Betgi verta žinoti, jog daugumos daržovių sėklų dygimo laikas būna skirtingas. Todėl lentelėje kairėje pusėje parodytos dienos, per kiek sėklytė gali sudygti drėgnoje ir šiltoje dirvoje, esant palankioms sąlygoms. Skaičiai dešinėje pusėje rodo, kiek ji dygsta esant mažiau palankiomis sąlygomis.
Daržovės Dygimo laikas dienomis
Agurkai, kopūstai, špinatai 4 – 7
Burokėliai, ridikėliai, ridikai 5 – 8
Pomidorai, cukinijos, moliūgai 6 – 8
Salotos 6 – 10
Rūgštynės 8 – 12
Pupelės, mangoldai 8 – 16
Žirniai, krapai 10 – 16
Svogūnai, porai 10 – 18
Morkos 10 – 20
Petražolės, pastarnokai 12 – 20
Paprikos, salierai 16 – 20
Dygimo laikas ypač priklauso nuo dirvos temperatūros. Daržininkai, ypač pradedantys, dažnai skundžiasi, kad pasėjo, bet sėkla nesudygo.
Taigi, pažiūrėkime, kokių daržovių sėklos dažniausiai nesudygsta – agurkų, pupelių… Bet jos dygsta esant nors 13–15 laipsnių temperatūrai. Tiek turi būti įšilusi žemė, o ne oras! Tuo tarpu mes, norėdami išsiauginti ankstyvesnį derlių, paguldėme sėklelę į šaltą žemelę… Išbrinko, pradėjo dygti ir supuvo…
Palyginkime, kiek skirtingos minimalios dirvos temperatūros reikalingos daržovių dygimui. Antai, agurkams kaip minėjome 13–15 laipsnių, pomidorams, paprikai, cukinijoms 10-12 laipsnių, burokėliams, mangoldams 5-6 laipsnių, morkoms, petražolėms 4-5 laipsnių.
Žemesnėje temperatūroje – žemei sušilus iki 1–3 laipsnių, pradeda dygti kopūstai, svogūnai, krapai, salotos, špinatai, ridikėliai, rūgštynės, žirniai. Taigi, kuo žemesnė minimali sėklos dygimo temperatūra, tuo anksčiau ją galima sėti. O optimali temperatūra agurkų, pomidorų, paprikų, cukinijų dygimui yra 20–25 laipsnių, kitoms daržovėms 15-18 laipsnių. Tai verta atsiminti.
Dygimą ypač pagreitina agroplėvelė, todėl ją patartina uždėti ant ilgiau dygstančių daržovių lysvės – morkų, petražolių, pastarnokų, o ir ant ankstyvųjų daržovių ir daigynų. Gležnus daigelius agroplėvelė ne tik nuo šalnų apsaugo, nes po ja temperatūra būna keliais laipsniais aukštesnė, dar ir drėgmę sulaiko. Ir priešingai, pasitaiko, kada sausesniu pavasariu, kad ir laiku pasėjus, tačiau nepaliejus, ypač lengvoje smėlio dirvoje, per gegužės karščius sėklytė ar prasikalęs gležnas daigelis sudžiūsta, tiesiog iškepa. Juk daugumos daržovių sėklų sėjamos vos 1–2 cm gyliu, o paviršių saulutė greitai išdžiovina.
Svarbu ir sėjos gylis. Per giliai pasėtos sėklos sunkiau dygsta, o kartais ir supūna. Atsiminkime: kuo stambesnė sėkla, tuo giliau ji sėjama, kuo smulkesnė – tuo sekliau. Taigi pupos, pupelės įterpiamos į 4–6 cm gylį, žirnių, cukinijų, moliūgų sėklos 3–5 cm, burokėlių 3–4, agurkų, ridikų 2.5–3.5, svogūnų, porų, krapų 2–3 cm, morkų 1.5–2.5 cm, kopūstų, ridikėlių, salotų, ropių 1–2 cm, o salierų – vos kelių milimetrų gylį. Čia skaičiai pateikiami mažėjančia eile, kad lengviau būtų įsiminti… Dar verta žinoti, kad lengvesnėje smėlingoje dirvoje sėklos sėjamos kiek giliau nei priemolingoje.
Kasmet po sėjos sėklų lieka, neskubėkime jų išmesti. Antai agurkų, moliūgų, žirnių, pupelių sėklos daigios būna net 4–6 metus. Jas galima sėti ir nepatikrinus daigumo, tikrai sudygs. Tuo tarpu senų krapų, petražolių, pastarnokų, salierų sėklų geriau nesėti, jų daigumas greitai kinta, mažėja.