1. Pirmyn į paieškas
Kalbant apie darbuotojo ir darbdavio santykius, svarbu suprasti, kad į „to vienintelio“ paieškas, visai kaip ir romantiniuose santykiuose, kuo puikiausiai gali leistis abi pusės.
Jei antrosios pusės ieškantieji naudojasi tokiomis pažinčių programėlėmis kaip „Tinder“, tai to vienintelio darbdavio ar darbuotojo ieškantieji šiuo metu dažniausiai pasitelkia jau minėtą „LinkedIn“, taip pat tokius karjeros portalus kaip „CVbankas.lt“ ar „CVMarket.lt“.
Darbdaviai ieško talentų su reikiamomis kompetencijomis, pageidaujamomis asmeninėmis savybėmis, vertybėmis, kurios sutampa su organizacijos. Tai padeda užtikrinti lengvą naujo darbuotojo įsiliejimą į komandą, padidina tikimybę sėkmingai pasiekti kartu su darbdaviu išsikeltus tikslus.
Na, o darbuotojai darbdavį dažniausiai renkasi pagal tai, kokį įvaizdį jis yra susikūręs viešojoje erdvėje. Baigėsi laikai, kai apie potencialų būsimos darbovietės vadovą buvo galima sužinoti tik iš aplinkoje esančių pažįstamų rato. Šiandien viską kaip ant delno galima rasti „LinkedIn“, kituose socialiniuose tinkluose ar naujienų portaluose. Tai padaryti paprasta – tereikia parašyti žinutę šiuo metu su dominančiu darbdaviu dirbančiam žmogui. Juk lygiai taip pat apie dominantį vaikiną ar merginą neretai pasidomime parašydami bendriems draugams.
2. Pirmasis pasimatymas
Atradus tą vienintelį ar vienintelę, skubama išsirinkti pirmojo pasimatymo vietą, datą ir laiką. Darbdavio ir darbuotojo santykiuose – sutariama, kada įvyks darbo pokalbis. Dažniausiai jis įvyksta praėjus maždaug savaitei nuo susipažinimo.
Šis etapas – įdomiausias. Vieni kandidatai nusprendžia pasirodyti sunkiai pasiekiami, kiti – paskutinę minutę atšaukia „pasimatymą“, treti – iš viso pradingsta, nieko taip ir nepasakę. Pasirodo, „ghostinimas“ galimas ne tik porų, bet ir darbo santykiuose.
Ši tendencija itin ryški tarp jaunesniosios, vadinamosios „Z“ kartos kandidatų. Jie – šios akimirkos žmonės. Todėl tokios situacijos, kai be jokio išankstinio perspėjimo neatvyksta ne tik į darbo pokalbį, bet ir į naują darbovietę – nebestebina.
Vis dėlto, „ghosting‘ą“ patiria ir darbo ieškantys talentai. Neretai nutinka taip, kad potencialus darbdavys po darbo pokalbio taip ir nepateikia grįžtamojo ryšio, darbuotojas dėl to lieka nežinioje – ar vis dar laukti darbo pasiūlymo, ar geriau pradėti dairytis kitų variantų.
3. Oficialiai kartu
Na, o jeigu žvaigždės išsidėlioja palankiai, po pirmojo ar keleto pasimatymų nusprendžiama kurti santykį oficialiai – tapti pora arba, darbo santykių atveju, pasirašyti darbo sutartį.
Pradėjus kurti romantinius santykius sutarties pasirašymas vyksta dažniausiai žodine forma – sutariama, kurioje miesto dalyje bus gyvenama, kas bus atsakingas už augintinio išvedimą į lauką, kaip bus dalijamos maisto ir kitos buitinės išlaidos. Prieš pradedant oficialiai dirbti pasirinktoje organizacijoje, taip pat aiškiai apibrėžiamos darbdavio ir darbuotojo pareigos, teisės. Tiesa, čia žodinio susitarimo nepakanka – ši sutartis visada turi būti užtvirtinta parašu.
Įdomu tai, kad šiuo metu darbuotojai taip greitai darbo sutarčių nebepasirašo. Jei anksčiau dažnam užtekdavo tik greitai akimis permesti tekstą prieš padedant savo parašą, tai šiandien, kai profesionalių teisininkų paslaugos daugeliui tampa vis labiau prieinamos, pasikonsultuojama, grįžtama su komentarais, paprašoma patikslinti tam tikrus klausimų keliančius punktus. Pavyzdžiui, džiugu, kad vis daugiau talentų žino, kad darbo sutartyje verta turėti sąlygą, numatančią, kad, jei pasirašius darbo sutartį darbdavys dėl neaiškių priežasčių nusprendžia nebepriimti darbuotojo, pastarajam turėtų priklausyti kompensacija.
