Skaičiuojama, kad vienas alternatyviu kuru arba elektra varomas sunkvežimis gali kainuoti nuo vieno iki kelių šimtų tūkstančių, o pakeisti visą transporto parką gali kainuoti ir kelis šimtus milijonų ar net milijardą. Nors Vyriausybės norai geri, tačiau įgyvendinimas – tikrai sudėtingas.
Transporto parkus sudaro didelis kiekis sunkvežimių, tad norint visus juos pakeisti į alternatyviu kuru varomus yra ne tik brangu, bet ir trunka laiko. Tai yra rimta finansinė ir administracinė našta vežėjui, o ir infrastruktūra tam dar nėra išplėtota.
Dekarbonizacija iš savo kišenės
Šiandien Europoje transporto sektorius yra atsakingas už maždaug trečdalį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Dėl šios priežasties Europos Komisija yra užsibrėžusi tikslą iki 2050 metų tapti pirmu klimatui neutraliu žemynu pasaulyje.
Nors idėja skamba gerai, transporto sektorius dėl numatytų tikslų įgyvendinimo nėra užtikrintas. Kad šį tikslą pasiektumėme reikės visų bendro darbo.
Tiek Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliai asociacija „LINAVA“, tiek visas transporto sektorius visiškai palaiko dekarbonazacijos idėją. Ji yra gera, tačiau čia kyla daug klausimų. Vien patys vežėjai visiškai pereiti prie alternatyvaus kuro nepajėgs. Tai kainuoja didelius pinigus, tad čia reikės didesnio Vyriausybės indėlio.
Taip, nors perėjimas prie alternatyvaus kuro yra sudėtingas – jis nėra neįmanomas. Jau dabar Lietuvoje yra įmonių, kurios naudoja alternatyviu kuru varomą transportą, tačiau palyginti su tradiciniu kuru varomu transportu, alternatyvus kuras turi kitą problemą – eksploatacinį laikotarpį.
Eksploatacinės alternatyvaus kuro, pavyzdžiui, biometano, ir dyzelio sąnaudos daug nesiskiria, tačiau pats transportas, varomas biometanu, kainuoja daugiau, o jo eksploatacinis laikotarpis yra trumpesnis būtent dėl šių dujų balionų galiojimo termino.
Dėl to kyla administravimo ir eksploatavimo kaštai, siekiant užtikrinti, kad transporto priemonė galėtų saugiai ir be trikdžių dirbti Lietuvos ir Europos keliuose ir kartu atitiktų numatytus ekologijos reikalavimus.
Reikalingas didesnis finansavimas
Planų finansiškai skatinti alternatyvaus kuro naudojimą yra ir Lietuvoje. Kiek mažiau nei prieš mėnesį „LINAVA“ kartu su kitų asociacijų ir savivaldybių atstovais dalyvavo Susisiekimo ministerijos organizuotoje diskusijoje, kur buvo kalbama apie alternatyvaus kuro finansinį skatinimą.
Būtent valstybės biudžete yra numatyta 238 milijonų eurų suma, skirta alternatyvių degalų naudojimo skatinimui. Žinoma, didžiausia to dalis atitektų miestų ir priemiestinių viešojo transporto priemonių parkų atnaujinimui ir elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai plėsti.
Taršių sunkiojo transporto priemonių ir autobusų pakeitimo į elektra, vandeniliu ar biodujomis varomus skatinimui yra numatytas 20 milijonų eurų biudžetas.
Tiesa, numatyta suma yra maža, palyginti su tuo, kiek pinigų reikėtų, kad visos įmonės atnaujintų savo parkus į transportą, varomą alternatyviu kuru.
Iki 2030 metų Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos narės, turi užtikrinti, kad atsinaujinančioji energija transporto sektoriuje sudarytų ne mažiau kaip 14 procentų. Remiantis naujausiais duomenimis, Lietuvoje šis rodiklis dabar siekia kiek daugiau nei 6 procentus (6,1 proc.).
Nors patys tikslai ir reikalavimai yra tinkami, biurokratinės procedūros sudėtingos, o finansavimas – mažas. Visa tai trukdo efektyviai ir tinkamai įgyvendinti numatytus ekologijos reikalavimus.
Transporto įmonėms reikia didesnio finansavimo, geresnės infrastruktūros ir paprastesnių biurokratinių procedūrų. Tik tokiu būdu transporto sektorius galės sėkmingai ir efektyviai įgyvendinti numatytus reikalavimus ir pasiekti užsibrėžtus tikslus.
Gera infrastruktūra ir planas yra būtinybė
Visais atvejais yra išeitis. Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) tyrimo duomenimis, geriausia alternatyva, kaip galima būtų sumažinti CO2 emisijas, būtų efektyviai naudoti abu kuro tipus, pradedant su dyzelio ir elektros naudojimu ir palaipsniui įtraukiant biodujas, vandenilį ar kitas alternatyvaus kuro variacijas.
IRU tyrime teigiama, kad tai sumažintų CO2 emisijas maždaug 11 procentų daugiau nei elektrifikacijos ar vandenilio fokuso sistemos, šiuo metu teikiamos kaip pagrindinės alternatyvos. Šis planas taip pat leistų pasaulyje transportuoti didesnį kiekį prekių bei pervežti žmonių (maždaug 10 proc. daugiau prekių ir 75 proc. daugiau žmonių).
Todėl būtina pritaikyti tikslus prie optimalių variantų perėjimui prie alternatyvaus kuro. Tam reikės ir didesnio finansavimo įmonėms, nes kitu atveju užsibrėžtus tikslus pasiekti bus sudėtinga. Valstybė turi intensyviai investuoti į tinkamos infrastruktūros sukūrimą bei koreguoti transporto įsigijimo kompensavimo mechanizmą.
