Tačiau niekas nežino, kiek šis bendradarbiavimas tęsis, nes pas mus paprasčiausiai baigiasi žaliava.
Kita darbo kryptis, dėl kurios apkraunamos linijos – labdara ir parama Ukrainai. Maisto produktus siunčia įmonės, iš savo žaliavos pagaminti konservus kurie iškeliaus į kariaujančią šalį, užsakinėja ūkininkai.
„Gamyba auga stipriai. Pajėgumų turime. Mes patys skiriame paramą Ukrainai, jau išsiuntėme pilną vilkiką konservų. Gaminame ir ūkininkams, kurie iš savo žaliavos pagamintus konservus taip pat siunčia į karą. Kita kryptis – didelius kiekius gaminame ukrainietiškiems prekybos tinklams, nes jiems jau trūkta tiekėjų. Mes keičiame tuos perdirbėjus, kurie nebegali dirbti dėl karo“, – kaip gyvena pasakoja Audrius Kantauskas „Biovela Group“ generalinis direktorius.
Tačiau A. Kantauskas sako, kad niekas nežino, kiek tęsis toks intensyvus darbas – Lietuva užsiaugina tik 50 proc. suvartojamos kiaulienos. Jei gamyba augs, tiesiog trūks žaliavos, nes jos rezervų nėra.
„Į tradicinę pramonę valdžia vis dar žiūri pro pirštus, nors karo atveju maistas vienas svarbiausių valstybės poreikių. Iki šiol nesame gavę jokio klausimo apie pasiruošimą ir perspektyvas iš jokios valdžios institucijos“, – piktinasi A. Kantauskas ir sako, kad valstybės tikslas būtų bent užsitikrinti vidaus vartojimui reikalingą mėsos kiekį. Tam nereikia gigantiškų investicijų, tačiau kol valstybė nematys šioje veikloje prasmės ir neskirs paramos, investuotojai eis nenoriai. Tuo labiau, kad dabar vis kalbama apie gamybos mažinimą.
„Mūsų įmonės prisitaikys kiek galės. Dabar tik žaliavų ir jų kainos klausimas. Tikėjomės, kad brangimas nebus toks greitas. Mėsos kaina šoka po 30-40 proc. per savaitę. Sunku laikytis įsipareigojimų pirkėjams, Nežinome, kiek kainų šuolis realus, kiek tai spekuliacija. Iš kitos pusės, virš 400 eurų pašokę grūdai brangina produkciją“, – dėlioja Egidijus Mackevičius, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius ir sako, kad ukrainiečiams mūsų įmonės tikrai gamins. Dalis produkcijos bus labdara ir parama, dalis komercinė, nes išgyventi reikia ir pačioms įmonėms.
„Ukraina ateities rinka, kuriai dabar reikia tiesiog padėti. Laikas uždarbiui bus vėliau. Mane patį nustebino, kokios vieningos mūsų įmonės“, – prisipažįsta E. Mackevičius.