FED palūkanų poveikis NT rinkai
Federalinio rezervų banko (FED) vadovas Jerome Powellas užsiminė, kad per lapkričio mėn. įvyksiantį posėdį FED greičiausiai nepadidins palūkanų, tačiau pažymėjo, jog tolesni pakėlimai išlieka tikėtini.
Jis taip pat pastebėjo, kad didėjantys obligacijų pajamingumai apsunkina skolinimosi galimybes įmonėms, tačiau toliau spartų augimą išlaikanti JAV ekonomiką indikuoja, kad dabartinė pinigų politika kol kas nėra per daug apribojanti.
Šį trečiadienį, lapkričio 1 d., FED vėl renkasi į posėdį, kuriame bus sprendžiama dėl tolesnės pinigų politikos krypties. Tikimasi, kad centrinis bankas išlaikys palūkanas dabartiniame 5,25-5,5 proc. rėžyje.
Į didžiausią lygį per pastarąjį dešimtmetį pakilusios palūkanos lėmė atitinkamai išaugusias būsto paskolų palūkanas, kurios šiuo metu viršija 8 proc. 30 m. laikotarpio fiksuotų palūkanų sutarčiai. Dėl to NT rinkos aktyvumas smarkiai sumažėjęs, o „Goldman Sachs“ prognozuoja, kad namų pardavimai JAV per 2024 m. susitrauks iki 1990-aisiais užfiksuoto lygio.
Toliau stebinantis JAV ekonomikos augimas
Ekonominė situacija JAV toliau išlieka palanki – per trečią metų ketvirtį JAV ekonomika paaugo 4,9 proc. Šis vartojimo paskatintas augimas viršijo analitikų prognozes.
Gerą ekonomikos situaciją indikavo ir kiti rodikliai, pavyzdžiui, pirkimų vadybininkų indeksas pasiekė 51 punktą bei taip pat viršijo analitikų prognozes. Metinė infliacija JAV sumažėjo ir rugsėjį sudarė 3,7 proc. ir buvo dar pastebimai didesnė už 2 proc. tikslą.
Pagrindiniai akcijų indeksai JAV pastarąsias dvi savaites traukėsi. Didžiausias JAV akcijų indeksas „S&P 500“ per dviejų savaičių laikotarpį, kuris baigėsi spalio 27 d., prarado 5,5 proc. savo vertės. Jis yra sumažėjęs daugiau kaip 10 proc. nuo šių metų piko, kuris buvo pasiektas liepą.
Indekas „Dow Jones“ per palyginamąjį laikotarpį neteko apie 3,8 proc. vertės, o technologijų sektorių atspindintis „Nasdaq Composite“ prarado apie 7 proc. vertės.
Prie bendrovių akcijų kainų ir, atitinkamai, indeksų nuosmukio prisidėjo 5 proc. ribą trumpam viršijęs 10 metų JAV iždo obligacijų pajamingumas, kuris tapo didžiausiu per pastaruosius 16 metų. Šių obligacijų pajamingumas dažnai naudojamas įmonių paskolų palūkanoms nustatyti, tad didėjantis rodiklis reiškia brangesnį finansavimą ir apsunkintas galimybes skolintis.
„Nuostabiosios septyniukės“ įtaka indeksams
Pradėti skelbti trečiojo ketvirčio bendrovių rezultatai taip pat nepadėjo akcijų indeksams atsitiesti. Investuotojai labiausiai laukė didžiųjų JAV technologijų įmonių, tokių, kaip „Amazon“, „Alphabet“, „Meta“ ir „Microsoft“ finansinių rezultatų, kurie dažniausiai pakeldavo rinkos sentimentą.
Nepaisant gerų rezultatų, kuriuos paskelbė minėtos įmonės, finansų rinkos dalyviai atkreipė dėmesį į didėjančias išlaidų eilutes, kurios vis dėlto paveikė tų įmonių akcijų kainas. Vienintelės įmonės „Amazon“ ir „Netflix“ rezultatai pozityviai nustebino rinką, o jų akcijų kaina padidėjo atitinkamai 7 ir 11 proc.
