Svajonė, skleidžianti net kitokį salono kvapą negu sovietiniai „Žiguliai“. Dar ir dabar „Volkswagen“ ir BMW Lietuvoje išlieka populiarumo viršūnėje. Dauguma jų – naudoti. Bet patikimi. Gerai pažįstami.
Tačiau šis gražus meilės romanas, regis, užliūliavo ir pačią Vokietijos automobilių pramonę. Reikalavimai gaminti mažiau taršius automobilius ir raginimai vystyti technologijas kadaise atrodė tokie tolimi, o dabar štai – kvėpuoja į veidą. Be to, savo pozicijas nuolat veržliai stiprina konkurentai iš Azijos. Ryškiausiai tai šiandien matome kalbėdami apie elektromobilius (EV).
Kokio dydžio yra Kinijos raumenys?
Elektromobiliai, kurių dalis Lietuvos transporto parke nesiekia nė 1 procento, visos Europos mastu tampa akmenėliu, kuris didelį vežimą ir gamyklas verčia. Prieš 10 metų mažai kam atrodė, jog Kinijos žingsniai į elektromobilių gamybą ilgainiui sukels tokį virsmą visoje automobilių pramonėje.
Dar prieš 5 metus situacija neatrodė grėsminga, nes Kinijos gamintojams priklausė vos 0,4 proc. Europos elektromobilių rinkos. Užtat pernai ir šiemet matome, jog kinai atsiriekia daugiau negu 8,5 proc. rinkos dalies. Jeigu taip ir toliau, tai Europa žaliojo kurso finišą pasieks važiuodama kiniškais EV. Antai, jų importuotojai Baltijos šalyse atvirai skelbia ambicijas, jog iki 2026 metų taps greičiausiai augančiais ir diktuos taisykles elektromobilių rinkoje.
Kokių iššūkių Europos ir JAV gamintojams kelia Kinija, atspindi keli faktai:
Kinijos elektromobilių vidaus rinka išaugo nuo 1 mln. metinių pristatymų 2020 m. iki daugiau nei 10 mln. (prognozė) šiemet.
2023 metais Kinijos elektromobilių pardavimai užsienyje padidėjo 70 procentų ir viršijo 30,8 mlrd. eurų.
2 iš 5 užsienyje parduotų kiniškų EV teko Europos Sąjungai (ES).
Kinijos gamintojai sugeba pagaminti automobilį 20–30 proc. pigiau nei konkurentai JAV ir Europoje.
Daugiau nei pusė naujų siūlomų modelių kainuoja mažiau nei 20 tūkst. eurų.
Kinijoje dešimtis gamyklų turi ir tas pats „Volkswagen“ koncernas, plėtojantis bendrus projektus su vietos gamintojais, tokiais kaip SAIC.
Maždaug pusė iš Kinijos eksportuojamų automobilių yra pagaminti ten įsikūrusiose gamyklose, kurios priklauso „Volkswagen“, „Tesla“ ar kitoms JAV ir Europos kompanijoms.
Technologijų kompanijos „Xiaomi“ ir „Huawei“ suteikia naują impulsą automobilių pramonei, įtraukusios ją į savo programinės įrangos kūrimo strategijas.
Autonominiai automobiliai Kinijos miestų gatvėse – vienas iš ženklų, kad šalies gamintojai ir jų partneriai investuoja į inovacijas ir jų taikymą.
Pernai Kinijai priklausė apie 60 proc. visų EV pardavimų pasaulyje.
Pernai Vokietija iš Kinijos importavo tris kartus daugiau elektromobilių negu 2022 metais.
Vokietija į Kiniją vis dar eksportuoja daugiau automobilių (241 tūkst.) negu iš jos importuoja (173 tūkst.) (2023 metų duomenys).
Ši statistika leidžia geriau suprasti motyvus, kodėl liepos pradžioje Europos Sąjunga įvedė papildomus laikinuosius iki 38 proc. dydžio muitus, kurie prisidėjo prie jau taikomų 10 proc. dydžio muitų iš Kinijos importuojamiems elektromobiliams.
Rugsėjo 27 dieną JAV įsigaliojo 100 proc. muitas elektromobiliams. Tokį patį sprendimą taiko ir Kanada.
Kol kas atrodo, kad didesni ES muito mokesčiai pristabdė kiniškų EV antplūdį, nes naujų BYD, SAIC ir kitų kiniškų markių elektromobilių registracijų sumažėjo kone perpus.
Vis dėlto, kiniškų EV atoslūgis gali būti trumpalaikis, nes analitikų skaičiavimai rodo, jog Europos rinka patrauklumą Kinijos elektromobilių eksportuotojų akyse prarastų, jeigu muitų tarifai siektų 50 procentų ir daugiau.
Be to, didžiausias kinų EV gamintojas BYD Vengrijoje stato savo gamyklą ir jau kitų metų pabaigoje planuoja paleisti gamybą. Į Europos rinką orientuoti kinų planai statyti EV gamyklą Turkijoje, taip pat – aktyvios derybos su Prancūzija. Kinijos tikslas įsitvirtinti Europoje yra tvirtas ir ilgalaikis.
Vartotojai renkasi tarpinį sprendimą – hibridinius modelius
Briuselyje ir kitose sostinėse verdančios aistros rodo, kad ES šalys nejuda taip sparčiai link Bendrijos ilgalaikio tikslo – pereiti prie tik elektra varomo transporto. Šių metų duomenys liudija, kad naujų elektromobilių pardavimai prarado ankstesnį pagreitį.
Tačiau apskritai gyventojai savo piniginėmis balsuoja už švaresnes alternatyvas – hibridinius modelius. Tiek naujų, tiek naudotų automobilių rinkose. Pavyzdžiui, šių metų rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sulaukėme beveik trečdaliu (31 proc.) daugiau užklausų, susijusių su hibridais. Atitinkamai, susidomėjimas grynaisiais elektromobiliais buvo 7 proc. didesnis.
Vadinasi, Lietuvos gyventojai elgiasi taip pat, kaip ir kitų Europos šalių žmonės – sunkiai atsisako vidaus degimo variklių, bet vis tiek yra linkę elektrifikuotis persėsdami į hibridus. Tai vartotojams suteikia naują patirtį ir teigiamai keičia požiūrį į elektra varomą transportą, taip pat augina technologijų pažangos entuziastų ratą.
Kaip rodo 28 valstybėse atlikta bendrovės EY apklausa, 58 proc. gyventojų ateityje yra pasiryžę persėsti į elektromobilius ar hibridinius automobilius. Palyginimui, 2020 metais tokį entuziazmą rodė tik 30 procentų tyrimo dalyvių.
Kaip Europos automobilių pramonė atlieps gyventojų norą palaikyti pažangą ir žaliąjį kursą, priklauso nuo „Volkswagen“ ir kitų milžiniškų korporacijų vadovų sprendimų. Tuo metu Lietuvos elektromobilių ir hibridinių automobilių rinką, akivaizdu, palaiko auganti naudotų modelių paklausa ir vis didesnis pasirinkimas.
