Ne tik darbdavių pusė šįkart aktyviai primena apie konkurencingumo aspekto svarbą, o ir Lietuvos banko pasiūlymas didinti MMA kiek mažiau, nei rodo to paties banko sudaryta MMA apskaičiavimo formulė. Aklai taikant Lietuvos banko sudarytą formulę MMA kitais metais turėtų didėti iki beveik 1070 eurų, tačiau jis rekomenduoja pasirinkti ekonomine, šalies konkurencingumo logika grindžiamą mažesnį MMA – t. y. 1016 eurų.
Tačiau, kaip rodo kai kurie Trišalės tarybos atstovų pasisakymai, tokia rekomendacija ne tik nepastūmėja iš esmės padiskutuoti apie konkurencingumo aspekto svarbą, o sukelia neigimo reakciją.
Atlyginimų augimas, kuris neatspinti darbo našumo augimo, yra problema, nes tai mažina šalies įmonių konkurencingumą. O apie tai mums vis garsiau primena ne tik tarptautinės organizacijos, kaip Tarptautinis valiutų fondas, bet ir tarptautinės prekybos rinkos.
MMA didinimas yra veiksnys, kuris lemia ir kitų grandžių darbuotojų atlyginimų augimą. Darbo sąnaudos Lietuvos įmonėse auga vienu greičiausių tempų Europos Sąjungoje. Jei Europos Sąjungoje darbo sąnaudos šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2023 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 6 proc., tai Lietuvoje – 11 proc. (taip, ir vėl dviženkliu skaičiumi!). Pasidžiaugti tokiu augimu gali tik nesuprantantis, kad atlyginimai (darbo sąnaudų didžiausia dalis) yra mokami iš sugeneruotos pridėtinės vertės. Jei jos generuojama mažiau, vadinasi, mažiname įmonių investicinį potencialą. Pridėtinės vertės dalis, skiriama darbuotojams, Lietuvoje jau yra didesnė nei vidutiniškai visoje Europos Sąjungoje.
Verslas negali mokėti daugiau, nei generuoja pridėtinės vertės. O jos mūsų įmonės generuoja dar vis mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje ir jau neproporcingai didelę dalį skiria darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti. Darbo našumo augimo neatspindintis atlyginimų augimas būtinai atsilieps konkurencingumui.
Kitas svarbus aspektas – pragyvenimo išlaidos. Daugelyje šalių nustatant MMA atsižvelgiama būtent į pragyvenimo išlaidas. Šių metų birželio mėnesį paskelbtas pragyvenimo išlaidų Europos Sąjungos šalyse palyginimas rodo, kad šios išlaidos (lyginamos pragyvenimo išlaidos didžiausiuose miestuose) Lietuvoje (Vilniuje) yra mažesnės nei Prahoje (Praha – 100, Vilnius – 89), kai brangiausia pragyventi Airijoje (Dubline – 165; ten MMA siekia apie 2000 eurų), todėl dar kartą reikėtų visiems priminti, kad negalima tiesiog lyginti nominalių atlyginimų skirtingose Europos Sąjungos šalyse, nevertinant pragyvenimo lygio, perkamosios galios ir sukuriamos pridėtinės vertės skirtumų.
Be to, labai sveika pasinagrinėti Airijos pavyzdį. Ten, net jei darbo užmokesčiai atrodo aukšti, labai didelė dalis sukurtos pridėtinės vertės tenka būtent darbdaviui, kuris daro naujas investicijas, kuria naujas technologiškai pažangias darbo vietas. Darbo užmokesčiui ten tenka apie ketvirtadalį sukuriamos pridėtinės vertės, kai tuo tarpu Lietuvoje – 54 proc. (kai visoje Europos Sąjungoje – apie 52 proc.). O mes – kaip tie žiogai iš pasakėčios – norime tik linksmai esamą dieną prašvęsti ir nelabai galvojame apie ilgalaikes investicijas, apie tai, kad nepakankamas investavimas šiandien gali mums kainuoti ilgus metus stagnacijos ar labai lėto ekonomikos augimo, nes rizikuojame pakliūti į regiono vystymosi spąstus.
Pirmą kartą po ilgo laiko Europos Centrinis Bankas birželį sumažino bazines palūkanų normas. Infliacijos augimas nenorom, bet pamažu ilgesniu laikotarpiu lėtėja, net jei ji kiek pakilo gegužės mėnesį, palyginti su balandžio mėnesiu (gegužės mėnesio metinė infliacija euro zonoje siekė 2,6 proc., kai dar balandį ji buvo 2,4 proc.). Vienas didžiausių galvos skausmų dabar Europos Centrinio Banko Valdybos nariams yra būtent darbo užmokesčio augimo tempai. Jų augimui neslūgstant (ar slūgstant lėčiau) mažėja naujų palūkanų mažinimų ir jie gali būti vėlinami. O kas, jei šių metų bazinių palūkanų mažinimas jau įvyko ir daugiau šiais metais nėra ko laukti? Ką tai reikštų būsto paskolas mokantiems, verslo paskolas imantiems gyventojams?
Labai sveikinu Lietuvos banko rekomendaciją dėl mažesnio nei formulė diktuotų MMA didinimo nuo kitų metų pradžios. Jau tikrai laikas visiems Trišalės tarybos partneriams įsiklausyti į pateikiamus argumentus ir grįžti prie ekonomikos ir konkurencingumo pamatų. Juk būtent Lietuvos ir visos Europos Sąjungos ekonomikos konkurencingumas yra toji sritis, kuri turi radikaliai transformuotis per ateinančius penkerius metus, ir didžiulis dėmesys čia teks inovacijoms, t. y. įmonių investiciniam potencialui, kurį šiandien tiesiogiai „valgo“ ekonomiškai nepagrįstas atlyginimų augimas šalyje.
