Praėjusią savaitę vykusiose Paryžiaus automobilių parodoje kalbą skėlė Vokietijos automobilių pramonės koncerno BMW generalinis direktorius Oliveris Zipse, kuris teigė, kad toks ES tikslas nėra realistiškas.
Kaip rašo „The Economic Times“, jis auditorijai pasiuntė perspėjimą, kad žemynas nėra pasirengęs atsisakyti benzininių ir dyzelinių variklių, o subsidijos elektra varomoms transporto priemonėms yra netvarios.
„Šis draudimas gali būti smūgis į paširdžius Europos automobilių pramonei. Remiantis šiandieninėmis prielaidomis, tai lems didžiulį visos pramonės susitraukimą“, – leidinyje cituojamas O. Zipse.
Rugsėjį Italijos premjerė Giorgia Meloni teigė, kad vidaus degimo variklių draudimas yra žingsnis link savęs sunaikinimo.
„Automobilių su vidaus degimo varikliais draudimas nuo 2035 m. yra vienas akivaizdžiausių savidestrukcinio požiūrio pavyzdžių. Kartu su pramonės sektoriumi spręsti ekologinio persitvarkymo iššūkį negali reikšti išardyti ištisus sektorius“, – Romoje sakė G. Meloni, kurią cituoja „Reuters“.
Remiantis Tarptautinės prekybos administracijos pateikta statistika, automobilių sektorius yra viena pagrindinių Italijos pramonės šakų, kurioje 2022-aisiais dirbo 268 300 darbuotojų. Turimi duomenys rodo, kad 2022 m. automobilių sektoriaus apyvarta siekė 92,7 mlrd. eurų, o tai sudarė 9,3 proc. Italijos pramonės apyvartos ir 5,2 proc. Italijos bendro vidaus produkto (BVP).
Kaip nurodo „Worldmetrics“ pateikta statistika, Vokietijos automobilių pramonė taip pat sudaro apie 5 procentus šalies BVP ir yra viena svarbiausių ekonomikos variklių bei yra atsakinga už maždaug 20 proc. viso šalies eksporto.
Vidaus degimo varikliai ilgą laiką buvo Europos automobilių pramonės pagrindas ir meistriškumo įrodymas, kuris turėjo itin stiprų vaidmenį ir pasaulinėse rinkose. Artėjant elektromobilių erai, vis daugiau spaudimo ir konkurencijos kelia kiniški elektromobiliai bei amerikiečių „Tesla“.
Kaip teigiama Europos automobilių gamintojų asociacijos atskaitoje už praėjusius metus, Kinija pagamino 25,3 mln. vienetų automobilių, tai yra, 9,1 proc. daugiau nei prieš metus. Tai sustiprino jos, kaip pasaulyje pirmaujančios automobilių gamintojos, užimančios 33,5 proc. rinkos dalies, poziciją.
Norint apsisaugoti nuo kiniškų automobilių invazijos į Europos rinką, Kinijoje gaminamiems automobiliams imta taikyti muito mokesčius, kurie kirto ir patiems Europos gamintojams, kurie turi gamyklas šioje šalyje ir įveža savo gaminius į Europą.
Tokie pramonės gigantai kaip „Volkswagen“ ir „Stellantis“ ėmė uždarinėti savo gamyklas, nes dėl didelių kaštų ir išaugusios automobilių kainos kai kurių modelių gaminti nebeapsimoka, sumažėjus gamybos apimtis dalis darbuotojų taip pat liko nereikalingi.
Praėjusią savaitę „Stellantis“ vadovas Carlosas Tavaresas Italijos parlamentui pareiškė, kad gaminti automobilius Italijoje per brangu, o elektromobilių paklausa padidėtų tik taikant dideles paskatas.
Pirkėjai Europoje nėra itin sužavėti elektromobiliais, tą parodo ir „Bloomberg Intelligence“ atlikta apklausa. Tik 16 proc. europiečių, planuojančių pirkti automobilį per ateinančius metus, nurodė, kad rinksis elektra varomą automobilį.
Tokie skaičiai – dar vienas pavojaus varpas, skambantis automobilių gamintojams, nes nepakėlus perkamumo, kitais metais teks susimokėti nemažas baudas.
„Jei elektrinių transporto priemonių lygis išliks toks, koks yra šiandien, Europos pramonei gali tekti sumokėti 15 mlrd. eurų baudų arba atsisakyti daugiau kaip 2,5 mln. transporto priemonių gamybos“, – visuomeniniam Prancūzijos radijui rugsėjo pradžioje sakė „Renault“ koncerno vadovas ir Europos automobilių gamintojų asociacijos prezidentas Luca de Meo.
Remiantis“Bloomberg Intelligence“ atlikta analize, tokie gamintojai kaip BMW ir „Mercedes“ gali pasiekti numatytus tikslus, o „Volkswagen“, „Stellantis“ ir „Renault“ jų gali neįgyvendinti.
Gera žinia ta, jog atlikus vartotojų apklausą, kiek mažiau nei trys ketvirtadaliai (72 proc.) europiečių išreiškė abejonę dėl kiniško prekės ženklo automobilio pirkimo, o 45 proc. respondentų teigė, kad jie pirktų hibridinį automobilį.
Šis tyrimas parodė ir tai, jog ne tik gamintojai, bet ir vairuotojai nėra patenkinti ES sprendimu uždrausti vidaus degimo varikliais varomas transporto priemones.
„Apie 70 proc. respondentų teigė nepritariantys tam, kad iki 2035 m. Europoje būtų uždrausta prekiauti naujomis transporto priemonėmis su vidaus degimo varikliais, įskaitant hibridines, o 40 proc. apklaustųjų mano, kad tai turėtų būti asmeninis pasirinkimas“, – rašoma „Bloomberg Intelligence“ tyrimo atskaitoje.
Lietuvoje elektromobilių situacija irgi nėra gera. SEB banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad net 80 proc. šalies gyventojų turi tik minimalią patirtį arba apskritai neturi jokios patirties su elektromobiliais.
62 proc. respondentų nurodė, kad jiems nepakaktų viena įkrova elektromobiliu nuvažiuojamo atstumo. 56 proc. apklaustųjų nesižvalgo į elektromobilius, nes mano, jog šalyje nėra pakankamai išplėtoto įkrovimo stotelių tinklo.
„Regitros“ pateiktais duomenimis, iki 2024 m. spalio 1 d. Lietuvoje buvo įregistruota 14 750 elektromobilių, o tai sudaro vos apie 0,8 proc. viso šalies lengvųjų automobilių parko.
Šiek tiek geriau sekasi hibridiniams automobiliams, įregistruota 78 633 tokie automobiliai, o tai užima apie 4,5 proc. automobilių parko dalies.