Visgi tai nėra labai paprasta.
„Darbdaviai linksta rinktis žmones, kurie turi bent 18 metų, nes nepilnamečiams taikoma daug ribojimų. Tačiau jei atskiroje vietovėje nėra iš ko rimtis, jaunus žmones bendrovės įdarbina. Kitas aspektas – savanoriško darbo galimybės. Įvairios viešosios įstaigos kviečia paauglius nuo 14 metų išbandyti darbus įvairiose organizacijose, kad jaunimas galėtų pasirinkti, kas jam patinka gyvenime. Šiemet darbų pasiūla mažesnė ir dalis žmonų dirbs nemokamai“, – aiškina Rita Karavaitienė, „cvonline.lt“ rinkodaros vadovė.
„Cvonline.lt“ duomenimis, pats sezoninio darbo pasiūlymų pikas būdavo balandį ir gegužę, tačiau šiemet šių pasiūlymų penkis kartus mažiau. Turistinis sezonas nusikėlė, galimybių išvažiuoti į užsienį nebėra. Sezonas bus gerokai pavėlavęs ir trumpesnis nei įprastai. Be to, neaišku kaip karantinas paveiks tokius tradicinius darbdavius, kaip turizmo ir viešojo maitinimo įstaigos.
„Nepilnamečiams, kurie pagal teisės aktus gali dirbti trumpiau nei suaugusieji, paprastai patikimi patys paprasčiausi darbai ir algos svyruoja nuo minimumo iki 600 eurų. Tai porą šimtų eurų mažiau nei laikiną darbą dirbantiems suaugusiems“, – pripažįsta R. Karavaitienė.
Vytautas Buivydas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos pirmininkas, sako, kad ūkininkai mielai naudojasi galimybe įdarbinti pagal vadinamuosius kvitus. Pagal šią schemą galima priimti 16 metų sulaukusius žmones. Tai patrauklu, nes prie darbdavio neprisiriša nei darbuotojas nei darbdavys. Pavyzdžiui, lengviau atsisakyti nuo alkoholio priklausomų žmonių ar bent už pravaikštas nemokėti atlyginimo.
„Miestiečiai prašo ūkininkų bent trumpam priimti jų atžalas, kad šie žinotų, jog pienas atsiranda ne parduotuvėje“, – pasakoja V. Buivydas.
Evaldas Masevičius, vieno iš didžiausių salotų ūkių „Evaldo daržovės“ savininkas, pats įdarbina nepilnamečius.
„Atlyginimas paprastai minimumas, priklauso nuo išdirbto darbo laiko. Stengiamės priimti nepilnamečius, kurie gali patys ateiti ir pareiti namo. Jei yra karštos dienos neleidžiame dirbti. Mėginome įvairių variantų ir visgi tenka atsisakyti noro įdarbinti daugiau tokių vaikų. Juos reikia prižiūrėti, kad neitų prie technikos, kuri jiems labai rūpi. Be to, nuolat kyla konfliktai su tėvais“, – pripažįsta E. Masevičius.