Beje, šių metų pasaulinio MSCI indekso kilimą labiausiai nulėmė vadinamoji „nuostabioji septyniukė“ – tai technologijų srities bendrovės „Alphabet“, „Amazon“, „Apple“, „Microsoft“, „Meta“, „Nvidia“ ir „Tesla“. Pagrindinė priežastis augimui buvo ir geri jų rezultatai, ir su dirbtiniu intelektu vienaip ar kitaip susijusios galimybės. Jei šių įmonių akcijos nebūtų įskaičiuotos į „S&P 500“ indeksą, tai vietoje 8 proc. prieaugio nuo metų pradžios greičiausiai stebėtume indekso kritimą.
Sparčiai išsikvepianti infliacija euro zonoje
Priešingai nei JAV, ties Europa susitelkę tamsesni debesys. Europos centrinis bankas (ECB) per praėjusią savaitę vykusį posėdį nepakeitė bazinių palūkanų, kurios išliko 4 proc. lygyje. Toks žingsnis užbaigė 10 palūkanų padidinimo iš eilės ciklą.
ECB pastebi, kad pramonės sektoriuje vyravęs silpnumas persiduoda ir į kitus sektorius, įskaitant ir paslaugų. ECB vadovės Christine Lagarde teigimu, kad euro zonos ekonomika išliks silpna iki metų pabaigos, tačiau mažėjant kainoms ir didėjant realiosioms namų ūkių pajamoms, tikėtinas ekonomikos atsigavimas ateinančiais metais.
Tikimasi ir spartesnio metinės infliacijos sumažėjimo euro zonoje – nuo 4,3 proc. rugsėjį iki 3,2 proc. spalį. Viena didžiausių euro zonos narių Vokietija pirmadienį paskelbė, kad jos metinė infliacija spalį sumažėjo iki 3 proc.
Ryškėjantys Europos ekonominiai sunkumai
Tuo metu ekonominė situacija Europoje ir Jungtinėje Karalystėje atrodo vis prasčiau. Pirkimų vadybininkų (PMI) indeksas euro zonoje rugsėjo mėnesį susitraukė iki 46,5 punkto ir buvo mažesnis nei prognozavo analitikai. PMI indeksas euro zonoje mažėja jau 5 mėn. iš eilės. Jungtinės karalystės PMI siekė 48,6 punktus ir šiek tiek viršijo analitikų prognozes. Žemesnis nei 50 punktų PMI rodiklis signalizuoja ekonomikos susitraukimą.
Akcijų rinkos Europoje taip pat pasidavė neigiamam sentimentui. Per pastarąsias porą savaičių pagrindinis Europos indeksas „STOXX 600“ smuko daugiau nei 4,5 proc., Vokietijos DAX indeksas sumažėjo 3,4 proc., Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ nukrito 4,2 proc., o vietinis „OMX Baltic Benchmark“ pasikoregavo 1 proc.
Pagrindinės priežastys, prisidėjusios prie akcijų kritimo, buvo aštrėjantys neramumai Artimuosiuose Rytuose, miglotos ekonomikos prognozės, neapibrėžtumas dėl smarkiai pakilusių palūkanų normų, brangstančio skolinimosi įmonėms.
Kinijos ekonomika atsispiria nuo dugno
Akcijų rinkos Kinijoje turėjo progos šiek tiek atsikvėpti. Akcijų indeksas „CSI 300“ per pastarąją savaitę pakilo 1,5 proc., „Shanghai Composite“ indeksas padidėjo 1,15 proc.
Pagrindinės pozityvių naujienų priežastys – Kinijos trečiojo ketvirčio BVP augimas buvo 4,9 proc. didesnis nei ankstesnį ketvirtį, Kinijos pramonės įmonių pelnas rugsėjį, palyginti su metais prieš tai, padidėjo daugiau kaip 11 proc.
Analitikai fiksavo didėjančia paklausą, tad tai gali reikšti, jog Kinijos ekonomika pradeda atsispirti nuo dugno. Prie gerų žinių prisidėjo ir Kinijos vyriausybė, kuri planuoja skirti daugiau nei 1 trln. juanių (apie 130 mlrd. eurų), kad palengvintų arti kolapso atsidūrusią Kinijos NT rinką. Maža to, Kinijos vyriausybė planuoja padidinti biudžeto deficito lygį nuo 3 iki 3,8 proc. nuo BVP siekiant suvaldyti NT krizės padarinius.