1. Epsom druska (magnio sulfatas)
Ištirpinkite 1 valgomąjį šaukštą Epsom druskos 4 litruose vandens. Tirpalą gerai suplakite ir laistykite augalus. Šiose trąšose gausu magnio ir sulfato, kurie labai patiks kambariniams augalams, rožėms, paprikoms, pomidorams, bulvėms. Svarbu nepadauginti ir skysčio pilti pagal augalo dydį.
2. Malta kava
Mėgstančių gerti kavą namuose tikrai lieka kavos tirščių, kurie taip pat gali tapti puikia trąša. Paskleiskite panaudotus kavos tirščius ant lapo ir leiskite jiems visiškai išdžiūti. Apibarstykite kavos tirščiais rūgščią dirvą mėgstančių augalų šaknis.
Kavos tirščiuose gausu azoto, magnio ir kalio – visų svarbių augalui maistinių medžiagų. Be to, kava yra natūraliai rūgšti, todėl gali padėti padidinti dirvožemio rūgštingumą.
Azalijos, rožės, rododendrai ir šilauogės – tai tik keli augalai, kuriems ši procedūra bus naudinga.
3. Kiaušinių lukštai
Išsaugokite kiaušinių lukštus ir leiskite jiems išdžiūti. Sudėkite išdžiovintus lukštus į trintuvą ir trinkite, kol jie taps smulkiais milteliais. Šiais milteliais pabarstykite sodo augalus.Tai puikiai veikia, nes kiaušinių lukštai sudaryti beveik vien iš kalcio karbonato – pagrindinės žemės ūkio kalkių sudedamosios dalies. Naudokite juos vietoj sodo kalkių.
4. Actas
Sumaišykite 1 valgomąjį šaukštą baltojo acto su vandeniu ir laistykite augalus. Kartokite kas tris mėnesius.
Acto rūgštis padidina dirvožemio rūgštingumą – kaip tik tai tinka rūgščią terpę mėgstantiems augalams. Naudokite tirpalą vietoj trąšų kambariniams augalams, rožėms laistyti, dirvožemiui rūgštinti.
5. Akvariumo vanduo
Jei laikote žuvyčių, panaudokite akvariumo vandenį kaip trąšas. Juo gausiai ir dažnai laistykite augalus. Tai veiksminga, nes panaudotame žuvų akvariumo vandenyje yra azoto ir kitų maistinių medžiagų, kurių reikia augalams augti. Jį galima naudoti vietoj bet kokių kitų trąšų.
6. Pelenai
Surinkite židinio pelenus, kai jie atvėsta. Pabarstykite sodo lysves vėsiais (ne karštais) židinio pelenais ir įterpkite juos į dirvą.
Židinio pelenuose gausu kalio ir kalcio karbonato. Jei jūsų dirvožemis per rūgštus, jis padės subalansuoti pH, todėl augalai galės geriau įsisavinti dirvožemyje esančias maistingąsias medžiagas. Pelenai puikiai tiks vietoj sodo kalkių.
7. Kompostas
Daugelis sodininkų puikiai žino, kokią didelę naudą duoda augalų tręšimas kompostu. O ir patį kompostą galite lengvai pasigaminti iš sodo ir virtuvės atliekų.
Komposto krūvos sukuria savarankišką ekologinę sistemą, kurioje gausu naudingų dirvožemio mikrobų. Šie mikrobai yra atsakingi už didžiąją dalį organinių medžiagų skilimo ir sudaro sąlygas augalams pasisavinti maistingąsias medžiagas.
8. Vaistinė taukė
Šviežius sveikus šio augalo lapus ir minkštus stiebus pamerkus į vandenį ilgiau nei savaitę, jie virsta maistingomis trąšomis. Tokios trąšos skirtos pomidorams, tačiau jose esantis didelis kalio kiekis tinka ir kitiems augalams, pavyzdžiui, rožėms, obelims, agrastams, bulvėms, burokėliams ir svogūnams.
9. Nupjauta žolė
Nupjauta žolė taip pat gali būti puikia trąša ir azoto šaltiniu komposto krūvai. Tačiau ji turi būti sumaišyta su sumedėjusiais augalais, kitaip susidarys gleivėta košė.
Nupjauta žolė yra gausus azoto šaltinis, kuris maitina bakterijas, padedančias gerai augti šakninėms daržovėms. Plonu sluoksniu (ne daugiau kaip 4 cm) dėkite aplink bulves, moliūgus ir artišokus. Nepadauginkite, jei sluoksnis bus per storas, jis taps gleivėtas ir pritrauks šliužus.
Parengta pagal thespruce.com ir homesandgardens.com.