmonėms. Smarkiai išaugo verslo paskolų ir hipotekos paskolų kaina. Viskas brango, tačiau pajamos – darbo užmokestis ir pensijos – didėjo lėčiau, bent jau iš pradžių.
Veikdami ryžtingai, užtikrinome, kad didelė infliacija neįsitvirtintų per ilgam. 2023 m. rugsėjo mėn. ji jau buvo sumažėjusi iki 5,2 proc., t. y. beveik perpus palyginti su prieš metus buvusiu aukščiausiu lygiu. Taip pat beveik išnyko pavojus, kad gyventojai ir toliau tikėsis didelės infliacijos.
Todėl galėjome pradėti naują savo politikos įgyvendinimo etapą – palūkanų lygio palaikymą. Nekeitėme palūkanų normų lygio ir nei stipriau spaudėme stabdį, nei mažinome spaudimą. Ir nors buvome įsitikinę, kad palūkanų normos infliaciją mažino, ji vis dar buvo per didelė, kad galėtume atsipalaiduoti. Jei tuo metu būtume pradėję mažinti palūkanas, tai būtų įvykę per anksti ir nebūtų davę norimo rezultato.
Tačiau šiandien matome pažangą daugelyje sričių. Infliacija sumažėjo iki 2,6 proc. – dar kartą per pusę. Ji juda gera kryptimi, kad kitų metų antrąjį pusmetį nusileistų iki 2 proc. O ją sumažinti iki mūsų tikslinio lygio reikšmingai padeda ir mūsų vykdoma pinigų politika. Taigi, sumažinę palūkanas, nusprendėme sušvelninti ribojamąją pinigų politiką.
Tačiau laukia dar ilgas kelias, kol infliacijos poveikis ekonomikai nebebus toks stiprus. Ir šis kelias nebus visiškai lygus. Prireiks budrumo, atsidavimo ir ištvermės.
Todėl palūkanų normos vis dar turės būti ribojamosios tol, kol tai bus būtina siekiant užtikrinti ilgalaikį kainų stabilumą. Kitais žodžiais tariant, kurį laiką dar turime laikyti koją ant stabdžio pedalo, net jei jo ir nebespaudžiame taip stipriai kaip anksčiau.
Ateityje mūsų pinigų politikos sprendimai priklausys nuo trijų dalykų: ar matyti, kad infliacija toliau mažėja ir laiku grįš į mūsų tikslinį lygį, ar ekonomikoje slūgsta bendras kainų spaudimas ir ar mūsų pinigų politika vis dar efektyviai valdo infliaciją. Nuo šių veiksnių priklausys, kada galėsime dar šiek tiek atleisti stabdžius.
Padarėme didelę pažangą, tačiau mūsų kova su infliacija dar nebaigta. Kaip euro sergėtojai, esame įsipareigoję užtikrinti nedidelę ir stabilią infliaciją visų europiečių labui.
Christine Lagarde yra Europos Centrinio Banko Pirmininkė.
Šis tinklaraščio įrašas paskelbtas kaip nuomonė visos euro zonos žiniasklaidos priemonėse.
