Verslo bendruomenė susitelkė ir pasiūlė paprastą sprendimą: didinti vienu procentu pelno mokestį ir vienu procentu – pridėtinės vertės mokestį (PVM). Tokio sprendimo pasekmių būtų praktiškai nepajausta nė vienos suinteresuotos pusės, o rezultatas pasiektas.
Dabar šiek tiek pasukta kitu keliu. Pasiimtas verslo pasiūlymas padidinti verslininkams pelno mokestį, tačiau antra dalis „numuilinta“, bijant judinti PVM, kai artėja rinkimai. Buvo pasirinktas kelias, kai bandoma apmokestinti tuos, kurių negaila, ir bandant paslėpti efektus.
Visų pirma, įdomiai atrodo, kad gynybą finansuosime per akcizus, nors tai yra kiekvieno piliečio klausimas. Papildomi mokesčiai bus taikomi kurui, alkoholiui ir tabakui. Akcizo didinimas kurui yra paslėptas PVM didinimas, nes pabrangus kurui, pabrangs absoliučiai visos prekės ir paslaugos, nes viskas, ką perkame, vienaip ar kitaip keliauja.
Pabrangus prekėms bus surinkta taip pat daugiau PVM, nes jis skaičiuojamas nuo pakilusios kainos. Taip, kad tai panašu į melavimą, žiūrint tiesiai į akis – niekaip negalime atlikti visko skaidriai ir aiškiai.
Be to, kelių ir tiltų padėtis Lietuvoje tragiška ir asmeninė patirtis rodo, kad jau dabar maloniau važiuoti Lenkijoje ir Latvijoje. Finansavimas nepakankamas, tačiau slepiant mokesčių didinimą, ratuotieji sumokės daugiau mokesčių, bet keliai nepagerės.
Kitas dalykas – akcizai „nuodėmingoms“ prekėms. Akcizas alkoholiui ir tabakui turi funkciją mažinti prekės vartojimą ir koreguoti vartotojo įpročius vartoti mažiau arba bent jau mažiau kenkiančią prekę. Tačiau didinant akcizus pasirenkamas kelias, kai labiau apmokestinamas silpnas alkoholis, o ne stiprusis, bei kaitinamas tabakas, o ne cigaretės. Jei nori surinkti daugiau mokesčio, o tokia politika šiuo metu taikoma, tai tikrai daug efektyviau kelti mokesčius daugiausia mokesčio generuojantiems – stipriajam alkoholiui ir cigaretėms, – tačiau judama priešingu keliu.
Pajuokaujant galima pasakyti, kad norint paremti šalies gynybą, nerūkantiems teks pradėti, o sutiktas darbe „įpiešęs“ bendradarbis turi būti gerbiamas, nes jis remia Lietuvos saugumą.
Taip pat įdomus sprendimas yra 10 proc. apmokestinti turto draudimo paslaugas – tarsi tas, kuris saugosi turi susimokėti papildomai, o tas, kuris neturi turto ar jo nesaugo, drausdamas už šalies saugumą neturės mokėti. Taip pat draudimu naudojasi dažniausiai vidutinio amžiaus žmonės, tad tai turės mokėti jaunos šeimos, kurios turi būstą, nupirktą skolinantis.
Tų pastabų gali būti ir daugiau, bet kai bandai paslėpti tai, kas yra akivaizdu, ir bandai kreivu būdu paimti pinigus iš visuomenės, gaunasi mokestiniai Frankenšteinai.