Nors kol kas masinio pasitraukimo iš šio verslo nėra, tačiau prognozuojama, kad ne visi atlaikys, nes šiandien ne vieno gana didelio bityno sandėliuose dar guli didelis kiekis neparduoto pernykščio medaus, o sezonas ir naujas medsukis prasidės po kelių savaičių. Kol kas negelbsti ir eksportas – ne viską pavyko išvežti.
Naujas ženklas
Vieną iš kelių siūlo Lietuvos bitininkų sąjunga (LBS) savo narių medų netrukus pradėsianti žymėti specialiu ženklu „Lietuvos bitininkų sąjungos nario medus“.
„Tai puiki iniciatyva, kurios tikslas – padėti vartotojams greičiau surasti ir atskirti aukštos kokybės produkciją. Tikimės, kad bitininkų pavyzdžiu – susikurti savo prekės ženklą – paseks ir kitos šalies gamintojų organizacijos. Tokios iniciatyvos naudingos tiek vartotojams, tiek gamintojams“, – sakė tuo metu žemės ūkio viceministre buvusi Ausma Miškinienė.
LBS nariai specialiu ženklu ženklinto medaus kokybei nustatė aukštesnius reikalavimus nei įprastai rinkoje parduodamam medui. Šio medaus lietuviška kilmė ir kokybė bus garantuojama atlikus laboratorinius tyrimus nepriklausomoje laboratorijoje. LBS narių medus bus pardavinėjamas stikliniuose induose.
Pasak pranešimo, šis naujai ženklintas aukštos kokybės lietuviškas medus rinkai bus tiekiamas po šių metų medunešio.
Tai vienas iš kelių, kaip bitininkai mėgina išsiskirti perpildytoje rinkoje, tačiau šis kelias priimtinas ne visiems.
Perpildyta rinka
„Pirmo lietuviško medaus bus po mėnesio, birželio pirmoje pusėje, nors tarp bitininkų sklinda gandas, kad pačio ankstyviausio medaus yra, tačiau kiekis kol kas simbolinis“, – pasakoja Andrius Mašanauskas, „Bubilo“ bityno savininkas ir sako, kad jei kalbėsime apie Lietuvos rinką, parduoti produkciją kiekvienais metais vis sunkiau.
Bitininkas prognozuoja, kad šiais arba ateinančiais metais dalis bičiulių iš šios veiklos turėtų trauktis. Susidomėjimas bitininkyste sparčiai auga, žmonės galvoja, kad tai lengvas uždarbis. Per keletą metų konkurentų tik daugėja.
„Aš pats prie šio žaidimo prisijungiau 2013 m. Nors šeimų skaičių didiname kiekvienais metais, tačiau kiekvienais metais vis sunkiau parduoti medų. Iki Naujų metų 900 gr indelius realizavau po 7 eurus, dabar po 6. Atsargų sandėlyje dar turiu“, – pasakoja A. Mašanauskas, paprastai prižiūrintis virš 100 šeimų.
Vilniaus bitininkų susivienijimo pirmininkas Kazimieras Spetyla sako, kad kadangi rinka buvo perpildyta, kainos nedidėjo, jaučiame ir spaudimą iš Ukrainos ir kitų šalių atvežamo medaus, kuris maišomas su lietuvišku ir tarsi tampa vietiniu.
K. Spetylos duomenimis, visą žiemą mažmeninė kaina laikėsi apie 6 eurus už kilogramą. Didmeninė svyravo nuo 2,6 iki 3,2 euro. Priklauso nuo kiekio ir medaus. Pavyzdžiui, surinktas rapsų laukuose, kurie labai medingi, pigesnis. K. Spetyla sako, kad dauguma didesnių bitininkų turi gana dideles medaus atsargas, nes aktyvios prekybos nebuvo. Kai kurių atsargos siekia 10 t. ir daugiau. Tačiau savo derliaus pigiai parduoti neskuba. Medus gali stovėti keletą metų ir „laukti geresnių laikų“.
Kokios lietuviško medaus kainos bus šiemet paaiškės prasidėjus tikrajam kopimui.
Renkasi kitą segmentą
Tačiau bitynai, norintys išgyventi ir plėstis, ieško kitų kelių nei medų eksportuoti dideliais kiekiais, ar parduoti didmena.
„Bubilo“ šeimininkas sako, kad, skirtingai nuo kitų didžiųjų bitynų, kurie orientuojasi į tokius medingus augalus kaip rapsai ir grikiai, jie sėja medingus augalus ir užsiima stacionaria bitininkyste. Eksportuoja taip pat aukštos kokybės medų, o ne skirtą pramoniniam perdirbimui.
„Renkamės dovanų sektorių. Tokius produktus perka ir užsienyje. O Lietuvoje dominuoja pigus medus iš Ukrainos, kurį atveža po 2 eurus už kilogramą, maišo su vietiniu ir parduoda. Žmogus klausia, kodėl jis turi mokėti man 7 eurus, kai prekybos centre tas pats kiekis kainuoja 5. Mes siūlome dovanas, išsigraviruojame šeimos herbą. Reikia ieškoti kaip parduoti ir tam įdėti papildomo darbo“, – aiškina A. Mašanauskas.
Siūlo naują prekės ženklą
Dėl pardavimų skatinimų savo ženklą kūrė ir LBS.
„Sukūrėme naują prekės ženklą ir mėginsime kovoti su pigiu įvežtiniu medumi, kuris nėra kokybiškas, tačiau labai pigus“, – aiškina K. Spetyla ir sako, kad susidomėjimas šiuo projektu yra, žmonės naujomis galimybėmis domisi.
LBS narys nesitiki, jog tai bus labai greitas lūžis. Vokietijoje veikia panaši programa, tačiau kol ženklą pripažino vartotojai prabėgo 15 metų.
„Bubilo“ savininkas sako, kad naujame LBS projekte nedalyvauja ir vargu ar dalyvaus. Lietuvoje jau egzistuoja ne vienas panašus standartas – Nacionalinės kokybės produktas, ekologiškas produktas. Kiekvienas standartas reikalauja laikytis atitinkamų reikalavimų, į tai investuoti.
„Nesuprantu, kam Lietuvai reikia kelių skirtingų standartų. Turime Nacionalinės kokybės produkto sertifikatą, tačiau vien jo turėjimas jokios pridėtinės vertės mums, kaip bitynui neduoda. Investuoti reikia, negaliu naudoti chemikalų. Jei pradedame sertifikavimą, tai reikia investuoti pakankamai daug lėšų tam, kad būtų parduotas pats sertifikatas, rinka jį pripažintų ir jis duotų vertę“, – aiškina A. Mašanauskas ir sako, kad vien žymos popieriuje ar dokumentuose neužteks.
Be papildomos reklamos ir informavimo, jei tai bus tik prekinis ženklas, kuris žinomas tik dokumentus pildantiems žmonėms, pardavimų tai nepaskatins. Verčiau dirbti ir ieškoti pirkėjų užsienyje. „Bubilas“ išveža partijas ir po 100–200 kg.