Tuo pačiu pradėjo kurtis specializuoti ūkiai, užsiimantys šia kultūra. Iš pradžių smidrai buvo prabangos prekė – ūkininkai dar ir dabar vieną smidrą kartais sugeba parduoti po pusantro euro – kurią didmenininkai pardavinėdavo kilogramais, dabar paklausa auga ir realizuojama tonomis. Tai leidžia išsilaikyti dešimtims ūkių, nes šio augalo privalumas tas, jog norint gyventi iš jo auginimo nereikia didelių plotų.
Simonas Klinavičius, ūkio „Geras šparagas“ savininkas, į ūkio kūrimą investavo 15 tūkst. litų. (apie 4,5 tūkst. eurų). Prieš septynerius metus tai buvo dideli pinigai. Visas jo valdomas plotas 7 hektarai. Augina šparagus ir šiek tiek braškių.
Įkvėpė straipsnis
„Ilgai dirbau biure ir kai netekau darbo pradėjau galvoti, ką gyvenime galima veikti. Buvo tėvų sodyba, žemės šiek tiek lėšų investicijoms po parduoto buto. Vieną vakarą internete aptikau straipsnį apie šparagų auginimą. Sudomino, nes dar prieš tai planavau juos sodinti savo darže. Per naktį skaičiau ir ryte užsakiau Nyderlanduose daigus“, – prisimena ilgai transporto vadybininku dirbęs vyriškis.
Jis prisipažįsta, kad juos buvo vieną kartą ragavęs restorane. Skonis patiko. Nors Molėtų raj. žemės nėra ypatingai derlingos, tačiau šiai kultūrai užtenka.
Pasak ekspertų, lietuviškas derlius jau gali konkuruoti su importiniu. Jei lietuviškas ir itališkas salotas sunkiai atskirsite, tai kuris šparagas lietuviškas kuris tailandietiškas pamatysite iš karto. Mūsiškiai kokybiškesni, dėl to gana lengvai atlaiko konkurenciją su importu, kurie dažnai vežami iš labai tolimų kraštų ir praranda dalį skoninių savybių.
Kadangi vietos rinka baigia prisipildyti jau galvojama ir apie eksportą. Pernai šios kultūros buvo deklaruota 38.56 ha.
S. Klinavičius netgi juokauja, kad kai prasideda sezonas ir didžiausią šparagą galima parduoti po 1,6 euro, kartais tenka nuimti reklamą, rodančią kelią į sodybą, nes nebesugeba patenkinti paklausos.
„Lietuvai trūksta 50-60 proc. daržovių. Nors oficialiai valdžia sakė, kad šis sektorius prioritetinis, tačiau parama nebuvo didelė. Išskyrus šiltnamius, kuriems buvo skirta didžiulė parama ir jau ankstyvą pavasarį turime savo daržoves, kurių nereikia įsivežti iš kitų šalių“, – kokias turime galimybes brėžia Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto ekspertas. Tačiau ir čia slypi povandeniniai akmenys. Įsitvirtinti ne taip paprasta, nes tuščių lentynų nebūna.
Pradėjo nuo pusės hektaro
Kalbant apie verslo pradžią, kai Simonui atvežė daigus, naujai iškeptas ūkininkas pasodino pusę hektaro. Kaip auginti paklausinėjo olandų, konsultavosi su vyresniais augintojais. 2014 m. ši šaka buvo remiama ir žmogus gavo paramą.
„Pirmais metais pats klūpėjau ant kelių ir ravėjau visą pusę hektaro. Derlių gavai antrais metais. Tokiam plotui užtekdavo manęs ir poros pagalbininkų, kad derlių nuskintume, sutvarkytume ir parduotume. Antrais metais sugrįžo ir investicijos. Realizacija buvo labai paprasta, nes kiekis buvo juokingas“, – apie žaibišką grąžą pasakoja šeimininkas.
Šiandien pusės hektaro užsodinimas, su darbu, kainuoja apie 5 tūkst. eurų. Jei turi gabumų pardavinėti, antrais metais šie pinigai sugrįš su kaupu.
Daržoves metė
Kita kultūra, kuria užsiima ūkininkas – braškės. Jos auga laukuose. Auginimo šiltnamiuose atsisakė.