Svarbiausia labai rimtai pažiūrėti į šį santykių raidos etapą – aiškiai apsibrėžti pareigas, teises bei atsakomybes. Atidžiai perskaityti sutartį arba, kalbant apie romantinius santykius, nuoširdžiai išgirsti kito išsakomus lūkesčius. Taip ateityje pavyks išvengti daugybės konfliktų, o tuos, kurie vis vien užgrius, įveikti sklandžiau.
4. Pažintis su artimaisiais
Kaip ir pirmą kartą lankantis pas antrosios pusės tėvus, taip ir pirmąsyk atvykstant į naują darbovietę – nerimaujama, ar pavyks sutarti su kolegomis, ar jausitės patogiai ir sėkmingai palaikysite tik ką užgimusį santykį.
Integravimosi į naują darbovietę procesas būtų sklandesnis, jei daugiau įmonių turėtų aiškiai apibrėžtą naujų darbuotojų įvedimo strategiją. Organizacijoje turi būti deleguotas žmogus, kuris naujokams parodytų, kur biure galima rasti virtuvėlę, poilsio kambarį, kaip naudotis turima kompiuterine įranga, programomis, supažindintų su komanda bei šiuo metu įgyvendinamais darbais ar projektais.
Tik pagalvokite – ar norėtumėte, kad pirmąsyk atvykus į antrosios pusės namus, jo ar jos ten net nebūtų? Ar norėtumėte likti vieni kartu su kol kas nepažįstamais žmonėmis, jums nežinomoje vietoje? Tikriausiai ne. Lygiai taip pat reikėtų galvoti ir apie naujų darbuotojų įvedimą – naivu tikėtis, kad į naują komandą žmogus sėkmingai ir greitai įsilies pats, be jokios pagalbos.
5. Po pirmojo konflikto
Konfliktai – natūralus dalykas bet kokiuose santykiuose. Darbo aplinka – ne išimtis. Ypač įsiliejus į naują komandą. Vyksta apsišlifavimo fazė. Bandoma suderinti vertybes, žmogaus ir organizacijos kultūrą, pateisinti vieni kitų lūkesčius.
Kilus konfliktui tiek romantiniuose, tiek darbiniuose santykiuose svarbiausia – nebėgti. Darbdavys ir darbuotojas, lygiai kaip ir pora, turi susėsti ir nuoširdžiai pasikalbėti. Kas ne taip, kaip tai būtų galima išspręsti, koks sprendimas būtų geriausias abiem pusėms. Regis, paprasta, bet praktikoje, pasirodo – ne visada taip lengvai įgyvendinama.
Džiugu tai, kad įveikus pirmąjį konfliktą, bendradarbiauti ateityje bus vis lengviau. Tereikės neužmigti ant laurų ir skirti dėmesio vienas kitam – pavyzdžiui, kas mėnesį rengti reguliarius susitikimus, kurių metu būtų aptariami pasiekti rezultatai, išsikeliami tolimesni karjeros planai. Juk kaip ir pradėjus oficialiai draugauti su antrąja puse ar net susituokus – vaikščioti į pasimatymus vienam su kitu vis tiek reikia. Taip parodome dėmesį vienas kitam, sukuriame erdvę ir laiką, kai galime saugiai pasidalyti tuo, kuo šiuo metu gyvename.
Deja, tačiau ne visi santykiai turi gražią ir laimingą pabaigą. Svarbiausia – prisidėti prie vienas kito augimo, net jei tai reikštų išsiskyrimą. Nes ir pastarasis gali būti gražus.
Šiais laikais poros neretai paleidžia vienas kitą dėl įvairiausių priežasčių: kažkas nori mokytis užsienyje, kažkas – tęsti darbus Lietuvoje. Išsiskyrimas dėl augimo – nėra blogas. Tiek romantiniuose, tiek darbiniuose santykiuose. Jei trumpai atsitraukiame, nereiškia, kad daugiau niekada nebegalėsime susitikti. „Manpower Lithuania“ praktikoje turime daugybę puikių pavyzdžių, kai darbdaviai išleidžia darbuotojus augti kitoje įmonėje, o po kelerių metų sulaukia jų sugrįžtančių ir tęsia bendradarbiavimą.