Naujai iškeptas ūkininkas pradėjo ne nuo žemės dirbimo, bet nuo projekto ES paramai gauti rašymo. 2017 paramą gavo, 2018 m. įveista šilauogių ir braškių plantacijos. Žemę jam padovanojo močiutė, kuri vėliau juokavo, kad jei būtų žinojusiu, kad anūkas, tiek metų paskyręs studijoms, „eis žemės arti“, dirbamų plotų nebūtų dovanojusi. Prieš tapdamas profesionaliu ūkininku, Tomas dirbo Aplinkos apsaugos inspekcijoje.
„Netoli Vilniaus su darbuotojais sudėtinga ir prisideda giminaičiai, tačiau dėl to teks mažinti braškių plantaciją ir ūkininkauti kitaip“, – ko neįvertino iki darbo pradžios pasakoja Tomas ir sako, kad jį visada traukė eksperimentai. Pavyzdžiui, pamėginti, kaip Lietuvos sąlygomis derės arbūzai.
Kalbant apie patį ūkį, tai šilauogės užima apie 70 arų, braškynas 2 hektarus. Braškių pagrindinės veislės 'Malvina', 'Rumba', 'Azija' ir 'Flairas'. Šilauogių 'Bluecrop' ir 'Bonus'.
„Derlių realizuojame pristatydami į namus, Tymo bei Akropolio turguose“, – sako ūkininkas ir pripažįsta, kad be paramos įsirengti tokių plantacijų neįmanoma. Tiesiog per brangu. Reikėjo tvoros, traktoriaus, tvenkinio, be kurio negalima užauginti kokybiško derliaus. Iš investicinių lėšų dar įsigijo laistymo sistemą ir sodinukus.
Ūkio pavadinimą „Mažulio uogos“ pasirinko pagal pavardę, nes universitete pastebėjo, kad ji patinka aplinkiniams – gimtinėje ji gana paplitusi ir į mažybinę formą niekas nekreipė dėmesio. Dabar dažnai kontaktas su pirkėjais prasideda būtent nuo pašmaikštavimo apie pavadinimą ir tai palengvina kelią iki pardavimo.
Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas Tautvydas Gurskas sako, kad pradėti ūkininkauti ne taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
„Jei ryšitės, rinkitės uogą, kurią žmonės žino ir perka bei kurių trūksta. Lietuvoje šiandien tai braškės ir avietės. Galbūt šilauogės, tačiau jas rinkčiausi atsargiai, nes plantacijos įveisimas milžiniškos investicijos. Tačiau kalbant apie braškes ir avietes atminkite, kad jas reikės skinti kiekvieną dieną. Be to, jų privalumas, kad jos greitai genda pervežamos ir dėl to vietinė produkcija turi pranašumą“, – aiškina T. Gurskas.
Jis sako, kad tarp žmonių, kurie uogininkyste užsiima kaip papildoma veikla, yra patys įvairiausi žmonės – nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojų iki renginių vedėjų.
Kalbant apie pajamas, T. Gurskas sako, kad jos gali būti apgaulingos. Sezono metu jos gana didelės, tačiau iš jų reikia gyventi ištisus metus. Be to, labai dažna klaida ta, kad žmonės nevertina savo laiko ir važinėja į ūkį kasdien dešimtis kilometrų ir tai, kad čia labai priklausoma nuo gamtos.