„Kartu su šparagais auginau ir dešimtis daržovių. Vien pomidorų buvo 20 veislių. Tačiau tai dubliavosi su smidrų sezonu ir prekyba turguose atimdavo labai daug laiko, nes prasidėdavo šparagai, o tuo pačiu metu reikėdavo tvarkyti šiltnamius, sodinti daigus. Nusprendėme specializuotis. Taip liko šparagai ir braškės, nes kai baigiasi smidrai, prasideda pagrindinis uogų sezonas. Turime minčių imtis dar vienos kultūros, kad sezonas, kai gaunamos pajamos, būtų kuo ilgesnis“, – verslo strategiją apibūdina šeimininkas, kad vasara paplušėjus vėliau būtų galima gyventi ramiau.
Daržovių problema ta, kad jos atima daug laiko, sudėtinga realizacija – reikia daug laiko praleisti turguose, siūlyti viešojo maitinimo įstaigose ir milžiniška konkurencija. Tačiau prekiaujant turguje daug daržovių patrauklu – tiesiog prekystaliai atrodo labai gražiai, daug spalvų.
Kalbant apie šparagus, daigas produktyvus 8 metus, derlius imamas nuo gegužės iki birželio. Tačiau toliau prasideda kita strategija. Jei auginsi hektarą, reikės juos pardavinėti po 10 eurų už kilogramų, arba auginti 5 hektarus ir realizuoti didmena.
Pritrūksta derliaus
„Turiu keturis hektarus šparagų ir man derliaus pritrūksta, nes kiekvieną pavasarį deruosi su pirkėjais ir paaiškėja, kad reikia didesnio kiekio, nei užaugo. Mano ūkio pilnai užtenka pragyventi keturių asmenų šeimai. Tačiau norint uždirbti mažame plote reikia rinktis daugiamečius augalus, nes su jais mažiau darbo ir jie karaliauja rinkoje. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad geriausias verslas iš uogų, tai gali būti braškės, šilauogės ir šparagų“, – aiškina S. Klinavičius.
Jei skaičiuosime, kad vidutinis šeimos uždarbis būtų 3 tūkst. eurų (po 1,5 tūkst. eurų vyrui ir žmonai) per mėnesį, tam reikėtų 5 hektarų šparagų ir poros hektarų braškių. Išsiversti be samdomų žmonių nepavyks.
Jis sako, kad viena jo sėkmės priežasčių – ūkis prie kelio į Molėtus. Visas braškes ir trečdalį šparagų išperka iš namų. Likęs kiekis atiduodamas didmenininkams. Dabar S. Klinavičius stengiasi kuo daugiau atiduoti didmena.
Be samdomų žmonių neišsiversi
Šparagų hektarą gali prižiūrėti vyras su žmona ir dviem pagalbininkais. Iš šio ploto užauga 3-5 t. derliaus. Skynimo metu hektarą prižiūri 6-7 žmonės. Olandai, vokiečiai skaičiuoja, kad hektarą gali nuskinti per dieną, tačiau grupė žmonių tą plotą nuskina per kelias valandas ir juos tenka apdoroti. Reikia apipjaustyti, nuplauti, išrūšiuoti, surišti, sudėti į dėžutes, užklijuoti etiketes, išvežioti. Ūkininkas šiemet tikėjosi kur kas didesnio derliaus, tačiau šaltas pavasaris pristabdė smidrų vystymąsi.
Ūkio darbų sezonas prasideda nuo vasario, vėliau priimamas dar vienas žmogus ir spalio mėnesį samdomi žmonės atleidžiami. Kelių žmonių reikia bent 9 mėnesius.
Kalbant apie kainas, tai 1,6 euro gali kainuoti dideli balti šparagai. Tačiau tai vienetai. Kilogramo kaina nuo 6 iki 12 eurų. Pusės kilogramo ryšulėlyje gali būti ir 50 plonų šparagų.
S. Klinavičius pats eksportuoti kol kas neplanuoja, nes 4 ha per mažai. Tam reikėtų bent 10 ha ir tai būtų pakankamai didelis verslas ir investicijos. Tam, kad būtų patenkinti Lietuvos poreikis, jo vertinimu reikėtų bent 200 ha smidrų plantacijų.
Jis pats įsirengė saugyklą, pjaustymo ir plovimo liniją. Ūkininko skaičiavimu, iki hektaro smidrus galima prižiūrėti vien tik su motoboklu, net be traktoriaus. Derlių nuimti ir apdoroti galima su keliais skynėjais. Didinant plotą būtinas traktorius ir papildoma technika, saugyklos.