Kęstutis Grinaveckas. Elektromobiliai – verslams šiemet vis dar neįtikęs transportas: kodėl panašus scenarijus laukia ir 2025 m.?

Klimato neutralumas iki 2050 m., automobilių su vidaus degimo varikliais gamybos ir pardavimo uždraudimas nuo 2035 metų ir t. t. Tai – priemonės, kurios kasmet vis labiau turėtų skatinti perėjimą prie elektromobilių. Vis dėlto, šiemetinės tendencijos parodė visai priešingai – pastarieji rinkoje vis dar prigyja sunkiai. Ypač tarp verslų, kur augant komercinių transporto priemonių pardavimams, elektromobiliai sudarė tik labai nedidelę jų dalį. Kodėl šiemet verslai nežvelgė taip pozityviai į elektromobilius bei kodėl panašios tendencijos gali tęstis ir 2025 m.?

Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) skaičiavimai rodo, kad šių metų kiekvieną mėnesį reguliariai augant komercinių transporto priemonių pardavimams, elektromobiliai juose sudarydavo tik labai mažą dalį.

Štai, pavyzdžiui, tiek šių metų pirmąjį, tiek antrąjį, tiek ir trečiąjį ketvirtį tarp Europoje įsigytų lengvųjų komercinių transporto priemonių elektromobiliai neperkopė net šešių procentų.

Iš vilkikų tokių dalis visus ketvirčius tesiekė vos po du procentus, o kiek geriau tarp komercinių transporto priemonių atrodė nebent autobusai, kurių dalis Europos Sąjungos (ES) komercinio transporto pardavimuose kiekvieną ketvirtį sudarydavo po kiek daugiau nei dešimt procentų.

Turbūt nenuostabu, kad dominuojančios buvo dyzelinės transporto priemonės, kurios, remiantis ACEA duomenimis, sudarė net du trečdalius Europos komercinio transporto pardavimų.

Lietuvoje situacija elektromobilių atžvilgiu šiemet taip pat buvo ne geresnė, kadangi remiantis „Autotyrimai“ bei „Regitra“ duomenimis, mūsų šalyje iki rugsėjo iš viso buvo užregistruota 18 proc. mažiau elektromobilių negu pernai tuo pačiu laikotarpiu, iki spalio – 16,1 proc., o iki lapkričio – 16,2 proc. mažiau negu pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Be to, tai, kad elektromobiliai verslams šiemet vis dar buvo neįtikęs transportas, galiu patvirtinti ir savo turimais vidiniais lizingo duomenimis – tik maždaug kas dešimta įmonė, lizingu pirkdama transporto priemonę, pirko elektromobilį.

Tikėtina, kad panašios tendencijos išliks ir 2025 m.

Remiantis Europos Sąjungos žaliuoju kursu, galima drąsiai teigti, kad 2025 m. verslams ir toliau netrūks šūsnių raginimų rinktis kuo ekologiškesnę transporto priemonę. Štai, pavyzdžiui, transporto sektoriuje planuojami tokie dalykai, kaip kad iki 2030 m. sumažinti išmetamą CO₂ kiekį 55 proc., o iki 2050 m. – 90 proc., arba tai, kad vos už keleto metų įsigyjami automobiliai turės būti tik nulinės CO₂ emisijos.

Siekiant šių tikslų, skatinama masiškai diegti elektromobilius, o jų įsigijimui yra nemažai ir finansinių paramų, pavyzdžiui, nuo 2022 m. taikomos ES programos – Modernizavimo fondo – skiriamos kompensacijos tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, įsigyjantiems elektromobilius.

Vis tik, net jeigu verslas ateinančiais metais ir nuspręs atsinaujinti savo autoparką, esu įsitikinęs, kad tai tikrai nereiškia, jog jis suskubs įsigyti elektromobilį. Na, o tam yra ne viena svari priežastis.

Visų pirma, verslui yra labai svarbūs galimi nuvažiuoti atstumai su pilnu baku. Na, o elektromobiliai nuvažiuojamais atstumais vis dar negali lygintis su vidaus degimo variklį turinčiais automobiliais.

Štai, pavyzdžiui, tarp elektromobilių vis dar nerastume tokio, kuris vienu įkrovimu galėtų nuvažiuoti tūkstantį kilometrų. Vidutinio segmento modeliai nuvažiuoja maždaug 350–500 km, premium klasės modeliai gali nuvažiuoti iki 800 km. Kai tuo tarpu kai kurie vidaus degimo variklį turintys automobiliai pilnu baku gali nuvažiuoti daugiau nei tūkstantį kilometrų.

Kitas svarbus akcentas – bent jau kol kas mūsų šalyje plačiau ir patogiau nei elektros įkrovimo stotelės išvystytas degalinių tinklas.

Galima pagirti, kaip sparčiai mūsų šalyje vykdoma elektromobiliams įkrauti skirtų stotelių plėtra. Štai, pavyzdžiui, pradėti vystyti elektromobiliams skirti įkrovimo parkai, o pirmasis toks, pagrindinėje šalies automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, kuriame galės krautis net 40 elektromobilių, planuojamas atidaryti 2025 m. pirmąjį ketvirtį. Viešų įkrovimo stotelių tinklą Lietuvoje dabar sudaro jau kone 2000 įkrovimo stotelių.

Kita vertus, tai vis dar neprilygsta galimybėms vidaus degimo varikliais varomiems automobiliams užsipilti kuro. Ypač laiko sąnaudomis, mat visiškai įkrauti elektromobilį gali reikėti nuo keliasdešimties minučių iki kelių valandų, kai užsipilti pilną kuro baką prireikia vos kelių minučių.

Verslui, o ypač tam, kuriam būtina efektyviai planuotis maršrutus ir laiku pasiekti numatytą kelionės tašką, tiek nuvažiuoti ilgesnį atstumą su pilnu baku, tiek ir papildyti baką patiriant kuo mažiau laiko sąnaudų yra labai aktualu.

Galiausiai, kad ir kaip būtų, elektromobiliai vis dar išlieka brangesni nei kuru varomi. Jų kainos skiriasi maždaug trečdaliu.

Vidutinės naujų lengvųjų komercinių automobilių kainos Lietuvoje, kas be ko, priklauso nuo modelio, dydžio ir paskirties. Tačiau štai, pavyzdžiui, baziniai mažesni modeliai, tokie kaip „Renault Kangoo“ ar „Citroën Berlingo“, kainuoja apie 25–35 tūkst. eurų, o didesni modeliai, tokie kaip „Mercedes-Benz Sprinter“ ar „Volkswagen Crafter“, gali kainuoti 40–60 tūkst. eurų ar daugiau.

Tuo tarpu, pavyzdžiui, verslui pritaikytų elektra varomų modelių, tokių kaip „Volkswagen ID Buzz Cargo“ ar „Renault Trafic E-Tech“, vidutinė kaina prasideda nuo 40 tūkst. eurų, o didesnių ar pažangesnių modelių gali siekti ir iki 70 tūkst. eurų.

Akivaizdu, kad kaip ir šiemet ar dar ankstesniais metais, kitąmet lygiai taip pat matysime daug paskatų rinktis elektrines transporto priemones. Kita vertus, dabartinės tendencijos siunčia aiškią žinią, kad perėjimas prie elektromobilių – tai ne spragtelėjimas pirštais. Tam prireiks kokybiškų ir per laiką atitinkamai išsidėsčiusių sprendimų.